Šiuo metu yra prisijungę 213 svečių ir 12 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Sauna

Apklausa

Kaip dažnai masturbuojatės?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 883, komentarų: 8

Reklama




Renginiai

e-BANYA @ Glamour Gay Sauna 07/20 22:00 - 07/21 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Vanilla Ice Energy Flash @ SOHO 07/20 22:00 - 07/21 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 07/21 22:00 - 07/22 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 07/22 20:00 - 07/23 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Visi renginiai »

Autorius Dekameronas, sekmadienį, 2017.12.10 11:32. Perskaityta 702 kartus

Perskaitęs antrąją jauno rašytojo Mindaugo Jono Urbono romano „Šimtmečių melancholija“, nusprendžiau socialiniuose tinkluose susirasti autorių ir jį pakalbinti LGBT tema, kurios taip pat galima aptikti naujajame kūrinyje.

Mindaugo Jono Urbono romano „Šimtmečių melancholija“Mindaugo Jono Urbono romano „Šimtmečių melancholija“

- Mindaugai Jonai, apie ką jūsų „Šimtmečių melancholija“?

Tai istorija apie jauną vyruką, kuris Vilniuje, Pilies gatvėje, atidaro magišką kavinę „Apokalipsę“, į kurią „suplaukia“ įvairių žmonių istorijos. Šios istorijos nusako bendrą Vilniaus miesto pasaulį, tad sukuria įspūdį, kad tai knyga apie Vilniaus kaip atskiro personažo sąmonę, kuri valdo veikėjus tarsi šachmatų figūras. Kad sukurčiau sodrią Vilniaus atmosferą, pasitelkiau karnavališką vaizdavimo būdą. Kad sustiprinčiau chaotiško siautulio įspūdį, įtraukiau žmones, kurie dažniausiai laikomi paribio žmonėmis: translyčiai, gėjai, čigonai, valkatos, krišnaitai ir t. t. Jie tapo ne tik antraplanėmis pasakojimo „dekoracijomis“, bet kai kada skyriau nemažai dėmesio jų biografinėms istorijoms.

- Ar rašydamas apie paribio žmones, galvojote apie skaitytoją? Stengėtės pakeisti jo nuomonę apie juos?

Tiesą sakant, nesistengiau nieko šiais veikėjais paveikti ar pakeisti, bet jeigu taip nutiktų, tai labai džiaugčiausi, nes manau, kad visi tie žmonės tik iš dalies sąvokose yra laikomi paribiuose, tačiau fiziškai yra tarp mūsų: jie kartu su mumis laukia prie gydytojo eilėse, važiuojame tuo pačiu transportu, maitinasi tais pačiais produktais, žiūri tas pačias laidas, moka tuos pačius mokesčius ir t. t. Ši sąvoka taikytina tikriausiai tada, kai kalbame apie žmogaus teises, atsivėrimą ir diskriminaciją.

- Kaip galvojate, ar lietuvių literatūroje homoseksualumo ir seksualumo tapatybės tema vis dar tabu?

Nemanau. Neseniai pasirodė pirmasis erotinis grožinis šia tema romanas „Nesibaigianti vasara“, kurį parašė A. Tereškinas, bet juk būta ir anksčiau mūsų literatūroje temų, susijusių su homoseksualais. Štai Gabijos Grušaitės „Neišsipildymas“, Jonės Balčiūnaitės „Salvinijaus Nanio virusas“, Lino Jegelevičiaus „Nuogas prieš jus“, kad ir šių dienų „ant bangos“ esanti rašytoja Kristina Sabaliauskaitė garsiojoje „Silva Rerum“ sagoje pateikia homoseksualų literatūrinį portretą. Lietuvių eseistikoje taip pat yra šios temos, o kur dar aliuzijos šiuolaikinėje lietuvių poezijoje? Jeigu anksčiau tai galėjome įvardyti kaip marginališką madą, kaip tekstus, kurie turi maištinio parako, dabar literatūroje tai ateina tiesiog kaip mūsų civilizacijos natūrali sudedamoji dalis. Paribės ir stereotipai meno pasaulyje nyksta greičiausiai, nes čia dažniausiai kuria ir veikia plačios pasaulėvokos ir pasaulėjautos žmonės.

- Grįžkime prie „Šimtmečių melancholijos“. Ar ji skirta bohemos atstovams ir homoseksualams?

Tikrai ne. Tiesą sakant, LGBT ir seksualinės tapatybių veikėjai šioje knygoje yra tik antraeiliai personažai, tačiau jie tikriausiai turėtų pasirodyti įdomūs LGBT pasaulio skaitytojams, kadangi kai kas yra išplėtota. Pavyzdžiui, transeksualo virsmas ir dvasinės traumos, prekyba žmonėmis ir išnaudojimas. Visumoje knyga, manau, yra universali ir tinka visiems skaitytojams, nes kiekvienas turėtų atrasti savąjį personažą, nes jų daug ir jie tapatybių spektru labai skirtingi. Ypač turėtų knyga patikti jaunam skaitytojui, kuris iš lietuvių literatūros tikisi žaismės, istorijos gylio, stiliaus sodrumo, pramogos ir kartu refleksijos.

- Ačiū, Mindaugai Jonai.

Ačiū Tau.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis