Apklausa
Sužinojęs, kad prekės gamintojas ar paslaugos teikėjas priešiškas LGBT, jūs:
Balsų: 239, komentarų: 29
Renginiai
09/11
17:00-
23:00
Filmo "Fahrenheit 9/11 (2004)" peržiūra | TJA Kauno skyrius
Atsiuntė sole, pirmadienį, 2010.07.26 20:20. Perskaityta 801 kartas
Homoseksualūs paaugliai atsiduria karo lauke. Nei homoseksualus berniukas, nei mergaitė nežino, kad jie yra homoseksualūs, kaip ir nežino, kad atsidūrė karo lauke.
Siaubinga tiesa
Kai vaikiną žydą iš kvailumo užpuola aplinkiniai, jis grįžta namo ir kalbasi su savo tėvu. Tuomet tėvas jam sako: „Sūnau, tokios čia yra vertybės. Ši naktis − ne tokia kaip kitos. Mes turime tradicijas ir kita, tačiau yra vietų, kuriose tu negali vaikštinėti vienas“.
Kai į namus sugrįžta aplinkinių iš kvailumo apkultas juodaodis vaikinas, tėvai jam sako: „Sūnau, tu − ne vienas“. Jam pasakoja apie gimimą, karą ir tradicijas. „Tokios čia tradicijos ir vertybės“, – sako jam.
Kai homoseksualūs jaunuoliai supranta, kad yra kitokie, jie negali sugrįžti į namus, nes labai dažnai ten tūno didžiausias jų priešas.
Manau, kad daugumai tų, kurie nėra gėjai ar lesbietės, labai sunku tai suvokti. Suvokti, kad aštuonių, dešimties, dvylikos, penkiolikos metų vaikis nesupranta, kas vyksta su juo, tačiau mato, kad kitiems taip nėra, bent jau tai daugumai, kurią jis mato kituose. Tačiau vaikis supranta, kad visi tie, kurie atsakingi už rūpinimąsi juo, jo bijo ir nemėgsta.
Istoriškai religija homoseksualumą ir bet kokį nereprodukcinį seksualumą laikė nuodėme, mokslas – liga, valstybė ir įstatymai – nusikaltimu.
Tad pasakykite, kaip dvylikos, trylikos, keturiolikos metų paaugliui, kuris net nežino, kas su juo vyksta, apsiginti nuo mokslo, religijų ir valstybės, paskelbusių jam karą tik dėl to, kad jis gimė svetimoje teritorijoje?
Toks paauglys nežino, kad gimė dinamiško daugumų ir mažumų santykio, kuris dažniausiai būdavo žiaurus, įtampoje. Jis nežino kodėl, bet žino, kad taip yra.
Homoseksualus paauglys nežino, kas vyksta ten, kur esame mes. Nežino, kad kai kurie svarbūs žmonės atsako už tai, koks bus jų gyvenimas ateityje.
Yra daug galimybių. Tačiau, kodėl už tai neatsako heteroseksualiosios daugumos? Kodėl tuo nesirūpina heteroseksuali valstybė ir su mumis elgiasi kitaip? Kodėl, galiausiai, nepasakius homoseksualams: „mes esame geresni; moraliai viršesni už jus; o jūs − nieko verti, nes jūs − antivertybės?“ O kodėl gi mūsų paprasčiausiai neišžudžius?
Kodėl valstybei nesusirūpinus tuo, kad su mumis elgiamasi kitaip? Akivaizdu, visi turime teisę į santuoką su sąlyga, kad esame heteroseksualūs. Tačiau mums netgi nesuteikiama teisė būti homoseksualiais. Mums tokia teisė nesuteikiama, nes mes negalime pasinaudoti pačiais elementariausiais įstatymais. Kodėl valstybė pelnosi iš mūsų pensijų ir palikimo? Kodėl nesirūpina tuo, kas vyksta?
Kai kalbama apie tos pačios lyties santuokas, man užduoda klausimų, kurie susiję su elementariausiu tamsuoliškumu ir prietarais. Vienas jų: o jeigu netrukus trys žmonės įsigeis susituokti, ar teks taip pat pripažinti tokias santuokas?
Šiuo atveju, viskas aišku. Iki šiol nebuvo didelių judėjimų – nei čia, nei kur kitur – kad tokia santuoka būtų pripažinta. Nevyksta eitynės, nėra tokios penketą šimtmečių siekiančios represijų tradicijos. O jeigu būtų − turėtume apie tai kalbėti. Tačiau kol kas to nėra. Gatvėse nematyti tokių eitynių, kokios kasmet vyksta čia ir kitur pasaulyje. Jei jos vyktų, žinoma, reikėtų pradėti apie tai galvoti, kadangi valstybė turi suteikti teisinę formą visuomenės gyvenimui.
Tiesą sakant, visuomenė susigyveno su gėjais ir lesbietėmis, egzistuojančiais nuo neatmenamų laikų, ir, kalbant nuoširdžiai, visi kaskart prisimena kokį savo giminaitį.
Dar manęs klausia: o ką, jei kas nors susigalvos susituokti su delfinu? Ar reikia ir tai legalizuoti? Tie kurie mano, kad mūsų santykiai panašūs į meilę delfinams, išties kalba apie pačius save, o ne apie mus. Mes, bent jau iki šiol, neįsimylime delfinų ir nemanau, kad taip kada nors nutiks.
Dar klausia: jei visi bus homoseksualūs – žmonija išnyks? Nei vienam homoseksualui ir beveik nei vienam heteroseksualui nešauna į galvą mintis, kad visi turime būti vienodi. Gaila, tačiau penketą šimtmečių krauju ir ugnimi buvo siekiama primesti mums šią mintį. Tai nepavyko.
Didžiuojuosi būdamas čia, ir ne dėl to, kad esu homoseksualus, nes man nerūpi, kad jūs – heteroseksualūs. Man nesvarbu, kokie jūs. Man svarbu, kad mes sutartumėme.
Tačiau turiu blogą žinią: homoseksualų sąjungos egzistuoja jau daugelį metų. Mano ryšys trunka vienuolika metų. Beveik visi mano heteroseksualūs draugai, susižadėję tuo pat metu, gaila, tačiau išsiskyrė ir dabar ateina į mano namus paraudoti.
Pabaigai noriu pridurti, kad atsisakę prietarų, tamsuoliškumo ir žiaurumo, išvysime siaubingą tiesą, kuri buvo slepiama daugelį amžių: homoseksualumas – tai niekis.
Osvaldo Bazán yra Argentinos rašytojas ir žurnalistas. Man pasirodė įdomi jo kalba Argentinos Kongreso šeimos, vaiko ir kt. reikalų komisijoje.
Šaltinis: Apostazės blogas
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
Anonimas
2010-07-26 11:04:59
nieko pries straipsni, bet "homoseksualai ar lezbietes"? zmogau. Arba homoseksualai, arba gejai ir lezbietes. dha

2010-07-26 15:08:44
O šita prakalba tikrai man labai patiko net užkabino už kelių sakinių. :) Patiko palyginimai su juodaodžiais ir žydais. Be mano nuomone kada nors ir homoseksualūs žmonės taip pat sulauks tokio laiko kai juos ims gerbti kaip ir tuos pačius juodaodžius, tik reikia turėti kantrybės ir nepasiduoti :)

2010-07-26 15:36:42
Sutinku su zuvyte. Be to, mes jau taip pat turime savo istoriją ir tradicijas: pradedant Gay Pride, Coming out dienos, IDAHO minėjimo, baigiant kiekvieno asmeniniais susibūrimais su netradicinės orientacijos draugais, pažįstamais, meet''ais klubuose, atributikos, filmų kaupimu ir pan.

2010-07-26 15:54:19
Na, čia manau, tiesiog vertimo ar nepastabumo klaida, kalbos autorius abejoju ar taip pat išskyrė.
Manau, paprasčiausia ir teisingiausia mintis: "homoseksualumas – tai niekis." Ir nesuprantu, nesuprasiu, kokią teisę turi kai kurie žmonės nekęsti, pykti, menkinti kitus žmones. Ar tai juos liečia, ar jiems trukdo, ar juos veikia kaip nors? Manau, kad ne. Tai gal iš neturėjimo ką veikti.. ar net pavyduoliškas charakteris, dėmesio stoka slypi tame, kad kažkas šiek tiek kitoks, gina savo teises, visi apie juos tik ir kalba, o apie mane niekas.. Bet nesupranta, kad niekas ir nenori, kad juos kaip nors išskirtų, to ir siekiama visu tuo, gyventi lygiai taip pat ramiai bei su visom teisėm kaip ir visi.

2010-07-26 17:13:44
Parašiau ir pagalvojau, jog esminis skirtumas tarp žydų, juodaodžių ir mūsų yra tas, kad mūsų tėvai nebūtinai būna homoseksualūs. Ir tuomet susiduri su savo šeimynykščių neišprusimu, kuris prasideda jau vaikystėj, kaip kažkada Uosis pastebėjo - "nesielk kaip mergaitė", "nesielk kaip berniukas". Kaip visuomet laikausi nuomonės, kad būtinas kitoks švietimas, ugdant kartas, kurios kažkada bus tėvais ir turės kiek platesnį "bendrąjį" išsilavinimą, nes kol kas tai gili gili priešistorė pas mus.
2010-07-26 18:02:16
suprask homoseksualai dar ir ilgiau isbuna poroje nei hetero ir dar sako ,kad mes tik norit buti lygus.bet mes fainesni ,geresni,idomesni ir t.t

2010-07-26 20:55:28
tamsta visiškai neskaitote, kad parašyta. parašyta "Aš", "beveik visi heteroseksualūs mano draugai". tai nereiškia "mes" ir "visi heteroseksualūs žmonės". skirkite iliustraciją nuo generalizacijos.