„Homoseksualūs vyrai buvo linkę susikurti tam tikrą bendruomenę. Jie susitikdavo viešose vietose (parkuose, skveruose, vyrų pliažuose), ieškodami seksualinių partnerių, rinkdavosi vieni kitų namuose, net kavinėse, tad susikurdavo ir tam tikrą pažįstamų ratą“, - TV3.lt sakė LGBTQ+ bendruomenės gyvenimą tyrinėjusi lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė Rasa Navickaitė.

Ji teigia, kad interviu metu surinkta informacija rodo, jog vyrai rinkosi įvairiose vietose ir jų seksualinis gyvenimas buvo kur kas įvairesnis ir intensyvesnis.

„Vyrai turėdavo susitikimų erdves. Didžiuosiuose miestuose tai būdavo parkai, skverai, viešieji tualetai, o vasarą Palangos vyrų pliažas buvo tarptautinio masto susitikimo su kitais homoseksualiais vyrais vieta. Taip pat privatūs vakarėliai butuose, kuriuose irgi buvo galimybė susipažinti. Moterims labai trūko tokių socializacijos vietų“, - pasakoja Rasa.

Prieš dešimtmetį duotame interviu Lietuvos gėjų lygos vadovas V. Simonko Kauno dienai taip pat sakė, kad paplūdimiai buvo gėjų traukos vieta. Dar daugiau – čia važiavo ir homoseksualūs vyrai iš svetur.

„Lietuva buvo dėkinga ta prasme, kad tarybiniais laikais čia buvo vyrų pliažai. Tai Sovietų Sąjungoje buvo neįprastas dalykas. Tais laikais labai daug homoseksualų ir biseksualų iš visos SSRS vykdavo į pajūrį, tai buvo įprasta susitikimų ir susipažinimų vieta“, – teigė jis.

Tuomet pridūrė, kad ir paplūdimiuose kildavo konfliktų, žmonės ne kartą buvo užpulti ir sumušti.

„Vis dėlto ramybę sunku buvo rasti ir ten – apie slaptą susibūrimo vietą žinojo ir chuliganai, kurie pliaže vykdydavo taip vadinamąjį „remontą“ – žiauriai sumušdavo LGBT bendruomenės narius“, - 15min pasakojo V. Simonko.

Žinoma, veikė ir kelios kavinės, kuriose pažinčių ieškojo gėjai. „Ta jų kavinė vadinosi „Akimirka“, buvo už „Neringos“ einant Seimo link”, - Kauno dienai pasakojo vilnietis Vladas.

Tiesa, tokie susibūrimai nebuvo saugūs. Kumščiais pamojuoti ar pasityčioti norintys homofobai tyčia rinkdavosi prie tokių vietų ir laukdavo savo aukų. Dar nesaugesnė vietos buvo viešieji tualetai.

„Žinojau tokias kelias vietas. Vieną Vilniuje, kitą Kaune. Bet ten niekada nežinojai kas nutiks. Kaune man buvo sulaužę nosį, o Vilniuje atsipirkau tik fanaru. Bet kai norisi – ką daryti? Nėra kitos išeities“, - GayLine.LT pasakojo kaunietis Saulius.

Jo teigimu, susitikimų vietų būta ne tik pajūrio paplūdimiuose. „Susitikdavom ir tokioje vietoje prie upės. Tiesiog atokiau nuo žmonių. Jei ten ateidavo – kaip ir buvo aišku, kad ieško to paties. Krantas nebuvo pritaikytas maudynėms“, - atviravo Saulius. – „Bet vis tiek, visada bijojai, kad kas ko nepamatytų, neįtartų. Turėjai būti labai atsargus“.