Tai, ko mes negalime pakeisti

Šiuo metu yra prisijungę 205 svečiai ir 33 nariai Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Kaip dažnai masturbuojatės?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 864, komentarų: 8

Reklama

Renginiai

e-BANYA @ Glamour Gay Sauna 07/20 22:00 - 07/21 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 07/21 22:00 - 07/22 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 07/22 20:00 - 07/23 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Visi renginiai »

Mūsų bičiuliai

Atsiuntė Oxious, sekmadienį, 2010.07.18 15:26. Perskaityta 12629 kartus

Kaip matome, tos pačios lyties poros, nors ir nepatenkančios į įstatymų reguliavimo sferą, gali imtis iniciatyvos ir pačios sutartinai reglamentuotis dalį santykių ar pareikštinai užsitikrinti savo teises. Tai jokiu būdu nėra patogu ar priimtina, nes tokia iniciatyva reikalauja pastangų ir laiko, be to, nebūtinai bus pripažinta valstybės institucijų.

Būti kitokiu...

Daugeliu atvejų valstybė apibrėžia sąvokas, nurodo baigtinį subjektų, galinčių pretenduoti į tam tikras teises, sąrašą, o homoseksualios poros, be abejo, į jį nepatenka. Bene svarbiausia įstatymo leidėjo pasisavinta sąvoka yra šeima. Šeima, šeimos nariai gauna įvairių įstatyminių teisių ir garantijų. Jei paklaustume: „Kas teisiniu požiūriu yra šeima?“, pilno atsakymo nerastumėme nė viename šaltinyje, mat kiekvienas pateikia skirtingus atsakymus, kurie galioja tik tam tikroje teisės šakoje. Pavyzdžiui Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnis nurodo, jog šeima yra „kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmens sutuoktinis sutuoktinio tėvai“, o taip pat ir „asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė)“ – pažymėtina, kad šioje vietoje BPK daro nuorodą į Civiliniame kodekse (toliau – CK) reglamentuotą, bet, kaip žinia, neveikiančią partnerystę. Faktiniai sugyventiniai, net jei jie būtų priešingų lyčių, tikriausiai nebūtų pripažinti šeimos nariais ir negautų teisių pagal BPK. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šeimą supranta kitaip: „Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų^* .“ Taigi šeimos narys pagal BPK socialinės apsaugos šakoje gali akimirksniu virsti nepažįstamuoju. Ir vis tik nepriklausomai nuo to, kokia netvarkinga Lietuvos teisinė sistema ar kurios teisės šakos sąvokomis remsimės, galima galvą guldyti, kad nė vienas šeimos apibrėžimas neapims faktinių sugyventinių, taigi ir tos pačios lyties porų.

Jūsų dėmesiui pateikiamas sąrašas teisių, suteikiamų sutuoktiniams, kurių neturi tos pačios lyties sugyventiniai. Tos pačios lyties poros narys:

• Negauna našlio pensijos.
• Negauna vienkartinių, periodinių išmokų sugyventiniui mirus.
• Negali reikalauti atostogų ar sutrumpinto darbo laiko, jei slaugo savo sugyventinį.
• Negali užsiimti individualia veikla pagal sugyventinio individualios veiklos liudijimą.
• Paveldėdamas sugyventinio turtą neatleidžiamas nuo paveldimo turto mokesčio.
• Gavęs dovaną iš sugyventinio neatleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio.
• Negali teismo procese naudotis teise neduoti parodymų prieš savo sugyventinį.
• Negali būti paskirtas atstovu pagal įstatymą, kai sugyventinis dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis.
• Jam nepranešama apie sugyventinio suėmimą.
• Negali dalyvauti sugyventinio ekshumacijoje.
• Negali pasinaudoti teise nedalyvauti baudžiamajame procese dėl sugyventinio mirties ar pavojingos jo gyvybei būklės.
• Kalėdamas pataisos įstaigoje negali turėti ilgalaikių pasimatymų su savo sugyventiniu.
• Kalėdamas pataisos įstaigoje ir sirgdamas sunkia, gyvybei grėsmę keliančia liga, negali būti lankomas savo sugyventinio.
• Jam nesuteikiama teisė laikinai išvykti iš pataisos įstaigos dėl sugyventinio mirties, sunkios ligos ar daug žalos jam padariusios gaivalinės nelaimės.
• Nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei nepraneša apie sugyventinio padarytą labai sunkų nusikaltimą ar jei sugyventinį slepia, naikina pėdsakus, įrankius, priemones, kitus įrodomosios reikšmės turinčius dalykus.

Tai jokiu būdu ne galutinis sąrašas teisių, kuriomis be santuokos negalės pasinaudoti tos pačios lyties poros. Bet kokiame teisės akte, kuris apibrėžia šeimą kaip santuokinius ryšius ar tiesiogiai adresatais įvardina sutuoktinius, tos pačios lyties poroms bus užkirstas kelias į teisių įgyvendinimą. Šios nelygybės panaikinimas, jei įstatymų leidėjas netikėtinai nuspręstų ją panaikinti, galėtų būti labai paprastas. Įstatymų leidėjas turėtų praplėsti neveikiančios ir, tokios kokia ji yra, nereikalingos lietuviškos partnerystės institutą. Jei partneriais būtų leista tapti ir tos pačios lyties poroms, tuomet nereiktų keisti įstatymų, kurie sutuoktiniams ir partneriams numato vienodas teises. Įstatymus, kurie ignoruoja partnerius, žinoma, tektų koreguoti. Taip ne tik būtų užtikrinamos teisės, kurių nusipelno tos pačios lyties poros, tačiau ir partnerystės institutas, užuot sėkmingai atlikdamas apendikso vaidmenį, surastų savo vietą teisės sistemoje.

Kelias į tikrąją emancipaciją, kita vertus, turėtų vesti per tos pačios lyties porų statuso sulyginimą su sutuoktinių padėtimi. Tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimas turėtų daugiausiai simbolinės reikšmės kovoje už lygybę, tačiau teisiniu požiūriu pakaktų, jog tos pačios lyties asmenų teisinė partnerystė, teisinė kohabitacija, įregistruotas gyvenimas kartu – šios faktinės būklės pavadinimai ne taip ir svarbu – būtų visiškai prilyginta santuokai.

Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Kovok už save - už LGBT teises“ vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija.