Šiuo metu yra prisijungę 124 svečiai ir 39 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1313, komentarų: 8

Reklama


Renginiai

Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

GayLine.lt meet-up | SOHO LIVE - Kitty Tray & Kitten T 11/18 22:00 - 11/19 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/18 22:00 - 11/19 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

„Žalgirės" 11/19 18:00 - 21:15, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/19 20:00 - 11/20 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Atsiuntė kasim, sekmadienį, 2008.10.12 03:05. Perskaityta 15820 kartų

Mano istorija pasirodys kai kam eilinė, kai kam kažkas naujo ar negirdėto, bet jau taip nutiko ir nieko nebepakeisi. Ištikrųjų gailiuosi, kad pasakiau truputėlį per anksti. Šiaip pats esu gan silpnas žmogus, tad su tuo susitaikyti vis dar reikia laiko, nors ir prabėgo jau 3 metai… Žmonės kurie sužinojo – to turbūt nesupras niekada… O tie žmonės kaip suprantama yra mano tėvai. Tos nakties nepamiršiu gyvenime – naktis kupina skausmo, pilna ašarų ir svarbiausia nenoro suprast kitų skausmo ir gyvenimo keliamų sunkumų..

Atsiskleidimo dienaAtsiskleidimo diena

Esu kilęs iš provincijos, nors ir apskrities centro, bet kultūriniu ir tolerantiškumo požiūriu – provincijos. Ten tokios lytinės orentacijos žmonių – kaip gėjai ar lesbietės “nėra” (arba bent jau niekur nepamatysi ar neišgirsi apie tokia situacija – tad tam kraštui tai yra visiškai neįprasta). Ką tuo noriu pasakyti? O gi kad mano tėvų psichologijoje yra susiformavęs tik vienas žmogaus vertinimo matas – heteroseksualumas. Kitos apraiškos ir formos lieka nesuprastos.

Grįžtant prie tos nakties įvykių, tai buvo esminis lūžis mano gyvenime. Antrą kartą to nepakelčiau. Pirmasis apie mano orentaciją sužinojo tėvas – pats prisipažinau, nes kaip tik tą vakarą susiklostė tokia situacija – kad manęs buvo paklausta ar aš esu kitoks. Aš sudvejojęs ar tai ta tiesos naktis, nusprendžiau daugiau nebeslėpti tikrovės, nuo kurios galiausiai nepabėgsiu, be kita ko kaip tik buvau susiradęs antrąją pusę, kurios palaikymu nedvejojau ir išklojau visą tiesą tėvui. Rezultatas buvo kelias į vieną pusę be atgalinio bilieto: tėvas pradėjo verkt… po to apsiraminęs pradėjo aiškinti, kad numanė apie šitokią gyvenimo posūkio galimybę, bet tikėjosi taip nenutiksiant – realybė buvo priešinga. Po valandos ašarų ir aiškinimosi jis nusprendė pakelti iš miegų motiną ir jai paskyti, tik prieš tai paklausė – ar noriu pats pasakyti, ar tai turės padaryti jis. Neatsižvelgė į mano maldavimus to nesakyti motinai, nedavė malonės, bent jau palaukti ryto…

Galiausiai motina buvo pakelta iš miego, atvesta į virtuvę, kur vyko pokalbis, ir išklota visa tiesa – o žodžiai skambėjo taip: „Mūsų sūnus homoseksualus… Mūsų sūnus gėjus…“. Motina iškart pasimetė, nebebuvo stipri kaip visada – pravirko ir vis kartojo, kad nesupranta kas čia per dalykai dedasi – verkdama reikalavo paaiškinti… Visa „graži“ ir ištikta „laimės“ šeima sėdėjo paskendusi ašarose. Gavomės tarsi dvi stovyklos, kurios viena kitos nebandėm suprast. Pokalbis (tėvų monologas) tęsėsi dar dvi su puse valandos. Galiausiai buvo prieita keletos išvadų: galima auklėjimo klaida, nors nenorėjo to pripažinti, dėl neįmanomų klaidų (nes jie niekad neklysta), taip pat gi buvo nuspręsta esą tai liga, kurią gydysim (po dviejų savaičių teko priverstinai tėvų, lankytis visiems pas psichologą). Monologo metu teko išgirsti daug…labai daug žodžių drąskančių širdį. Buvo einama link to, kad baigus mokslus universitete turėsiu išvykti iš Lietuvos, pas giminaičius į Angliją, nes Lietuvoje daugiau būti negalėsiu… (man tai nuskambėjo tarsi išsižadėjimas – kuris skambėjo iš tų žmonių lūpų, dėl kurių gyvenime labiausiai stengiausi, nes būtent tik jiems norėjau būti pasididžiavimo objektu, bet, deja, sūnus GĖJUS – tikrai ne tas objektas kuriuo galima didžiuotis – verčiau gėdytis. Jiems buvo, ir yra, gėda, jei kas iš aplinkinių ar pažįstamų tai sužinotų – provincinio komunistinio mastymo apraiška).

Tą naktį supratau, kad prisipažinimas tikrai nepalengvins mano gyvenimo. Galvojau atsikratęs naštos, bet anaiptol – tai buvo visa ko tik pradžia…

Po „didžiosios“ nakties įvykių buvo dvi dienos tylos. Na nevisiškai tylos, man nuolatos, kaip tardymo izoliatoriuje buvo mamos uždavinėjama tas pats klausimas: „Kodėl? Ką aš ne taip padariau?“

Po viso to krito mano įvaizdis jų akyse, pasidariau pats nedoriausias sūnus, jų manymu kitas žingsnis mano gyvenime turėtų būti narkotikai, nes tai neatsiejama nuo jų mastymo: homoseksualumas ir narkomanija tarsi vienas be kito neegzistuojantys dalykai. Bet ir tai išgyvenome – po 3 mėnesių kančios santykiai pradėjo taisytis – vėl pradėjo gyvenimas tekėti įprasta vaga, bet…juk kas buvo nesugražinsi, taip ir ta naktis. Kartais mamos kalboje šmėkšteldavo, kad gyvenu beprasmį gyvenimą, o kai aplinkos kalboje atsirasdavo kalbos apie mano tariamą merginą (nes aplinka tikėjosi, kad ją turiu) mama lepteldavo, kad nereikėtų iš jo nieko tikėtis, tarsi bučiau niekam tikęs. Praėjus metams situacija tarsi išgaravo, tarsi nieko neįvyko, kadangi jie vėl galvoja, kad turiu merginą (nors ji yra tik mano geriausia draugė – vienintelė, kuri žino visą tiesą), su kuria ruošiuosi kurti gyvenimą – ir tai yra skaudžiausia, tiek reikėjo iškentėti, kol galiausiai grįžome į pradinį tašką, bet tik šį kartą pasitikėjimas absoliučiai prarastas. Kiekviena mano klaida žiūrima per padidinamąjį stiklą ir badoma pirštais, koks aš esu nevykėlis (tai yra ypač skaudu girdėti iš mylimiausių ir brangiausių žmonių – įgaunamas nepilnavertiškumo kompleksas)…

O aš juk norėjau tiek nedaug… tik supratimo ir palaikymo… juk ne jiems su tuo reikia gyventi – o man… juolab mūsų visuomenėje tokius žmones atstumia ir palieka likimo valioje – iš dalies taip pasielgė ir tėvai…

Bet tikiuosi, kad vieną dieną tėvai didžiuosis manimi už mano nuveiktus darbus ir nebevertins manęs pagal tai, kas yra mano meilės objektas. Juk svarbiausia kad būtų Tas žmogus šalia, kuris palaiko šiame pasaulyje ir žengia žingsnis į žingsnį kartu, nepriklausomai nuo to jis vyras ar moteris!

Žmonės prašau Jūsų tik trupučio tolerancijos, ar gi taip sunku suprast kitus?

Ačiū už supratingumą,
Pagarbiai aš :)


Spalio 11 d. minime atsiskleidimo dieną (Coming-out Day). Kviečiame GayLine lankytojus papasakoti savo gyvenimo istoriją.

Nacionalinė atsiskleidimo diena – tarptautiniu mastu vykstanti pilietinio sąmoningumo diena, skirta atsiskleidimui ir diskusijoms apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) problemas. Šią dieną dalyviai raginami pasipuošti homoseksualų išdidumo simboliais, tokiais kaip rožiniai trikampiai (gėjai), juodi trikampiai (lesbietės), vaivorykštėmis papuošaluose ar tiesiog prie drabužių. Ši diena paskelbta 1988 metais, minint antrąsias maršo už gėjų ir lesbiečių teises, kuriame dalyvavo 500 000 žygiuotojų, Vašingtone metines. Šios dienos renginiai yra skirti LGBT bendruomenės sąmoningumui kelti, o taip pat supažindinti visuomenę su LGBT teisių judėjimais. Nepaisant pavadinimo, Nacionalinės atsiskleidimo dienos minėjimas yra švenčiamas daugelyje šalių.

Praėjusiais metais HRC (Human Rights Campaign) kvietė LGBT bendruomenės narius atsiskleisti Youtube svetainėje. Į kvietimą atsiliepė tūkstančiai. Šiemet HRC kreipimasis, turbūt kaip niekad tinka ir Lietuvos kontekste.

GayLine kviečia Jus papasakoti savo istoriją. Esame labai skirtingi ir kiekvienas mūsų atvejis – individualus. Atsiskleidėte artimiausiai draugei ar draugui ir pajutote, kad tarsi akmuo nuo krūtinės nukrito? Papasakokite, kas įkvėpė šiam žingsniui. Ilgai dvejojote, kol prisipažinote sau ir pasaulis tapo šviesesniu? O gal tėvai, sužinoję apie jūsų lytinę orientaciją, daugiau nebebendrauja? Nedrįstate niekam atsiskleisti? Pasidalinkite savo patirtimi, nuogąstavimais, rūpesčiais ir džiugesiu.


Atsiųskite savo istoriją elektroniniu paštu info@gayline.lt arba kaip tinklapio naujieną. GayLine užtikrina Jūsų konfidencialumą ir neviešins nei vardų, nei slapyvardžių. O Jūsų pasakojimą paskelbsime artimiausiu metu.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

Alex

2008-10-12 10:56:19

as pasiverkiau

Filippi

2008-10-12 11:29:17

Labai lietuviška istorija. Paprastai, prie homoseksualumo priklausinių tėvai primeta ne tik narkotikus, bet ir... AIDS. Jiems taip yra įdiegta, kad gėjai, negali būti nenarkomanai ir nesirgti AIDS. Žodžiu, baisi situacija. Stiprybės jaunuoli Tau :)

seiya

2008-10-12 11:46:03

Baisi reakcija..

jin

2008-10-12 14:40:50

manau, kad laikas geriausiai gydo žaizdas... tavo tėvai laikui bėgant supras, kad nieko cia nebepakeisi ir jiems teks su tuo susitaikyti..

_cheeta_

2008-10-12 16:35:56

Taurage zhudo.. =)

Kregus

2008-10-12 17:25:57

Įsivaizduoju kaip heteroseksualas prisipažįsta savo tėvams, kad jis heteroseksualus.

faenza

2011-01-10 14:57:49

Kaip įdomu. Mano istorija gan panaši, tik tiek, kad vietoj psichologo buvo psichūškė, o ir jos pasekmės sudėtingesnės. Beje, tėvai šiuo metu tiki, kad turiu vaikiną (kuris yra, be abejo, fiktyvus).