Konstitucija

Politikoje mažai patirties turintis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamas Giedrimas Jeglinskas iš tiesų „susimovė“. Atsakydamas į klausimą dėl LGBTQ+ šeimų ėmėsi dvejoti, o galiausiai išsakė poziciją, kuri prieštarauja Konstitucijai.

Paprastas klausimas debatuose atskleidė ar pretendentai į prezidentus paiso svarbiausio šalies teisės akto - Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Ir tas klausimas buvo - ar du asmenys, vedantys bendrą ūkį ir gyvenantys kaip pora yra šeima.

Pretendentas į prezidentus nesiliauja stebinti savo pareiškimais. Ignas Vėgėlė pareiškė, kad valstybė turi būti valdoma vadovaujantis religija, o vienalyčių porų civilinės sąjungų įteisinimas priverstų apie tai mokyti vaikus.

Specialioje Prezidento rinkimų agitacijos Lietuvos radijo laidoje netrūko aistrų. Aptariant LGBTQ+ asmenų civilinės sąjungos įstatymą, G. Nausėdai vėl parodžius nepagarbą Lietuvos Konstitucijai, į tai sureagavo Ingrida Šimonytė.

Eilinį kartą G. Nausėda parodė nepagarbą Lietuvos Konstitucijai aiškindamas, kad jo, o ne Konstitucinio Teismo teisėjų pagrindinio šalies dokumento aiškinimai yra teisingi. Jis pareiškė, kad LGBTQ+ poros nėra šeima.

Prieš tariamą ir neegzistuojančią LGBTQ+ propagandą kovoja ne tik Vladimiras Putinas, bet ir kandidatas į Lietuvos prezidentus Ignas Vėgėlė. Jis pareiškė, kad ji pažeidžia „vaikų sąmonę“.

Ingrida Šimonytė, Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas ir Remigijus Žemaitaitis mano, kad šeimą gali sudaryti įvairūs žmonės, taip pat ir LGBTQ+ bendruomenės atstovai. Ne vienas jų pabrėžė, kad Lietuva turi įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius.

G. Nausėdai, A. Mazuroniui, I. Vėgėlei ir E. Vaitkui Lietuvos Konstitucija nė motais. Tai rodo LRT paskelbti kandidatų atsakymai į klausimus kas jiems yra šeima.

Japonijos aukštasis teismas nusprendė, kad gėjų santuokų draudimas prieštarauja šalies Konstitucijai. Priešingai nei Lietuvoje, kur teismai nedrįsta priimti sprendimų įtvirtinant lygiateisiškumą, Japonijos Teismas taip pat nurodė, „kad tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymas nesukeltų prieštarų ar žalingų padarinių“.

Bylinėjimasis dėl reikalavimų pripažinti tos pačios lyties asmenų šeimą ir įregistruoti jų santuoką Lietuvoje tęsiasi. Apeliacinės instancijos teismui atmetus pareiškėjų prašymą, skundas teikiamas kasacine tvarka. Skunde nurodoma, kad buvę teismai nesiteikė remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais panašiose bylose, nesikreipė į Konstitucinį teismą išaiškinimo, nedrįso užpildyti teisinių spragų bei paneigė žmonių teisę į šeimą, santuoką bei nediskriminavimą pagal lytį ir lytinę orientaciją.