Šiuo metu yra prisijungę 140 svečių ir 48 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Prevencijos Centras

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1405, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Fotografijų parodą „Moteris. Vaikas. ŽIV“. 11/28 09:00 - 12/08 11:00, PC „Panorama“, 2 aukšto parodų erdvėje, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Atsiuntė Weltschmerz, ketvirtadienį, 2017.09.28 09:56. Perskaityta 363 kartus

Kas yra moteriškumas? Ar būti moterimi – tai atitikti tam tikrą moters visuotinai suprantamą normą? Ar apskritai dar reikia pasaulį skirstyti į vyrišką ir moterišką pusę? Atsakymų į šiuos klausimus ieško režisierė Kamilė GUDMONAITĖ ir aktorės Jovita JANKELAITYTĖ, Dovilė KUNDROTAITĖ bei Adelė ŠUMINSKAITĖ, jau rugsėjo 26–27 dienomis OKT/Vilniaus miesto teatre pristatančios premjerą „Trans Trans Trance“.

OKT/Vilniaus miesto teatrasOKT/Vilniaus miesto teatras

Kamile, pažaiskime „reklamą“ – jeigu reikėtų trumpos frazės spektaklio skrajutei, kaip jį pristatytum?

„Trans Trans Trance“ – tai spektaklis apie moteriškumą ir lytiškumą, išsivadavimą nuo stereotipų bei laisvę būti tuo, kas iš tiesų esi.

Pažvelgus į pastaruosius du dešimtmečius, režisierės moterys Lietuvoje yra retos išimtys, ryškios ir įdomios – itin retos išimtys. Kas dėl to kaltas? Ar tai ne moteriška specialybė?

Lietuvoje labai paplitęs stereotipas, kad tai – vyriška specialybė, gal dėl to moterys nesiimdavo režisūros, o jei imdavosi – nenorėdavo varžytis vyriškuose žaidimuose ir nusileisdavo jiems. Dar dabar išgirstu nuostabos reakcijų iš tų, kurie pasižiūrėję mano spektaklius sako: „Ir taip kuria moteris?“ Daug kartų kartoju, kad, mano nuomone, režisūra iš tikrųjų yra itin motiniška specialybė, nes reikalauja psichologinio jautrumo, rūpesčio ir meilės tiems, su kuriais kuri.

Dar visai neseniai galvojau, kodėl ne tik Lietuvoje, bet apskritai ir pasaulio istorijoje mažiau ne tik moterų režisierių, bet ir mokslininkių, kompozitorių, tapytojų? Europoje po Romos imperijos žlugimo moterims išsilavinimas tapo labai sunkiai pasiekiamas, jei jos netapdavo vienuolėmis. Tik renesanso laikotarpiu Tomo Moro „Utopijoje“ kalbama apie tai, kad tobuloje valstybėje moterys turėtų būti ugdomos kartu su vyrais, tačiau iš tikrųjų tik 19 a. buvo pradedama kelti šį klausimą.

Kartais manau, kd nepaisant problemos dėl išsilavinimo galbūt pačios moterys tapdavo savo stereotipo auka – juk jos visada buvo namų židinio saugotojos, augindavo vaikus, įkvėpdavo vyrus, ir šis visuotinas požiūris joms apskritai užkirsdavo bet kokią mintį apie galimybę autonomiškai kurti.

Kad ir kaip būtų, vis dėlto yra tikrai nemažai išradimų ir meno kūrinių, kuriuos sukūrė moterys, tačiau dalis jų pasirašinėjo vyrų vardais arba būdavo ištrinamos iš istorijos, nes tam, kad tai būtų priimta rimtai, moterų nuopelnus priskirdavo jų vyrams. Kartais už didelio menininko, pasirodo, stovi jo mylimoji.

Daugiau Bernardinai.lt.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

Uosis

2017-09-28 10:52:37

Ar tai ne moteriška specialybė?
Pirmąjį Lietuvos profesionalaus teatro spektaklį "Amerika pirtyje" 1899 metais režisavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Manau, kad nereikia šioms merginoms labai susireikšminti.

Weltschmerz

2017-09-28 19:33:06

Tai taip, dar kelis dešimtmečius turėtų rastis suinteresuotų nureikšminti (o reikšmės pačiam pagausėja?).

Uosis

2017-09-29 00:32:09

Pasižiūrėkite į mokyklų, saviveiklinių, liaudies teatrų režisierius - pulkai, batalionai, armijos moterų. Aš nesuprantu, koks tikslas kurti mitus apie vargšes marginales moteris režisieres, kai tokiomis iškiliomis galiūnėmis mūsų teatro istorija grįsta:
Dauguvietyte, Kymantaitė, Nosevičiute, Tamulevičiutė, Mikštaite, Bučienė, Ragauskaitė, Kazragytė, Juronyte, Pukelyte, Sanklodaite, Dilyte, Žernytė, Ibelhauptaite...

Weltschmerz

2017-09-29 10:14:23

Tai vis vien nesupratau, iš kur tas troškimas nureikšminti - ar dėl to, kad vyrų (tame tarpe ir reprezentacinių, t. y. tarptautinių) maždaug 10x daugiau, ar dėl to, kad kiekybė (mėgėjiškas teatras) nelygu kokybei?