Šiuo metu yra prisijungę 134 svečiai ir 22 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Sauna

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1370, komentarų: 9

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Autorius Nemunas, šeštadienį, 2002.06.08 09:24. Perskaityta 18709 kartus

“Mokyklos direktorius išsiuntė mane pas psichiatrą”

Rūpestingai apsirengęs, bet be dėmesio puošnumui ir, tikrai, savo elgsena nekuriantis žvaigždės įspūdžio. Nuoširdus ir patiklus. Būtų gerai, jeigu dosniau šypsotųsi. Na, būtent dabar, jam 19 - ka metų, nes gimtadienis už poros mėnesių. Bet nori sakyti, kad jam 20 m. Prieš kalbėdamas, minutėlę svarsto. Kai iš magnetofono juostelės perrašinėjau ši pokalbį, nereikėjo jo taisinėti Be abejo: nežiūrint į sunkų startą Arturas ras kelią savo gyvenimui. Žino ko nori ir jaučia savo vertę. Jo istorija yra labai įdomi. Įsitikinkite patys!

Būti kitokiuBūti kitokiu

  • Esi gana jaunas, bet jau gavai gerą patirtį. Iš kur esi kilęs?

    - Arturas: Gimiau kaime. Labai gražioje vietovėje. Ten praleidau 18 metų.

  • - Ką veikia tavo tėvai?

    - A: Mama nedirba. Augina vaikus. Tėvas su mumis negyvena.

  • . - Verčiatės žemes ūkiu?

    - A: Taip, bet tas mūsų ūkis labai menkas.

  • - Vadinas, namie ne pyragai?

    - A: Iš pašalpų ir alimentų ne koks gyvenimas.

  • - Gerai. Taigi gimei ir visą laiką gyvenai kaime. Ir kurią gi dieną supratai, kad esi gėjus? Ar atsimeni kaip tai buvo?

    - A: Kažką pamenu. Bet ne aš tai supratau, o draugai. Nuo šeštos klasės girdėjau šaukiant “Pedas”. Buvo nemalonu. Nenoriu grįžti prie tų prisiminimų.

  • - O iš kur jie žinojo?

    - A: Neturiu žalio supratimo. Ką dvylikametis gali išmanyti apie savo seksualumą?

  • - Tavo elgsena visai “normali”, tai reiškia, kad neturi žydruoliško manieringumo ir pozos. Tai stebina. O ar tu, kaip ir kiti berniukai žaisdavai futbolą, pešdavaisi, karstydavaisi medžiuose?

    - A: Žinoma , nors buvau `moksliukas` - daug skaičiau knygų ir gerai mokiausi. Gal todėl manęs nemėgo?

  • - Gal tave taip vadino tik erzindami? Juk tie vaikai, greičiausiai, patys neišmanė ką reiškia: “pedas”.

    - A: Gal. Vaikai žiaurūs. Bet dabar galiu pasakyti, kad jeigu nesu pedas , tai gėjus esu tikrai.

  • - O tu pats ar žinojai , kad yra tokių žmonių - gėjų?

    - A: Taip gana greitai sužinojau iš knygų. Kadangi niekam nerūpėjo mano lektūra, skaičiau dalykus ne pagal savo amžių.

  • - Ar buvo kokių nuotykių?

    - A: Gal ir kvailai skambės, bet visada buvau atsilikęs nuo bendraamžių, o vyresnieji nesidomėjo tokiu žvirbliuku, kaip aš.

  • - Kas buvo toliau?

    - A: Gretimame miestelyje ėmiau lankyti gimnaziją. Įsimylėjau į savo klasioką. Pirmiausia pasakiau jam, kad esu gėjus. Tai dar buvo pakenčiama. Bet, kai prisipažinau, kad jį myliu, tuomet viskas ir prasidėjo. Visaip mane niekino.

  • - Kaip? Kodėl?

    - A: Parašiau jam tokį ,lyg ir, meilės laišką. Jis paskelbė jį visai mokyklai.

  • - Kokia buvo mokinių reakcija?

    - A: Du mėnesius manęs visi vengė. O aš neturėjau supratimo, kad apie mane visi viską žino! Bet kai galop sužinojauĮsiutau. Ir keliems klasiokams išaiškinau ką aš apie juos galvoju. Visi mane atstūmė. Mokyklos direktorius prisakė man nueiti pas psichiatrą.

  • - Ir nuėjai?

    - A: Taip. Bet mane nukreipė pas psichologą, kuris padėjo man susivokti, kas nutiko.

  • - Palauk minutėlę: Direktorius išsikvietė tave į kabinetą ir : Ką jis pasakė?

    - A: Tai buvo ilgas pokalbis. Iškvietė ir tą klasioką. Gavome pylos ir įspėjimą, o aš privalėjau nueiti pas psichiatrą.

  • - Ar tai reiškia , kad direktorius palaikė tave iškrypėliu?

    - A: Be abejonės galvojo, kad esu nenormalus.

  • - O psichiatras?

    - A: Pasakė , kad man nereikalingas gydymas. Psichologas irgi po keletos susitikimų nusprendė, kad aš neturiu ypatingų problemų.

  • - O kaip tu jauteisi? Ar nekamavo depresija?

    - A: Net negalėčiau pasakyti kaip jaučiausi, kada visa tai iškilo aikštėn, buvau tarsi atskirtas nuo pasaulio, mano reakcija buvo tokia, kad kasdiena miegodavau po 17val. per parą. Nedaug ką atsimenu.

  • - Motina taip pat sužinojo?

    - A: Nenorėjau kad direktorius jai pranestų, taigi, pasipasakojau pats.

  • - Na ir?

    - A: Iš pradžių truputėli pašūkavo: “Kodėl anksčiau nepasakei, kodėl tik dabar”. Dabar namie viskas tvarkoj, bet mano orientacija yra tabu. Apie tai nekalbama.

  • - Suprantu. O toliau kas? Tikriausiai to klasioko daugiau nemylėjai?

    - A: Manau kad ir dabar jį myliu. Bet tai jau praeitis. Kas toliau? Turėjau rasti naujų draugų. Nusipirkau pirmąjį gyvenime gėjų laikraštuką.

  • - Kur pirkai?

    - A: Kioske .Gretimame mieste. Truputėli varžiausi, bet gavau ko norėjau.

  • - Susipažinti padėjo laikraščio skelbimai?

    - A: Susitikome Krokuvoje. Tai buvo nuostabiausias mano gyvenimo momentas. Jis buvo labai geras žmogus. Prisimenu jį dabar. Už mane buvo dešimčia metų vyresnis, nors tada aš to nežinojau.

  • - Gal gerai, kad buvo vyresnis? Labiau patyręs.

    - A: Manau kad taip. Daug kalbėjomės. Tai man padėjo.

  • - Kodėl jūsų draugystė iširo?

    - A: Tokios buvo aplinkybės. Mus skyrė 500km. Jis gyveno kitame Lenkijos pakraštyje. Iš pradžių susirašinėjome, tik paskui susitikome.

  • - Atleisk, kad klausiu, bet ar ėjote judu į lovą?

    - A: Taip.

  • - Ir kaip buvo?

    - A: Man tai buvo pirmas kartas. Gal pagalvosite, kad esu skystas, bet niekada gyvenime nebuvau gavęs tiek šilumos ir jautrumo. Paskui, tame miestelyje, kur lankiau mokyklą, susipažinau su dar vienu vaikinu.

  • - Maži miesteliai slepia ne vieną paslaptį...?

    - A: ta pažintis padejo man ištverti. Mes supratome vienas kitą ir turėjome apie ką pasišnekėti.

  • - Dabar gyveni dideliame mieste. Studijuoji. Kaip sekasi?

    - A: Reikia daug mokytis. Gyvenu iš pašalpos, kurią moka valstybė. Žinau, kad galiu pasikliauti tik savimi. Vis galvoju apie savo namiškius. Jie turi verstis be pinigų, kuriuos aš išleidžiu mokslui.

  • - Vienas coming aut jau įvyko tavo gyvenime. Ar gyveni kaip atviras gėjus?

    - A: Gal šiek tiek. Bet atsargiai. Per skaudžiai nudegiau. Žinau, kad rizikuoti neverta.

    pagal innastrona

  • Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

    Dalinkimės

    Email E. paštu

    Dalintis su Facebook Facebook

    Dalintis su Twitter Twitter

    Dalintis su Myspace MySpace

    Dalintis su Frype.lt Frype.lt

    Dalintis su Blake.lt Blake.lt

    Komentarai

    Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

    prisijungti | registruotis

    deepAutumn

    2010-09-28 19:15:27

    nieko stulbinančiai įdomaus... eilinis pasipasakojimas... manau , daugeliui paviešinusių savo orientaciją išgyventa istorija.

    Liquido

    2015-09-17 07:07:09

    viskas ok, man tai kai ka primena xd