Šiuo metu yra prisijungę 135 svečiai ir 29 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Sauna

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1404, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Fotografijų parodą „Moteris. Vaikas. ŽIV“. 11/28 09:00 - 12/08 11:00, PC „Panorama“, 2 aukšto parodų erdvėje, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Atsiuntė Wincik, sekmadienį, 2008.01.20 15:26. Perskaityta 17208 kartus

SAPFO: VI a. prieš mūsų erą pradžia.

Sappho ir Erinne Mythilène sode, Siméon Solomon, 1864Sappho ir Erinne Mythilène sode, Siméon Solomon, 1864

Sapfo (Sappho) gimė Egėjo jūros Lesbos saloje netoli Mažosios Azijos kranto, tikriausiai VI a. pr. Kr. pradžioje. Mes beveik nieko nežinome apie šią būtybę, kurios vardas kartu su gimtosios salos pavadinimu paženklino moterį, kuri myli moterį. Pasakojama, kad Sapfo buvo ištekėjusi už turtingo pirklio, vardu Kerkolas, turėjo dukrą, vardu Kleis, ir dalyvavo sąmoksle prieš tironą Pitaką. Dėl to kuriam laikui buvo ištremta į Siciliją. Yra tikimybė, kad didesnę gyvenimo dalį ji praleido Lesbos saloje.

Manoma, kad šioje saloje VI a. aristokratės rinkdavosi į neoficialias draugijas, ten kūrė ir deklamavo eiles. Sapfo buvo vienos tokios draugijos (senovinės meno svetainės) vadovė ir pritraukdavo daug gerbėjų. Kai kurios jų atvykdavo paklausyti poetės net iš užsienio. Sapfo rašė eoliniu dialektu, daugybe skirtingų metrų, iš kurių vienas, sapfinis, pavadintas jos vardu. Sapfo poezija atspindi santykius su kitomis moterimis, priešiškumus ir patrauklumus. Jos lyrika yra aistringa ir paprasta, tarmiška, 0 ne literatūrinė. Atis, Anaktorija, Gongila, Mnasadika - tai vardai moterų, kurias ji mylėjo.


Nors šiandien nėra išlikusio nė vieno pilno Sapfo eilėraščio, mes turime keletą puikių fragmentų, kurių ilgiausias - vos dvidešimt aštuonių eilučių. Tačiau senovės žmonės ją laikė didžiąja graikų ankstyvosios lyrikos kūrėja. Platonas vadino Sapfo dešimtąja mūza, jos kūriniai darė didelę įtaką romėnų poetams, tarp kurių - ir Katului su Ovidijumi.

Iki šių dienų išlikusiuose Sapfo kūriniuose sunku įžvelgti lesbianizmo apraiškų (dėl to, kad jų išliko nedaug), tačiau senovės rašytojai, kurie priėjo prie visos poetės kūrybos, apibūdindavo ją terminais, kuriuos mes vartojame kalbėdami apie lesbietes. Pavyzdžiui, Maksimas iš Tyro manė, kad Sapfo santykiai su merginomis buvo analogiški Sokrato santykiams su gražiais jaunuoliais.

Nėra žinoma, kaip Sapfo kūryba buvo leidžiama ar platinama jos laikais. Žinome tik tiek, kad III ar II a. pr. Kr. - praėjus trims ar keturiems šimtams metų po poetės mirties - išlikusi jos kūryba buvo surinkta į dešimt knygų: devynias lyrinių ir vieną elegiškų eilėraščių. Šio leidimo kopijos išliko iki viduramžių, paskui dingo arba buvo sunaikintos. Iki IX a. vieninteliai Sapfo kūrybos pėdsakai buvo jos kūrinių citatos kitų rašyt, kūryboje.


Tačiau Sapfo vardas (ir tai, ką ji simbolizavo) lengvai neišnyko. Homofobams poetė buvo neapykantos objektas. Jau praėjus kartai po jos mirties graikų poetas Anakreontas kilimą iš Lesbos salos priskyrė moterų kurių seksualinius palinkimus norėjo paniekinti. XVIII a. Marija Antuanetė buvo kaltinama už buvimą „pabaisų, kurios vadina viena kitą sapfistėmis ir giria Sapfo pavyzdį“, grupės galva. Iš kitos pusės, pavyko išlikti moterų, mylinčių moteris, grupės poetiškiems ir aistringiems idealams. Vienas žymiausių devynioliktojo amžiaus literatūrinių pokštų buvo „Les Chansons de Bilitis“, Pjero Luji erotinių lesbietiškų poemų rinkinys, kuris, pasak nuorodų, buvo vertimas iš senovės graikų kalbos - eilės priklausė vienai iš Sapfo mokinių. „Ši maža knygelė apie senovinę meilę, - rašė Luji, - yra su pagarba dedikuojama jaunoms ateities moterims“. Kūrinį (net ir tada, kai paaiškėjo, jog tai pokštas) į širdį dėjosi karta moterų, kurios kaip tik pradėjo galvoti apie save kaip apie lesbietes. Natali Bernei, kuri rašė 1902 m., garbino Sapfo savo kūrinyje „Cinqs Petits Dialogues grecs“. Ji ir jos mylimoji Renė Vivien keliavo į Lesbos salą, kur tikėjosi rasti sapfistinio modelio poezijos mokyklą. Šeštajame dešimtmetyje Amerikos lesbietės, ieškodamos vardo savo organizacijai, nusprendė pasivadinti Bilitės Dukterimis, taip pagerbdamos išgalvotą Sapfo mokinę. 1972 m. novatoriška ir labai populiari Sidnės Abot ir Bernicės Lav knyga apie lesbiečių išsivadavimą pavadinta „Sapfo buvo šiuolaikinė moteris“. Džudės Gran lyrinės erotinės tradicijos atėjo iš Sapfo per tokias lesbietiškas poetes kaip Ami Lovel, Hilda Dulitle, Adriana Rič ir Olga Brumas.

Taigi Sapfo yra prie ilgos moterų linijos - paslaptingos, persekiojamos ir vis dar esančios tarp mūsų po 2500 metų, tildomos, bet vis tiek iškalbingos - ištakų. Sakoma, jog nuo Sapfo prasidėjo lesbianizmo istorija.

Pagal Paul Russell
Parengė wincik, TJA

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis