R. Navickaitė: sovietų valdžia homoseksualumo kriminalizavimą naudojo kaip įrankį

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

R. Navickaitė: sovietų valdžia homoseksualumo kriminalizavimą naudojo kaip įrankį

Pir, 04/08/2024 - 12:15
Kategorija:
0 komentarų

Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė teigia, kad homofobija sovietų laikais buvo pasitelkiama kaip įrankis susidoroti su žmonėmis, kurie neįtiko valdžiai. Vienas iš būdų – įkalinimas už homoseksualius santykius.

Būtent Sovietų sąjungoje vyrų homoseksualumo kriminalizavimas buvo labai naudingas instrumentas valstybei, nes šitaip galima didelę dalį vyrų laikyti baimėje. Jeigu jie atsiskleis, kad turi potraukį tos pačios lyties asmenims, juos bus galima šantažuoti, suimti. KGB mėgdavo turėti tokios medžiagos, kuria pasinaudojus galėtų šantažuoti žmones“, - TV3.lt sako Rasa Navickaitė.

Ji teigia, kad sovietai, patys formuodami ir pasitelkdami neigiamą visuomenės nuomonę apie homoseksualus, galėjo slopinti jiems nepatikusių asmenų veiklą, juos valdyti. Puikus to pavyzdys – Baudžiamojo kodekso 122 straipsnis, kusis numatė įkalinimo bausmę už tos vyrų tarpusavio santykius.

Mokslininkės teigimu, Lietuvoje nėra pakankamai tyrimų kiek pagal šį straipsnį žmonių buvo įkalinta. Tiesa, viena byla nuskambėjo labai garsiai.

„1978 m. buvo nuteistas disidentas Viktoras Petkus – Lietuvos žmogaus teisių gynėjas, vienas iš Helsinkio grupės įkūrėjų, praleidęs daugybę metų Sibire ir niekuomet nenustojęs kovoti prieš sovietinę santvarką, kalbėti apie okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus. Jis buvo nekenčiamas sovietinės valdžios, nes jo buvo neįmanoma nutildyti“, - teigia Rasa.

Net ir po bausmės Sibire, V. Petkus nenustojo priešintis sovietams. 1976 m. kartu su kitais Lietuvos disidentais jis įkūrė Helsinkio grupę, skirtą stebėti žmogaus teisių pažeidimus. Būtent tai ir supykdė sovietų valdžią – kuri jį nuteisė už homoseksualius santykius.

„Mes nežinome, ar V. Petkus buvo homoseksualus, ar ne. Galbūt jis buvo biseksualus, galbūt homoseksualus, galbūt heteroseksualus – mes niekada nesužinosime“, - pasakoja mokslininkė.

Anot jos, apie Viktorą Petkų sklandė gandai, kad pas jį lankydavosi jauni vaikinai, su kuriais jis kalbėdavo apie Lietuvos istoriją. To pakako sovietams pradėti aktyvią šmeižto kampaniją jų pačių kontroliuojamoje spaudoje.

„Buvo ir daugiau atvejų, kai KGB pasinaudodavo šiuo įstatymu ir persekiodavo žmones, kurie yra politiškai nepatogūs, kelia grėsmę ar kitaip neįtinka valdžiai arba savo viršininkams. Šitaip būdavo galima su tokiais žmonėmis susidoroti“, - teigia istorikė.