Šiuo metu yra prisijungę 129 svečiai ir 8 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Sauna

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1384, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Atsiuntė sarmas, sekmadienį, 2007.09.02 18:22. Perskaityta 13960 kartų

Pasaulyje, kuriame atrodo, jog bet koks seksualinis fetišas ar nukrypimas gali būti patenkintas, stebėtina, jog net ir po visų šnekų ir atradinėjimų sekse dar yra viena sritis, kuri lieka ginčytina – negalia ir seksas.

Homoseksualūs neįgaliejiHomoseksualūs neįgalieji

Iš tikrųjų nėra taip, kad tai visiškas tabu; gal tai labiau atvejis, kai „estetika“ ne visai atitinka tą blizgantį, kerintį gražių kūnų vaizdinį, kurį sukūrė žiniasklaida ir komercinės pornografijos industrija. Jeigu televizija ir retai apžvelgia panašią tematiką, išskyrus jau įprastą per BBC2 rodomą dramą, tai plačiųjų masių kinas šią temą padarė praktiškai nematoma. Bus stulbinantis „Paskutiniojo tango“ proporcijų momentas, kai studijoje kurtame filme išvysime du neįgalius aktorius, kurie atliks šį darbą kaip tikri profesionalai.

Nuostata šiuo klausimu nėra kitokia ir gėjų pasaulyje. Teikiant pirmenybę jaunystei, gerai išvaizdai ir treniruotiems kūnams, bet kas neturintis pilvo preso – ar kad ir kokios galūnės – yra tiesiog pasmerktas jaustis izoliuotas ir yra visiškai neužtikrintas dėl santykių ir sekso galimybės. Iš kitos pusės, internetinių pažinčių puslapių tobulėjimas suteikė daugiau galimybių neįgaliems gėjams ir lesbietėms ne tik susisiekti su socialinėmis grupėmis bet ir parodyti save būdais, kurie buvo neįmanomi penkiolika metų atgal.

Viena anketa GayDar.co.uk pažinčių portale yra įkvepiantis pavyzdys, kaip neįgalus gėjus sudaro sau vienodas galimybes bendrauti. Galų gale jis, kaip ir mes visi, nori tų pačių pramogų, gerai leisti laiką, mylėtis ir kurti santykius.

„Gėjus, fiziškai neįgalus vaikinas, kuriam patinka bendrauti su kitais gėjukais. Aš gana sunkiai fiziškai neįgalus, būna traukulių. Negaliu naudotis visomis savo galūnėmis ir negaliu šnekėti. Kompiuteriu naudojuosi prie galvos esančiais jungikliais, davikliais ir skenavimo sistema. Turiu pagalbinių priemonių bendravimui, taigi galiu su tavimi šnekėti!
Aš turiu slaugytojus, kad galėčiau gyventi normalų gyvenimą. Tai kai kas su kuo tau tektų susitaikyti, jeigu norėtum pas mane užsukti į svečius.
Yra trys merginos ir du vaikinai slaugytojai. Jų nebūtų kambaryje su mumis, bet jie būtų netoliese. Jeigu tu apsilankytum, jų būtų tik vienas namie.
Mano slaugytojai supranta, kad aš turiu lytinių santykių ir jie mielai priima draugus, kurie ateina manęs aplankyti. Kaip ten bebūtų, suprantu, kad vaikinai bus itin apdairūs ir atsargūs prieš norėdami mane aplankyti dėl dalykų paminėtų aukščiau.“


Organizacija, kuri bando kovoti su mitais ir nesupratimu apie neįgaliųjų bendruomenę, ypač kai kalbama apie seksą, yra „Outsiders“. Įkurta 1979 Dr Tuppy Owens‘o, joje dirba neįgalūs žmonės neįgaliems ir yra skirta visiems, kurie jaučiasi izoliuoti dėl socialinių ir fizinių negalių. Klubas priima bet kokios orientacijos žmones, ar jie būtų vieniši, ar vedę, išsiskyrę ar gyventų atskirai nuo savo antrų pusių. Dr Owens‘as apibūdino, kokiems žmonėms jie padeda: „Tai varijuoja nuo jutiminių iki fizinių ir socialinių negalių. Kai kurie turi judėjimo negalią, kai kurie yra akli ar kurti. Pagrindinis dalykas yra tas, kad jie visi yra tokie patys, kaip ir bet kas kitas – ieško draugų, o gal vieną dieną net sutiks savo gyvenimo meilę. Būti įsimylėjusiam yra labai svarbu, kaip ir bet kuriam iš mūsų, o taip pat ir galimybė tiesiog imti nueiti ir pasidulkinti! [kalba netaisyta – vert. past.] Aš taip pat vadovauju pagalbos linijai telefonu „Seksas ir negalia“, tai vieta, kur žmonės gali pakalbėti jiems rūpimais klausimais“

Žinoma, yra berniukų už pinigus ir masažistų, kurie nori užsiimti lytiniais santykiais su neįgalimais vyrais – tačiau už atitinkamą kainą. Bet Colin‘as, 33-ejų homoseksualus vyras, kenčiantis nuo raumenų pertempimo ligos, nori daugiau negu ribotos galimybės mokėti už seksą. „Noriu jaustis žmonių rasės dalimi, noriu mėgautis seksu su žmonėmis nes aš jiems patinku ir nebūtinai su kuo nors, kas yra neįgalus kaip aš. Kodėl manoma, kad neįgaliems žmonėms turi patikti tik tokie, kaip jie patys? Esu turėjęs patirties su įgalaus kūno vyru, bet visa tai labiau buvo susiję su to vyro fetišų tenkinimu. Yra sunku sulaužyti socialines stigmas dėl neįgalumo tarp gėjų, nes dažniausiai gėjai tiesiog nužiūrinėja ir tada kabina vienas kitą. O invalido vežimėlis tam pastoja kelią! Man ta gyvenimo pusė, kuri yra tiesiog vaikinų kabinimas gatvėje ir savaime suprantama kitiems, yra tiesiog neįmanoma. Norėčiau matyti daugiau vietų, kur įvairūs gėjai galėtų susitikti ir susipažinti. Aš laimingas, kad galiu dienos metu sukinėtis aplinkoje kaip Soho [gėjų kvartalas Londone – vert.past.]. Bet ne visi turi priėjimą prie gėjams draugiškų rajonų. Tolėliau, rajonuose ir regionuose gali būti labai liūdna ir vieniša“

Philip Patson‘as, kuris yra neįgalus nuo pat vaikystės, neseniai viename interneto puslapyje prasitarė apie panašias problemas susijusias su neįgalių gėjų galimybe leisti laiką klubuose ar tiesiog susipažinti su naujais žmonėmis. Jis sudėjo savo jausmus į glaustą prozos kūrinuką: „Aš pastebiu jį. Jis pastebi mano invalido vežimėlį. Aš pažvelgiu į jį. Jam atrodo, kad aš jam galėčiau būti patrauklus. Man jis tiesiog patinka. Jis bando prisiminti visus dalykus, kokius yra girdėjęs apie patrauklius vaikinus. Man jis vis tiek patinka. Jis bando prisiminti visus dalykus, kokius yra girdėjęs apie vaikinus invalido vežimėlyje. Aš nusisuku, nedrąsiai. Jis pastebi oksimoroną. Pagaunu jo žvilgsnį. Jis staiga suvokia. Aš suvokiu, kad jis suvokia. Jis išsigąsta. Aš išsigąstu. Jis nusisuka. Aš nuraškau keiksmažodį iš savo repertuaro užlankstytais kampais. Tada seka pertrauka ir nutiks vienas iš dviejų dalykų: arba nieko, arba nueisiu prie jo ir pasisveikinsiu. Bet kas gali spėti, kaip bus. Dažniausiai - nieko, nes „kitką“ darau tik ten kur svajoju, apsimetu, teisiu ir sunaikinu jį – ne, jis to nevertas. Tai mano baimės baimė, užmaskuota abejingumu. Užtektų pasakyti, kaip kartais norėčiau, kad būčiau lesbietė“

Philip‘o dilema nebūtinai kyla dėl fakto, jog gėjai yra pastebimai paviršutiniškesni negu jų heteroseksualūs analogai, bet labiau atspindi bet kurios mažumų grupės socialinį ribotumą. Jei Philip‘as turėtų galimybę tyrinėti ir ieškoti partnerių platesniame pasaulyje, o ne keliuose gėjų baruose ir neaiškioje kavinaitėje, jo šansai tikriausiai gerokai padidėtų. Bet kadangi tokios galimybės nėra, tai jam tenka bendrauti taip gerai kaip tik jis moka gėjų aplinkoje, kurioje beveik niekas daugiau nepripažįstama, kas nėra gražu ir seksualiai patrauklu. „Tiems vyrams, kuriuos mylėjau ir kurie išdrįso mylėti mane, teko žengti už standartinių ribų ir suprasti visą paprastumą ir sudėtingumą to, kas esu, ir su tuo sugyventi“,- prisimena Philip‘as.- „Tai pareikalavo didelio išprusimo ir pasitikėjimo savimi iš jų pusės, kas, deja, nėra dažnas reiškinys“.

Liūdna, kad gėjai, ne tik netoleruoja skirtumų, bet net gali stipriai įžeisti bet ką, kas priešinasi jų pačių nustatytoms socialinėms taisyklėms ir standartams. Philip‘o naudai, jis priėmė gyvenimą su didžiąja laiko dalimi priverstiniu celibatu ir iš naujo teigiamai įvertino savo situaciją. „Mano patirtis būnant gėjumi ir neįgaliu kupina tiek geismo be atsako, tiek abipusio geismo, tiek pasididžiavimo, tiek nusivylimo. Tai tarsi gyvas paveikslas, kurį aš branginu dėl to, ką jis mane išmokė ir kaip jis man leido atsiskleisti, kas aš esu.“

Paradoksalu, bet yra visai nemažai gėjų, kurie atlieka slaugytojų ir mylimųjų vaidmenį partneriams, kurie susirgo dėl AIDS ar kitų sveikatą prastinančių aplinkybių. Faktas, kad ilgalaikis partneris pavirto neįgaliu ar jam reikia kasdienės priežiūros, nepakeitė meilės ir lytinių potraukių, kuriuos porose dar vis jaučia vienas kitam.

Max‘as ir Jason‘as kartu išbuvo 13 metų. Su ŽIV susijusių komplikacijų puolimas nepakeitė Max‘o požiūrio į savo vaikiną. „Jis vis tiek liko tuo pačiu vaikinu, kuris man patiko ir kurį įsimylėjau ir neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Nesakau, kad būčiau iš karto jį įsimylėjęs, jeigu jį būčiau pirmą kartą pamatęs tokį ligotą, bet jo asmenybė ir humoras aplenkia bet kokią negalią. Manau, žmonės bijo to, ko nežino, ir mes tiesiog per mažai apšviesti apie kitokį gyvenimą, kai nėra vaikščiojama stačiai ir dviem kojomis. Man liūdnoka, kad su Jason‘u niekada nebenueisime į mūsų abiejų dažnai lankytas vietas vien todėl, kad jis ten jausis nesmagiai. Turiu pripažinti, kai buvau jaunas ir eidavau į gėjų klubus, ypač tuos, kurie labiau skirti lytiniams poreikiams tenkinti, ir jeigu ten būčiau pamatęs vaikiną invalido vežimėlyje, būčiau palaikęs tai labai nemaloniu vaizdeliu. O dabar man atrodo – kodėl gi ne? Kame problema? Mes turime pradėti žvelgti į gyvenimą ir šiuo kampu, kitaip neturime teisės badyti pirštais kitus už tai, kad jie nepakantūs.“


Straipsnis iš „reFRESH“, Issue 45 June/July 2007, 38-40 psl.
Autorius: Richard Bevan

Iš anglų kalbos vertė sarmas, TJA

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

tatro

2007-09-02 19:05:01

Daugelis sios temos neliecia, bando negalvoti apie tai. Paprasciausiai yra nedaugelis zmoniu, kurie linke mastyti apie ateiti ir aplinkinius. Manau, kad dauguma zmoniu - tuo tarpu ir geju, mano, kad visada bus grazus ir tobuli, ir tai mazu maziausiai neliecia ju. Todel taip sunku kalbeti apie Tolerancija, tam tikru grupiu integracija, socializacija.... pasaulyje, o ypac Lietuvoje, kadangi isiklausanciu yra labai mazai.

Wincik

2007-09-03 00:08:57

Tarkim Šveicarijos mieste Luzern, kuriame gyvena apie 70 000 žmonių neįgaliųjų gatvėje sutikti galima per dien kelis kart daugiau nei Vilniuje per savaitę.

Taigi kokios žinios ir domėjimasis ir tolerancija gali pasiekti visuomenę, kai to nematai.

Atsimink

2007-09-03 11:37:54

jau vien mūsų visuomenėje žodis neiįgalumas sukelia baimes, ką jau šneketi apie neiįgalių asmenų seksualumą. O tai labai opi problema.

Vokietijoje ir manau kituose miestuose yra specialios komandos ( tipo soc darbuotojos) kurios patenkina fiziologinius neįgalių asmenų poreikius,

O dar homoseksualumas!!!
"Kaip baisu:)" . Sunku iš ties tokiem žmonėm. Deja pas mus sunku gauti neigaliam vežimėlį, o ką jau kalbėti apie kažkokius seksualumus, šiukštu:)

Pažystu pora neįgalių žmonių, tai seksualumo pasireiškimo momentas didesnė problema kai kuriais atvejais nei pats neįgalumas.

Anonimas

2007-09-03 13:28:27

Galų gale lietuvoje nežinomas žodis neįgalumas, o visi sako INVALIDAS.
Aš pats turiu problemų su koją, bet tai man netrukdė pilnai integruotis į visuomėnę.

Mokykloje nepagaunu nė vieno žvilgsnio nukreipto į mano lazdelę.
Jau nekalbu apie užsienio pavyzdžius, antai daktaras Housas, kuris pralenkia daugelį įgalių žmonių. Manau, reikia pasitikėti savimi, nežiūrint į nieką, tačiau tam reikia ir atsisakyti kai kurių privilėgijų,

Ozhys

2010-01-13 17:37:48

Į temą: būna amputantų fetišas, taip kad neturėjimas galūnės ar galūnių gali būti didelis patrauklumo pliusas.