Šiuo metu yra prisijungę 41 svečias ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
COX

Apklausa

Ar pritariat, kad Lietuva privalo užtikrinti migrantų teisių apsaugą?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 67, komentarų: 0

Reklama



Atsiuntė Anonimas, penktadienį, 2018.12.28 10:00. Perskaityta 4157 kartus

Aš čia papasakosiu savo draugo istoriją. Pavadinkime jį Rolandu. 2006 – taisiais metais Rolandas su trimis dvylikamečiais sūnumis ir savo partneriu emigravo iš Lietuvos į Prancūzijos pietus, sukūrė ten sėkmingą vaistažolių verslą ir dabar galvoja apie grįžimą į Tėvynę. Šią istoriją pateikiu pirmuoju asmeniu – tarsi tai būtų Rolando laiškas.

TapatybėTapatybė

Pirmoji dalis

Prigimties šauksmas

Eidamas keturioliktuosius savo gyvenimo metus pajutau, kad esu gėjiškų polinkių. Tada dar nelabai susigaudžiau toje seksualinėje orientacijoje ir negalėjau niekieno paklausti: mes gyvenome mažame miestelyje, kur apie gėjus buvo kalbama tik tiek, kad jie yra pedofilai ir prievartauja vaikus. Ir dar kalbėjo, kad berniukai tampa gėjais tada, kai prie jų kabinėjasi, ar juos tvirkina suaugę dėdės.

Bet prie manęs niekas nesikabinėjo ir niekas manęs neprievartavo. Ai, tiesa! Kabinėjosi istorijos mokytoja. Ji siuntė man visokius seksualinius ženklus, bet jie neveikė, nors mokytoja buvo jauna ir tikrai labai simpatiška.

Negaudamas informacijos ir pagalbos dėl savo lytiškumo toje aplinkoje, kur gyvenau, po pagrindinės mokyklos kurso pareiškiau gimdytojams, kad išvažiuoju mokytis į Vilnių. Tėvas buvo nepatenkintas, nes tikėjosi, kad savo miestelyje baigsiu vidurinius mokslus, o po jų stosiu į Žemės ūkio akademiją ir perimsiu jo kuriamą ūkį. Man gi rūpėjo išsiaiškinti save.

Tiesa, mamos kartą lyg tarp kitko kartą paklausiau:

– Ar gali būti, kad aš gėjus, mama?

– Gėjus?! Bijok Dievo, sūnau! Tai baisus išsigimimas! Neišsigalvok nesąmonių ir gink Dieve – tėvui net neužsimink apie tai!

– Mama, iš kur tu ištraukei?

– Vaikeli! Taigi bažnyčioje nuolat primena: saugokitės gėjų! Jie iškrypę ligoniai ir pedofilai!

– Ir tu tuo tiki? –

Visi tiki, vaikeli! Visi.

Štai kiek man galėjo padėti šeima esminiu mano prigimties klausimu. Tada, prieš ketvirtį amžiaus, supratau tik tiek, kad savo aplinkoje atsakymų nerasiu ir išvažiavau į Vilnių. Dabar suprantu, kad tada mama dėl savo tamsumo buvo baisioje baimėje – homofobijoje – ir kažkuo man padėti tiesiog neturėjo galimybių, nes „klebonėlis taip sakė“.

Tapatybės ieškojimas

Aš atvažiavau į Vilnių. Lietuva ką tik išsprūdo iš sovietų nasrų ir veržėsi į laisvę. Buvo labai entuziastingas laikas. Susipažinau su LGBT bendruomene. Nors neturėjau jokios seksualinės patirties, bet iš karto prie jų „prilipau“.

Sužinojau daug dalykų apie homoseksualumą, lyties tapatumą, keitimą. „Lietuviškos“ informacijos tada apie tai nebuvo. Vien dėl to, kad prieičiau prie originalių šaltinių, įstojau studijuoti anglų kalbą.

Daugiau: Delfi.lt.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Pranešimas apie klaidą

Jūsų vardas:

Komentaras: