Šiuo metu yra prisijungę 47 svečiai ir 6 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
VOX club

Apklausa

Ar \"Laisvės partija\" turėtų palikti daugumą, jei taip ir nesulauks koalicijos partnerių palaikymo dėl Narkotikų dekriminalizavimo ir Partnerystės įstatymo?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 121, komentarų: 0

Renginiai

Žmogaus teisių diena 12/10 - 12/10

Visi renginiai »

Reklama



Atsiuntė Jonatanas2, šeštadienį, 2021.10.23 09:15. Perskaityta 233 kartus

Praėjusią savaitę startavęs kino festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet kalba apie protestus, judėjimus bei kitus įvykius, keičiančius mūsų požiūrį į žmogaus teises ir jų užtikrinimą, rašo lrytas.lt. Tai atskleidžiama ne tik per meninius kūrinius, bet ir diskusijose. „Ką reiškia būti LGBT+ šeima Lietuvoje“ savo patirtimi pasidalijo tėtis, kuris su partneriu augino dukrą viename iš didžiųjų Lietuvos miestų.

TėvasTėvas

Mezgimo dizainerio Modesto Navicko dukra šiuo metu suaugusi, gyvena Lietuvoje, bet visi tie metai, kol ji dar buvo darželinukė ir moksleivė, vyrui ir jo partneriui, buvo tikras iššūkis. „2006 metais, kai mūsų šeima susiformavo, galvojome, kad tai normalu. Normalu slėpti savo santykius, o visuomenė tuomet priima, nes mes tylime ir viešai apie tai nekalbame. Net sakydavau, kad protingi tyli, o kvailiai nesupras. Šiandien mano nuomonė kardinaliai kita – jaučiuosi, kad valstybė mane apvogė, nes negalėjome turėti pilnavertės šeimos, negalėjome deklaruoti santykių ir būti pilnaverčiais partneriais, kartu auginančiais vaiką.

Dukra, kuriai tuomet buvo 5-6 metai negalėjo suprasti, kodėl namuose, tarp keturių sienų, esame šeima, o už namo vartų – trys pažįstami draugai. Kadangi aš griežtesnis, ji mane vadindavo tėčiu, o partnerį, kuris ją labiau lepino – tėtuku. Vieną kartą ji tai ištarė viešai ir mes įsitempėme išsigandę, kaip visuomenė reaguos. O visuomenė ignoravo apsimesdama, kad negirdėjo“, – apie savo patirtį pasakojo vyras.

Modestas įsitikinęs, kad laiku patvirtintas partnerystės įstatymas būtų palengvinęs ne tik emocinę savijautą, bet ir kasdienybę. „Mokiausi universitete ir tuo pačiu buvau tas „oficialus“ tėvas, todėl turėjau vienas viskuo rūpintis, nes partneris nesiskaitė šeimos nariu, tad net negalėjo nuvesti dukros nei į darželį, nei pas gydytoją. Teko lakstyti man, o jis, nors ir turėdamas laisvo laiko, turėjo laukti už durų. Pakankamai sudėtinga situacija buvo dar darželyje, bet mokykloje vaikai gudrėja ir pradeda matyti antrą tėtį. Jei pirmoje klasėje buvo lengvos patyčios, su kuriomis susitvarkėme, trečios klasės mes nebepakėlėme. Kas keisčiausia, kad daugiausiai užgauliojo berniukai. Vienu metu tekdavo ir nuvežti į mokyklą, ir paimti iš jos, nes dukra bijojo“, – atsidūsta prisiminęs M.Navickas.

„Dukra tęsė mokslus Jungtinėse Karalystėse, kur požiūris visai kitas. Mes ir patys vėliau išsikraustėme į Norvegiją ir turbūt didžiausią įspūdį paliko momentas, kai partnerį įmonės vadovė pakvietė į darbuotojų vakarėlį. Mums atrodė savaime suprantama, kad aš lieku namuose, bet partneris paklausė, ar galėtų atsivesti mane ir jiems buvo didžiulė nuostaba dėl tokio klausimo – Norvegijoje net nesuvokiama, kad gali būti kitaip, jei visi su antromis pusėmis, tai nesvarbu, kas ji yra“, – šypsosi menininkas.

Daugiau Lrytas.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis