Ineta Muzikevičiūtė: „Homoseksualumas: liga, mada ar?..“
Data: 2010.01.16 12:09
Tema: Komentarai, nuomonės
„Man jau nusibodo keliaujant su drauge vaidinti geras drauges, kurios savo vyrus paliko namie“, - pasakoja homoseksualė Indrė. O šešiolikmetis Vainius mano, kad homoseksualumas - liga, prieštaraujanti gamtos dėsniams. Kurioje pusėje esame mes? O gal tai visai nesvarbu? Svarbiausia būti ir nebandyti pakeisti kito.
Gyvena dvigubą gyvenimą
„Lietuviai į homoseksualus žiūri ypač nemaloniai. Jų nuomone, tai nenormalu. Apskritai mūsų tautiečiai visas naujoves vertina gana skeptiškai. Bet homoseksualumo negalima pavadinti naujove. Jis visada buvo ir bus. Tik dabar homoseksualūs žmonės stengiasi išlįsti į dienos šviesą, kad tokie kaip jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą“, - mano Germantas, kuris yra homoseksualus.
Germantui - aštuoniolika metų. Jis negalėjo atsakyti į klausimą, kada ir kaip suprato esantis homoseksualus, tik paaiškino: „Čia nieko nereikia suprasti. O kaip tu supratai, kad esi heteroseksuali?“ Artimiesiems apie savo orientaciją Germantas pasakė, bet šeimoje jie šia tema niekada per daug nekalbėjo. Draugai, sužinoję jo paslaptį, reagavo ramiai.
Pasak Germanto, dėl nusistovėjusio konservatyvaus požiūrio Lietuvoje homoseksualūs žmonės priversti gyventi dvigubą gyvenimą. Susirasti antros pusės nėra neįmanoma, bet ir nelengva, nes, anot pašnekovo, homoseksualių žmonių mažiau negu heteroseksualių ir daugelis homoseksualų slepia savo orientaciją.
Germantas dažnai susiduria su patyčiomis: jis ne iš tų, kurie tik ir galvoja, kaip sunku gyventi ir kaip viską reikia keisti. Todėl kitiems homoseksualams pataria turėti daugiau optimizmo ir per daug nenorėti iš visuomenės.
Vieniems galima, kitiems - uždrausta
„Gaila, kad Lietuva apie homoseksualus žino tik iš blogosios pusės, o gerų pavyzdžių nemato. Jaunoji karta visai kitaip žiūri į homoseksualus. Senosios kartos nepakeisi. Reikia daugiau pozityvių straipsnių, pavyzdžių apie homoseksualus, ir žmonių požiūris keisis. Man jau nusibodo keliaujant ir/ar poilsiaujant su drauge vaidinti pusseseres ir/arba geras drauges, kurios savo vyrus paliko namie, nes viešinti savo orientacijos nenoriu, o gal bijau“, - pasakoja 33-ejų metų homoseksualė Indrė.
Jai buvo maždaug 14-16 metų, kai suprato esanti lesbietė. Suvokimas atėjo savaime: jos niekada nedomino, nedomina ir nedomins vaikinai. Iš pradžių Indrė manė, kad kaltas pavėluotas brendimas, kol susipažino su tokiais kaip ji. Artimiesiems esanti homoseksuali prisipažino būdama 28-erių. Šeimos nariai reagavo labai jautriai, bet paskui apsiprato. Mama pasakė: „Kad ir kaip tu gyvensi, aš tave visada priimsiu ir toleruosiu.“ Aš esu uždara lesbietė ir aplinka apie mane nežino, todėl niekas ir nežemina...“ - teigia Indrė, kuri norėtų nevaržoma turėti antrąją pusę. „Antrą pusę susirasti nesunku. Aš manau, kas ieško, tas randa“, - numoja ranka moteris.
Visas straipsnis: Alytaus Naujienos
|
|