Šiuo metu yra prisijungę 104 svečiai ir 8 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Įvairi šeima

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1292, komentarų: 8

Reklama


Renginiai

Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Underwear Party @ Glamour Gay Sauna 11/17 22:00 - 11/18 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

SoHot Fall in Glam @ SOHO 11/17 22:00 - 11/18 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

GayLine.lt meet-up | SOHO LIVE - Kitty Tray & Kitten T 11/18 22:00 - 11/19 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/18 22:00 - 11/19 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

„Žalgirės" 11/19 18:00 - 21:15, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/19 20:00 - 11/20 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Autorius Vismantas Žuklevičius, sekmadienį, 2010.12.12 12:00. Perskaityta 11844 kartus

Visame pasaulyje vyriausybių politika dėl LGBT žmonių teisių labai nevienoda. Nuo santuokų įteisinimo (Kanada, Novegija, Ispanija), partnerystės pripažinimo (Suomija, Brazilija, Australija) iki didelių baudų grėsmės (Magrebų šalys, Sirija, JAE), kalėjimo (Gajana, Uganda, Pakistanas) ar net mirties bausmės (Mauritanija, Saudo Arabija, Afganistanas). Vienose šalyse priimtinas LGBT žmonių gyvenimo būdas, jausmų demonstravimas, tuo tarpu daugumoje pasaulio šalių netradicinės seksualinės orientacijos žmonės vis dar turi slėpti savo gyvenimo būdą, jausmus, kesti diskriminaciją šeimoje, darbe, viešose vietose.

„Baltic Pride“ 2009 Rygoje„Baltic Pride“ 2009 Rygoje

Išsivysčiusiose Vakarų pasaulio šalyse LGBT žmonės turėjo daugiau saviraiškos laisvių (susirinkimai, mitingai, paradai, šventės, klubai, barai) nei Sovietų Sąjungos šalys. 1991 m. griuvus Sovietinių šalių sąjungai, pasaulio žemėlapyje vėl atgimė laisvės siekiančios Baltijos, Rytų Europos, Užkaukazės ir kitos šalys.

20 metų postsovietinės šalys džiaugiasi laisve, nepriklausomybe, išsivadavimu. Deja ne visi žmonės gali jaustis lygūs, laisvai reikšti savo nuomonę, gyventi pilnavertišką gyvenimą. Panagrinėkime kokia LGBT situacija buvusiose postsovietinėse Baltijos šalyse.


Estija

Šios šalies gyventojai dar komunizmo laikais galėjo laisvai žiūrėti Suomijos televiziją. Jos dėka gėjų teisės nebuvo itin šokiruojantis reiškinys atėjus į šalį demokratijai. Estijos visuomenė greitai prisitaikė prie Vakarų pasaulio vertybių. Tačiau LGBT asmenys vis dar turi daug pančių.

Tos pačios lyties seksualinė veikla, kuri buvo neteisėta Sovietų Sąjungoje, Estijoje įteisinta 1992m. Lytiniai santykiai tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems asmenims leidžiami nuo 14 metų. Šalyje neįteisintos LGBT asmenų santuokos ar partnerystės sąjungos, o nuo 2005 m. pradėta įgyvendinti nauja Šeimos koncepcija, kurioje vietą rado tik heteroseksualios poros.

2006 m. penkios Estijos NVO (nevyriausybinės organizacijos) paskelbė pranešimą spaudai, prašydamos Vyriausybės parengti naują partnerystės įstatymą, kuris suteikia tos pačios lyties poroms tokias pačias lygias teises, kaip ir heteroseksualų poroms. Deja naujas įstatymas net nesvarstytas. Pasak konservatyvių politikų, Estija dar nepasirengusi tos pačios lyties santuokoms ir nėra reikalo kurti atskirą įstatymą. Vienintelė socialdemokratų partija viešose diskusijose pasisako už tos pačios lyties asmenų santuokas.

2004 m. Estija perkėlė ES direktyvą į savo teisės aktus, draudžiančius diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos užimtumo srityje. Nuo 2008 m. draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos kitose srityse nei užimtumas: sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, švietimo ir prekių tiekimo bei paslaugų.

Nuo 2004 m. Estijos sostinėje vyksta gėjų eitynės. Nedidelio masto taikios demonstracijos už LGBT teises susiduria su valstybės ir visuomenės priešiškumu. 2007 m. rugpjūtį Taline įvykęs gėjų paradas nepraėjo be incidentų. Tolerancija besididžiuojančią Estiją aptemdė sunkūs homofobijos debesys. 20 akmenimis ir lazdomis apsiginklavusių vyrų, save vadinančių patriotais, užpuolė gėjų parado dalyvius. Sužeista 12 žmonių. Iki šiol surengti 4 gėjų paradai Estijoje.

2009 m. birželį atlikta apklausa parodė, kad 32% estų mano, kad tos pačios lyties poros turi turėti tokias pačias teises kaip ir priešingos lyties poros. Tokią nuomonę išsakė 40% jaunų žmonių ir tik 6% vyresnio amžiaus žmonių.

Estijoje homoseksualiems asmenims nevaržoma karinė tarnyba. Šalyje nėra galimybės pakeisti lytį ir tai teisiškai įregistruoti. MAM (vyrai, kurie turi lytinius santykius su vyrais) neleidžiama duoti kraujo.


Latvija

Kaimyninės šalies gyventojai tolerancija negarsėja, tačiau protestantizmo tradicijos šiek tiek švelnina pakantumo bei tolerancijos situaciją šalyje.

Tos pačios lyties seksualinė veikla Latvijoje, kaip ir Estijoje įteisinta 1992 m. Lytiniai santykiai, nepriklausomai nuo lyties ar seksualinės orientacijos leidžiami nuo 16 metų.

Tos pačios lyties asmenų santuokos bei tos pačios lyties asmenų partnerystės Latvijoje nepripažįstamos. 2006 m. iš dalies keičiama konstitucija. Pataisos užkerta bet kokias tos pačios lyties partnerystės viltis. "Valstybė saugo ir remia santuoką - sąjungą tarp vyro ir moters, šeimą, vaiko ir tėvų teises. " – skelbia pakeistas 110 konstitucijos straipsnis.

2006 m. Latvijos parlamentas (Saeima) padarė pakeitimus Darbo kodekse, draudžiančius diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos darbo vietoje. Tuo metu Latvija buvo paskutinė ES šalis priėmusi kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos teisės aktus.

2005 m. liepą Rygoje įvyko pirmosios Latvijos gėjų eitynės. Incidentų neišvengta, tačiau homofobijos kulminacija pasiekta 2006-ųjų eitynėse. Parado dalyviai buvo užpulti protestuotojų. Valdžios institucijos nesugebėjo tinkamai apsaugoti parado, tad jis buvo nutrauktas.

2007 m. po tarptautinio spaudimo, gėjų ir lesbiečių paradas vėl buvo surengtas Rygoje. Aplink Vermano parką žygiavo 4500 LGBT teisių ginėjų. Protestuotojai nebuvo ramūs: virto užkardos tvora, mėtyti savadarbiai sprogmenys.

2008-ųjų Rygos Pride įvyko Krestmalu aikštėje, šalia prezidentūros. Dalyviai buvo pasveikinti Europos Parlamento narių bei gavo žodinę prezidento paramą. Protestuotojų susivienijimai „Nr Pride“ ir „No Pride“ didesnių incidentų nesukėlė.

Nuo 2009 m. pradedami organizuoti “Baltic pride”, vienijantys Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) LGBT atstovus bei šalininkus. Pirmasis toks renginys įvyksta Rygoje. Didesnių incidentų išvengta.

LGBT asmenys gyvena gan uždarą gyvenimą. Dauguma žmonių Latvijoje yra nusistatę prieš homoseksualumą. Tai sąlygoja įsišaknijęs socialinis konservatyvizmas bei nuo sovietinių laikų gėdos ir priešiškumo spalvomis pieštas homoseksualumo paveikslas. Kiek laisviau tik sostinėje Rygoje. Tik keletas žinomų žmonių viešai prisipažino, esantys netradicinės orientacijos. Tai žurnalistas Karlis Streips ir buvusi Rygos aukštosios mokyklos rektoriaus pavaduotoja Linda Freimane.

2007 m. apklausos duomenimis, net 82% respondentų nepritaria viešoms gėjų šventėm bei renginiams ir tik vos 7% mano, kad šie renginiai padės skatinti toleranciją prieš seksualines mažumas.

Kaip ir Estijoje, Latvijoje nėra draudžiama gėjams tarnauti armijoje. Šalyje nėra galimybės pakeisti lytį ir tai teisiškai įregistruoti. Homoseksualams leidžiama duoti kraujo.


Lietuva

Šalis, kurioje vis dar stiprūs sovietiniai stereotipai bei įsišaknijusi konservatyvi katalikų bažnyčia, negali pasigirti tolerantiškumu.

Tos pačios lyties seksualinė veikla Lietuvoje įteisinta vėliausiai iš Baltijos šalių – 1993 m. Lytiniai santykiai, nepriklausomai nuo lyties ar seksualinės orientacijos leidžiami nuo 14 metų.

Nors homoseksualumas iš nusikaltimų sąrašo buvo išbrauktas 1993 m., istorinis palikimas lėmė ribotas teises gėjams ir lesbietėms. Tos pačios lyties santuokos bei partnerystės yra draudžiamos ir neteisėtos.

Dauguma Lietuvos Seimo narių neslepia priešiškumo LGBT teisėms. Didžiausia šalyje Respublikos leidinių grupė savo informaciniuose produktuose nuolat skleidžia homofobines nuotaikas bei pamina žmogaus teises.

Už LGBT teises šalyje kovoja Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), Lietuvos gėjų lyga (LGL), Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC), Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Aktyvi LGBT teisių šalininkė ir kovotoja – filologė, profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

2010 metų gegužės 8 dieną Vilniuje įvyko antrasis Baltic pride paradas. Tai pirmosios LGBT eitynės Lietuvoje. Į Baltic pride renginius ir eitynes atvyko 300 svečių iš užsienio, tarp jų Švedijos ES reikalų ministrė Birgitta Ohlson. Taikios eitynės buvo izoliuotos nuo likusios daugiausiai priešiškai nusiteikusios visuomenės barikadine tvora bei policininkų siena.

Už tvoros likę protestuotojai nebuvo ramūs: gėjai buvo užgauliojami įvairiais šūksniais, įžeidžiančiais transparantais, pasisakymais per garsiakalbius. Į policijos pareigūnus mestos dūminės granatos, buteliai, skardinės, plytgaliai. Homofobų minioje sudeginta vaivorykštės vėliava, policijos pareigūnai pas protestuotojus randa net šaunamąjį ginklą. Pasibaigus gėjų parado leidimo galiojimo laikui kilo riaušės, kurias išprovokuoja keli Seimo nariai, Kauno vicemeras bei grupelė aršiai nusiteikusių neonacių.

2011-ųjų metų Baltic Pride numatoma organizuoti Estijos sostinėje Taline.

Priešiškumas gėjų eitynėms nebuvo stebinantis. Apklausos duomenimis tik 17% lietuvių pritartų gėjų santuokoms, 16% pasisakė už gėjų eitynes ir net 81,5% respondentų mano, kad homoseksualumas yra iškrypimas ir liga.

Nors LGBT teisės Lietuvoje gan suvaržytos, yra vietų, kur seksualinės mažumos gali laisvai jaustis, burtis į susirinkimus, vakarėlius. Tai Tolerantiško Jaunimo Asociacijos (TJA) biurai Vilniuje ir Kaune, rengiantys socialinius vakarus, filmų peržiūras, diskusijas įvairiomis aktualiomis žmogaus teisių temomis. Taip pat Lietuvos gėjų lyga (LGL), rengianti įvairius renginius gėjams ir lesbietėms. Didžiuosiuose miestuose veikia gėjų klubai.

Lietuvoje kaip Estijoje ir Latvijoje nėra draudžiama gėjams tarnauti armijoje. Šalyje nėra galimybės pakeisti lytį ir tai teisiškai įregistruoti. Homoseksualams šalyje neleidžiama duoti kraujo.

Septynios iš dešimties šalių, kurios legalizavo tos pačios lyties santuokas yra Europos šalys. Dar 14 Europos šalių legalizavo tos pačios lyties partnerystės sąjungas. Tegul tai bus geras pavyzdys Baltijos šalių vyriausybėms.


Autorius Vismantas Žuklevičius


Šis straipsnis - Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto "Kovok už save - už LGBT teises" vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

Eros

2010-12-12 12:11:39

Ką galima pasakyti.. Geras straipsnis :-) Man patiko

UTF16

2010-12-12 13:06:45

[Latvijoje] nėra galimybės pakeisti lytį ir tai teisiškai įregistruoti.

Netiesa. Pvz., šio įstatymo http://www.likumi.lv/doc.php?id=120091&version_date=29.10.2005&from=off priede pateiktas šablonas (Ziņas par personas dzimuma maiņu, Informacija apie asmens lyties keitimą), kuriuo valstybinėms institucijoms turi būti pranešta apie lyties keitimą. Tp. sk. http://lv.lv/?menu=doc&id=201514

e_vaida

2010-12-12 20:51:08

Del Latvijos:

Salyje yra galimybe pasikeisti lyti ir tai teisiskai iregistruoti. Medicinines paslaugos suteikiamos viename is centru. Nerasau, kad galimybes geriausios, bet jos yra.
Dokumentai po lyties pakeitimo keiciami metrikacijos skyriuose be teismu. Transseksualiems asmenims keiciantiems kuno lyti is moters i vyro dokumentai gali but pakeisti ir be pagrindines operacijos (nes ji ne tik labai daug kainuojanti bet ir labai sudetinga) - tam jau buvo precedentas. Kadangi op. nebuvo padaryta, Latvijos civilines metrikacijos skrius atsisake pakeist dokumentus. Zmogus kreipesi i teisma ir ji laimejo. Teismas nurode metrikacijos skyriui pakeist asmens dokumentus.

e_vaida

2010-12-12 20:58:45

Del Lietuvos:

SAM teigia, esa galimybe pasikeist lyti Lietuvoje yra. Esa tereikia tik i juos kreiptis, jie sudarys komisija, istirs, ir pasius gydytis i uzsieni. Tuo pagrindu buvo atmestas vienos moters (pries lyties keitima buvusios vyru) skundas aukstesniajame teisme.
Faktas tas, kad niekas i SAM kreiprtis tuo klausimu nebande. Jei kreiptusi, gal ka ispestu, o gal ir ne. Esme tame, kad kol nera besikreipianciu ir pasiruosusiu del to gadint nervus, tol SAM nieko nedarys. Manau, kad SAM teiginys esa gydymas suteikiamas - yra eilinis Lietuvos biurokratu blefas. Taciau, kad tai patikrint reikia kreiptis. Zmonems, jau pasikeitusiems lyti ir tapatybes dokumentus tai - neaktualu, tad turetu kreiptis tie, kas yrta lyties keitimo procese, ar turi transseksualumo problema.

UTF16

2010-12-12 21:40:46

Lietuvoj, jei gerai suprantu, gauti naujos lyties dokumentus galima tik per teismą.

e_vaida

2010-12-12 23:51:32

Taip, tik per teisma.

Algoritmas toks:

Po lyties pakeitimo op. kreipiamasi i Civilines Metrikacijos skyriu su prasymu pakeist varda, pavarde, lyties irasa, asmens koda ir tt.

CM atsisako tai padaryt. Jis turi isduot rastiska neigiama atsakyma.

Su tuo neigiamu atsakymu kreipiamasi i teisma.

Pries teisma, ar bylos eigoje gali reiket atlikt medicinine patikra (ginekologas, urologas, psichiatras, etc. Gali but ir mazesni reikalavimai - priklauso nuo pacios bylos situacijos), jei irodymu kad lytis pakeista teismui nepakanka. Nepakankami irodymai gali but tokie, kurie buvo isduoti uzsienyje.

Byla laimejus teismas ipareigoja CM pakeist atitinkamus irasus.

Vel kreipiamasi i CM, su tup paciu prasymu ir teismo sprendimu.

CM pakeicia irasus, isduoda gimimo liudijima. Senaji pasiima.

Su nauju gimimo liudijimu, teismo sprendimu ir senu pasu einama i pasu skyriu. Ten prasoma pakeist pasa.

Pakeitus pasa, su nauju pasu ir senu sodros pazymejimu einama i sodra, su senu aukstosios/aukstesniosios diplomu ir nauju pasu einama i mokymo istaiga.

Del brandos atestato, tiesa, reikia kreiptis i SMM. Jis gali but pakeistas tik ministro/viceministro isakymu, nes jokios tvarkos kaip ir kokiom salygom brandos atestatai gali but keiciami - nera.

Jei kur kas nors uztringa (CM negali nevykdyt teismo sprendimo, kaip ir pasu poskyris negali jums neisduot naujo paso duomenim pasikeitus, taip kaip ir aukstoji privalo isduot kita issilavinima irodanti dokumenta, nes pagal istatymus jis turi atitikt irasus registruose. Uzstrikt gali ties SMM ar dar kur, kur isvis nieko nera reglamentuota) skundziamasi Seimo Kontrolieriui.

brashkyce

2010-12-13 02:27:09

Kreiptis galima į TJA. Jie turėjo bylą teisme, kurią laimėjo, ginant jų organizacijos narės teisę pasikeisti dokumentus.

Xenon

2010-12-13 11:36:24

Tikrai geras Baltijos šalių palyginimo straipsnis...