Šiuo metu yra prisijungę 133 svečiai ir 12 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
EMIS

Apklausa

Ar Lietuva paskutinė Europoje įteisins tos pačios lyties porų sąjungas?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 727, komentarų: 11

Reklama


Renginiai

Tarptautinė Holokausto aukų atiminimo diena 01/27 - 01/27

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 01/20 22:00 - 01/21 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Diamond Dogs Party Nite @ SOHO 01/20 22:00 - 01/21 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 01/21 20:00 - 01/22 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Underwear party @ Glamour Gay Sauna 01/26 22:00 - 01/27 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Too Late to RuPaulogize @ SOHO 01/26 22:00 - 01/27 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Who Let The Dogs Out? @ SOHO 01/27 22:00 - 01/28 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Atsiuntė BayRidge, penktadienį, 2017.12.22 10:00. Perskaityta 236 kartus

Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga lygių galimybių kontrolierė atkreipė dėmesį į esminius lygių galimybių srities 2017 metų įvykius. „Kartu su Tarnyba nusprendėme išskirti penkis ryškiausius momentus, kurie visuomenei leistų lengviau įvertinti, kaip Lietuvai sekėsi šiais metais“, – teigia kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Agneta Skardžiuvienė, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos/Augusto Didžgalvio nuotr.Agneta Skardžiuvienė, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos/Augusto Didžgalvio nuotr.

Kontrolierė tikina, kad prisiminus svarbiausias metų akimirkas pastebima tiek neigiamų, tiek teigiamų pokyčių: „Norėtųsi, kad pozityvūs pokyčiai būtų spartesni, įgautų pagreitį. Atsiranda tikrai gerų iniciatyvų lygių galimybių srityje, tačiau joms pritrūksta politinio palaikymo, o kartais ir efektyvaus atsakingų institucijų veikimo.“

A. Skardžiuvienė teigia, kad geriau suvokti lygių galimybių principą skatino ir didėjantis visuomenės sąmoningumas. „Pastebime, jog kai kuriuos teigiamus pokyčius diktuoja visuomenė. Tai reiškia, kad ji sąmoningėja“, – tvirtina lygių galimybių kontrolierė.

Ryškiausi metų momentai:

Proveržis iškeliant seksualinio priekabiavimo temą

Dar niekada apie seksualinį priekabiavimą nebuvo kalbama taip garsiai ir plačiai. Metų pradžioje prasidėjęs seksualinio priekabiavimo skandalas dėl Seimo nario Kęstučio Pūko elgesio sukėlė daugybę diskusijų ir paskatino atsiverti kitas moteris, išgyvenusias panašias situacijas. Netrukus, užtaisant įstatymų spragas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Seimo narės Aušrinės Armonaitės iniciatyva buvo pakeisti teisės aktai, įtraukiant draudimą seksualiai priekabiauti ne tik esant darbo santykiams, bet ir įsidarbinimo laikotarpiu, pavyzdžiui, darbo pokalbio metu.

Viešai prabilta ir apie kitą atvejį, kai lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas seksualiai priekabiavo prie teatro darbuotojos. Paaiškėjus šiam faktui, Kultūros ministrė vadovą atleido iš pareigų. Paviešinti seksualinio priekabiavimo skandalai, pasklidusi socialinių tinklų kampanija „#metoo“ paskatino daugybę moterų atsiverti ir prabilti apie savo patirtis atvirai.

Naujas reikalavimas darbdaviams – turėti lygių galimybių politikos priemones

Didelis žingsnis į priekį, gerinant lygių galimybių situaciją darbo rinkoje, yra susijęs su naujomis darbdavio pareigomis, numatytomis Darbo kodekse. Nuo liepos darbdaviams priskirta pareiga priimti ir darbovietėje paskelbti lygių galimybių politikos priemones, užtikrinant jų vykdymo priežiūrą. Ši nuostata taikoma tik toms įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis kaip penkiasdešimt.

Naujoji pareiga įtvirtina principą, kad darbdaviai ne tik turi užtikrinti lygias galimybes, bet ir imtis aktyvaus lygių galimybių skatinimo įvairiomis priemonėmis. Reaguodama į įmonių ir įstaigų paklausimus, kaip šį principą reikėtų įgyvendinti, Tarnyba sukūrė Lygių galimybių politikos priemonių rekomendacijas.

Dėmesys translyčių asmenų teisėms

Metų pradžioje Vyriausybė pavedė Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijoms sukurti teisės aktų, kuriais translyčiams asmenims būtų užtikrinti sveikatos paslaugų teikimas ir teisė pasikeisti asmens dokumentus administracine tvarka be medicininio lyties pakeitimo, projektus. Tai svarbių ir būtinų pokyčių pradžia siekiant apsaugoti translyčių asmenų teises, tačiau įgyvendinti šiuos pokyčius vis dar delsiama. Nors Sveikatos apsaugos ministerijoje reikalingo teisės akto projektas jau parengtas, jis vis dar laukia ministro parašo. Teisingumo ministerijos paruoštas įstatymo projektas dėl lytinės tapatybės pripažinimo taip pat dar nepasiekė Vyriausybės.

Reikšmingas laimėjimas buvo balandžio mėnesį baigtos nacionalinių teismų bylos, kuriose priimant sprendimus suformuotas precedentas leisti keisti translyčių asmenų tapatybės dokumentus be reikalavimo prieš tai atlikti chirurginį lyties pakeitimą. Tai sveikintina teismų praktika, tačiau translyčiams, kaip ir visiems kitiems Lietuvos piliečiams, turėtų būti užtikrinta teisė pasikeisti asmens dokumentus ne teismo, o administraciniu keliu.

Pilietybė įtraukta į sąrašą pagrindų, dėl kurių diskriminuoti draudžiama

Liepos mėnesį Seimas priėmė Lygių galimybių įstatymo pakeitimą, kuriuo papildytas diskriminacijos pagrindų sąrašas įtraukiant pilietybę. Šis reikšmingas pakeitimas sudarys sąlygas ginti savo teises dar didesnei visuomenės daliai.

Tačiau pakeitimai nėra vienareikšmiškai teigiami. Pilietybė įstatyme apibrėžta kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė atsisakant šeimos nariais laikyti asmenis, su kuriais sudaryta registruota partnerystės sutartis. Tokiu būdu užkertamas kelias tinkamam Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, perkėlimui į Lietuvos teisės sistemą.

Prasta šalies padėtis tarptautiniuose lygių galimybių indeksuose

Šiemet paskelbus atnaujintą Lyčių lygybės indeksą paaiškėjo, kad, nors Lietuva lyčių lygybės užtikrinimo srityje pastaraisiais metais nežymiai pasistūmėjo į priekį, tačiau, vertinant dešimties metų laikotarpį, lyčių lygybės principo užtikrinimas pagerėjo tik vienu procentu. Didžiausia problema tebelieka lyčių nelygybė politinės, ekonominės, socialinės galios srityje bei kalbant apie laiką, vyro ir moters skiriamą vaikų, namų, artimųjų priežiūrai.

Tarptautinės LGBTI teisių organizacijos ILGA-Europe paskelbtame „Rainbow“ indekse, kuris atspindi lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų teisių padėtį, Lietuva užėmė 39–40 vietą. Lyginant su ankstesniais mūsų šalies rezultatais (2016 m. – 39-oji, 2015 m. – 35-oji vieta), progresas nepastebimas. Indekso duomenimis, Lietuvoje trūksta atitinkamų pokyčių užtikrinant translyčių asmenų teises, tos pačios lyties asmenų teises į šeimą, stiprinant neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos kontrolę.

Šaltinis: Mano teisės.lt.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis