Šiuo metu yra prisijungę 119 svečių ir 9 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Įvairi šeima

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1384, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Atsiuntė Oxious, šeštadienį, 2017.09.23 09:00. Perskaityta 501 kartas

Dažnai kalbėdami apie homoseksualias šeimas oponentai apeliuoja į tradicines šeimas. Kokios gi šeimų tradicijos buvo Lietuvoje? Apie tai rašoma šiame straipsnyje.

Tradicinis šeimos modelisTradicinis šeimos modelis

Istorikė dr. Dalia Leinartė savo knygoje „Lietuviškoji šeima Europos kontekste, 1800–1914“ (šią vasarą ši knyga „The Lithuanian Family in its European Context, 1800–1914“ buvo išleista anglų kalba, – red. past.) analizuoja religinės, socialinės ir teisinės aplinkos įtaką šeimai Rytų Europoje XIX a.–XX a. pradžioje. Surinkusi daugybę istorinių faktų apie lietuviškas šeimas, gyvenusias teritorijose, kurias XVIII a. pabaigoje aneksavo Rusijos imperija, ji daro išvadą, kad tų laikų lietuviškosios šeimos modelis buvo vakarietiškas, o ne rytietiškas, kaip buvo galvojama iki šiol.

<...>

Šeimos narių santykiai

Kas lemdavo lietuvių santuokas – meilė ar ekonominis išskaičiavimas? Meilės samprata specifinė kiekvienai skirtingai epochai, o fizinė aistra egzistavo visais laikais. Aistros pagrindu šeimas kūrė samdiniai – žmonės be turto. Turto turintys valstiečiai tuokdavosi tik ekonominiais sumetimais. Mus iki šiol klaidina sovietmečio mitai apie piršlį melagį, besistengiantį apgauti šeimas. Iš tiesų piršlio tikslas buvo surasti viena kitą atitinkančią šeimą: jaunuolio žemės dalis turėjo atitikti merginos pasogą. Tai buvo taisyklė. Nepriemoką žmonės atsimindavo visą gyvenimą.

Pasak dr. D. Leinartės, šis interesas neeliminavo meilės. Tradicijos ir pažiūros buvo tos pačios, tuokdavosi panašaus amžiaus žmonės. Kunigai sakydavo per pamokslus, kad sutuoktiniai turėtų patikti vienas kitam – santuoka turėjo kilti iš meilės.

Tačiau vėliau sutuoktinių santykiai suprastėdavo: vyras nelabai gerbė žmoną. Tą liudija daugybė bylų, mėginimų skirtis, kreipiantis į Bažnyčią dėl ištuokos. Šeimos narių tarpusavio santykių kultūra buvo šiurkšti, bet ne žiauri. Vaikai būdavo vertinami tik tuomet, kai pradėdavo nešti ekonominę naudą. Mirus naujagimiui, jo vardas būdavo atiduodamas kitam vaikui. Apie mirusius vaikus niekas nekalbėdavo, jų tiesiog nebuvo.

Ikivedybiniai santykiai ir bigamija

XIX a.–XX a. pradžioje Lietuvoje ikivedybiniai santykiai nebuvo toleruojami. Jei netekėjusi moteris susilaukdavo vaiko – o tokių atvejų nebuvo daug – jos laukdavo didžiulė panieka ir pasmerkimas, kurio nepakėlusios merginos žudydavosi. Apie tai rašo ir Vienuolis, ir Žemaitė. Mamos, palikusios vaikus kitiems žmonėms, turėdavo eiti tarnauti, vaikai mirdavo dėl nepriežiūros, o išgyvenusiųjų iki piemens amžiaus laukdavo samdinio dalia. Mūsų laikus pasiekė daugybė kūdikių nužudymo bylų – tokia buvo to laikmečio kontracepcija.

Lietuvoje vyravo faktiškoji bigamija. Žmonės išvykdavo, dingdavo, emigruodavo, šipkartės iš Amerikos taip ir neateidavo, o ūkyje darbo rankos buvo būtinos. Norėdami sudaryti naują santuoką, žmonės kreipdavosi į Bažnyčią, tačiau, nepateikus įrodymo apie dingusiojo sutuoktinio mirtį, Bažnyčia išskirdavo būtent sugyventinius. Vietiniai kunigai tą faktiškąją bigamiją toleruodavo, tačiau jei tik būdavo kreipiamasi oficialiai, Bažnyčia sugyvenimo neįteisindavo.

Daugiau Bernardinai.lt.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

UTF16

2017-09-23 13:14:32

Dvaro ribose valstiečiai laisvai galėdavo rinktis antrąją pusę, tačiau rinktis sutuoktinį iš kito dvaro buvo neleidžiama, tad vidutinis atstumas tarp jaunikio ir nuotakos namų siekė tik apie 2,9 km.

Visas žmogaus gyvenimas ir pasaulio suvokimas apsiribodavo teritorija 3 km spinduliu, kurioje visi turėjo tik vieną troškimą – kažkaip prastumti dar vieną dieną. Ir bet kokia kaina nenukrypti nuo socialinių normų.

DrugeliuMetas

2017-09-23 14:31:16

Nė vieno lietuvio, kuris gyvena tame modelyje, šis faktas nejaudins.

visakita

2017-09-27 12:07:07

Reiktų nusipirkti šią knygą.