Šiuo metu yra prisijungę 136 svečiai ir 38 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
Prevencijos Centras

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1405, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Fotografijų parodą „Moteris. Vaikas. ŽIV“. 11/28 09:00 - 12/08 11:00, PC „Panorama“, 2 aukšto parodų erdvėje, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Atsiuntė Mira, antradienį, 2008.02.26 11:41. Perskaityta 12390 kartų

Pagaliau pasirodė pirmasis tikrai išsamus lesbiečių šeimyninio gyvenimo tyrimas. Pedagogė Henny Bos (41) savo disertacijoje Parenting in Planned Lesbian Families tyrė vaikų, augančių lesbiečių šeimose vystymąsi ir auklėjimą. Ji aptiko daug sutapimų su heteroseksualiomis šeimomis, tačiau nemažai ir skirtumų. „Tai normalios šeimyninės situacijos, tačiau visgi kiek kitokios.“

Homoseksualios motinosHomoseksualios motinos

Būtent turint omeny vaikų bumą, šiuo metu vykstantį lesbiečių šeimose, Parenting in Planned Lesbian Families buvo labai įdomus tyrimas, pasakoja Henny Bos. „Susidaro įspūdis, jog homoseksualų emancipacija jau užbaigta. Homosantuoka ir įvaikinimas tos pačios lyties šeimoje šiuo metu jau įstatymiškai leidžiama. Tačiau pastaruoju metu pasitaiko kaip tik daugiau diskriminacijos, nukreiptos prieš homoseksualų gyvenimo būdo įvairovę“. Tai taip vadinamos naujosios homofobijos formos, teigia Bos. „Anksčiau homoseksualumas buvo nepriimtinas apskritai kaip reiškinys, tuo tarpu dabar homoseksualai neva per daug šneka apie seksą, vyrai pernelyg demonstruoja savo moteriškumą, o moterys kaip tik per daug vyriškai elgiasi. Tai nepakantumo formos, kurios žeidžia homoseksualus ir lesbietes. O taip pat ir jų vaikus. „Žydras“ juk dabar pats populiarausias keiksmažodis mokyklos žaidimų aikštelėje.“

Patirtis

Bos – anaiptol ne naujoke savo tyrimo srityje. Ji dalyvavo įvairiuose homoseksualumo tyrimų projektuose bei su Rutgers/Nisso Groep (Olandijos Seksualumo tyrimų ir konsultavimo centras – vert.).Tokiu būdu ji bendradarbiavo ir su Theo Santfordu Abvakabo (didžiausia Olandijos sveikatos ir darbo apsaugos profsąjunga – vert.) užsakytame tyrime „Seksualinė orientacija ir darbovietė“. Ir vis dėlto ji abejojo paprašyta dalyvauti ir tyrime apie lesbiškų šeimų motinystę. „Aš jau labai daug širdies buvau įdėjusi į savo tyrimą apie homoseksualumą darbo vietoje. Todėl turėjau kiek pagalvoti. Tačiau mane visuomet intrigavo tai, kokiu būdu žmones išreškia savo homoseksualumą ir kaip suderina tai su kasdieniu gyvenimu. O tai lygiai pasakytina ir apie lesbišką motinystę.“
Ketverius metus trukusiu tyrimu buvo siekiama ištirti ir palyginti 100 heteroseksualių ir 100 lesbiškų šeimų. Buvo parinktos tokios lesbiškos šeimos, kuriose vaikai būtų gimę dviems motinoms (angl. Planned Lesbian Families). Bos norėjo išsiaiškinti, ką reiškia būti lesbiete ir motina ir ką patiria vaikai, augantys šeimoje su dviem motinomis. Kodėl lesbietės nusprendžia tapti motinomis? Ar jos kitaip išgyvena motinystę nei heteroseksualūs tėvai ir ar kitaip elgiasi su savo vaikais? Kaip reaguoja aplinkiniai ir kokį poveikį tai turi tėvams bei jų vaikams?

Normali šeimyninė situacija

Klausimų pakankamai, ir atsakydama į juos Bos ieškojo ne tik panašumų tarp heteroseksualių ir lesbietiškų šeimų, bet ir skirtumų. „Tokiuose tyrimuose dažnai dėmesys kriepiamas tik į panašumus, norint parodyti, jog „štai, mes irgi galim.“ Tačiau tokiu būdu tyrimas tampa neišsamus. „Bos kaip tik siekė rimtai ištirti lesbišką motinystę. „Vieną sykį reikia atlikti padorų ir išsamų tyrimą apie netradicines šeimas“. Atsiranda vis daugiau netradicinių šeimų, ir pedagogai bei organizacijos susiduria su jomis vis dažniau. Ir ne tik su vaikus auginančiomis homoseksualiomis šeimomis, bet ir su naujai sudarytomis šeimomis: t.y. naujoms šeimomis, atsiradusiomis po tėvų skyrybų.„
Bos manymu, jos tyrimas apie lesbišką motinystę turėtų surasti vietą pedagoginėje veikloje. „Organizacijoms pravartu būtų jo rezultatais naudotis praktikoje. Lesbietiškos šeimos yra normali šeimyninė situacija, tačiau visgi truputį skirtinga. Šioms ir panašioms grupėms neegzistuoja beveik jokios pagalbos auklėjimo klausimais, išskyrus organizacijas „Nendrių vaikai“ arba „Daugiau nei laukiami“.

Skirtumai

Bet ar išties lesbiškose šeimose tiek daug skirtumų palyginus su heteroseksualiomis šeimomis? „Taip ir ne“, - atsako Bos. Apskritai dviejų motinų pora tik nedaugeliu aspektų skiriasi nuo heteroseksualių tėvų. Pavyzdžiui, noras turėti vaikų didesnis būna lesbietiškų porų. Taip pat ir jų namų ruošos bei vaiko priežiūros pasidalijimas lygiavertiškesnis. Be viso to dar paaiškėjo, kad lesbiečių motinų auklėjimo nuostatai mažiau tradiciški. Pavyzdžiui, jos skiria truputį mažiau dėmesio tokioms auklėjimo taisyklėms kaip „Visuomet stenkis būti geriausiu“. Dideli tie skirtumai tikrai nėra. Kitame lygmenyje Bos visgi mato didelį skirtumą tarp abiejų tėvystės formų. „Nors lesbietiška motinystė ir yra tokia pat įvairiapusė, reikalaujanti tiek pat atsidavimo ir pastangų, kaip ir heteroseksualiose šeimose, tačiau, skirtingai nuo pastarųjų, motinų pora kur kas dažniau susiduria su aplinkinių pasmerkimu. Ir tai be abejo labai pakeičia jų šeimyninį gyvenimą.“

Iš tyrimo paaiškėjo, kad ypač antroji motina, palyginus su biologiniu tėvu, jaučiasi privalanti įrodyti savo savo sugebėjimą būti motina. Teigiama, kad joms dažniau prisieina ginti savo motinystės įgūdžius. Anot Bos: „Šio jausmo stiprumas labai priklauso nuo to, ką ji mano apie savo netradicinį gyvenimo būdą bei kaip ji vertina savo seksualinę orientaciją. Arba kitaip pasakius: kiek taip vadinamo „mažumos streso“ ji patiria. Kuo daugiau tokio streso, tuo dažniau ji ir jaučiasi, jog privalo kažką įrodyti.“ Tą patį galimą pasakyti ir apie abidvi motinas. Bos tyrimo rezultatai parodo, jog motinoms, išgyvenančioms daugiau „mažumos streso“, jų motinystė sukelia taip pat daugiau streso. Kuo daugiau lesbietėms motinoms tenka susidurti su negatyviais atsiliepimais apie jų netradicinį gyvenimo būdą, tuo daugiau problemų jos pastebi ir savo vaikų elgesyje.

„Ar tu tikroji motina?“

Ar lesbietės motinos jaučiasi esančios kitokios ir dėl tos priežasties siekia įrodyti savo sugebėjimus? O gal į jas išties žiūrima kitaip nei į kitas motinas? Anot Bos: „Iš tirtų šeimų apie 60 – 70 procentų reguliariai susilaukia įkyrių klausimų. Žinoma, tai jokia problema, jei tavęs kartelį paklausia, ar esi tikroji motina. Tačiau jei tai atsitinka visą laiką, vis tau primenama, jog esi kitoks. Dar apie 30 – 40 procentų lesbiečių motinų atrodo, jog apie jų gyvenimo būdą skleidžiamos paskalos. Tarp kitko, šie rezultatai sutampa su tyrimo apie naująsias homofobijos formas rezultatais.

Greta šio svarbaus skirtumo tarp abiejų šeimų tipų, Bos aptiko ir tam tikrų menkesnių skirtumų, daugiausia tarp antrosios motinos ir biologinio tėvo. „Antroji motina yra rūpestingesnė ir emociškai labiau susijusi su vaikų auklėjimu palyginus su biologiniu tėvu heteroseksualiose šeimose. Lesbietės motinos taip pat labiau linkusios atkreipti vaiko dėmesį į jo elgesio pasekmes, daugiau kalba su su vaiku ir dažniau primena jam apie abipusius susitarimus. Jos labiau gerbia vaiko savarankiškumą. Ir dar, palyginus su biologiniu tėvu, lesbietės motinos savo vaikus baudžia rečiau ir nesuteikia vaikų-tėvų bendravimui griežtos struktūros.

Laimingi vaikai

Apie šių skirtumų priežastis daug pasakyti Bos negali. „Tikrausiai reikia tai priskirti tėvų lyčiai ir negenetiniam giminystės ryšiui.“ Bos siekė taip pat išsiaiškinti, ar šie skirtumai turi įtakos vaikų gerai savijautai. Ji neaptiko jokio skirtumo tarp lesbietiškų ir heteroseksualių šeimų vaikų geros ar blogos savijautos atžvilgiu. „Tačiau nėra ten ir tokių baisių skirtumų, - sako ji. – „Tarp kitko, tai įdomiausia kaip tik pačioms antrosioms motinoms. Tikriausiai tai susiję su jų siekiu įrodyti savo sugebėjimus. Tarp vaikų nematėme jokio skirtumo. Mažiau bausmių ir struktūros nereiškia, kad vaikų elgesys tampa nekontroliuojamas. Mes netgi galvojome, jog dviejų motinų vaikai galėtų būti laimingesni, turint omeny, jog, kaip išsiaiškinome, jie susilaukia daugiau dėmesio. Tačiau tai nepasitvirtino. Normaliose heteroseksualiose šeimose, be abejo, juk irgi pakankamai rūpesčio ir šilumos. Net jei tos šilumos bus dar daugiau, vaikas nesijaus geriau. Tačiau atvirkščiai yra būtent taip. Kuo mažiau rūpesčio ir šilumos, tuo vaikas jausis blogiau.“

Mažumos stresas

Kaip tik turėdama omeny vaikus Bos mano, jog jos tyrimas privalo susilaukti tęsinio. Dabar ji imsis šio darbo savarankiškai, tik šį kartą vaikai bus svarbiausias jos tyrimo objektas. Lesbietiško kūdikių bumo metu gimę vaikai tampa vyresni ir susiduria su kitokiomis problemomis nei vaikai iš heteroseksualių šeimų. Jie juk yra užaugę netradicinėje šeimoje ir priklauso mažumos grupei. Tėvams svarbu žinoti, kaip atsakyti į jų klausimus ir kaip juos parengti gyvenimui. Tarp kitko, lesbietiškų šeimų vaikai nėra jokia probleminė grupė, o jų tėvai su visais įprastais klausimais gali kreiptis į esančias struktūrinės pagalbos organizacijas. Tačiau skirtumas yra, kad ir nedidelis. Tai nėra savaime suprantama.“ Todėl Bos mano, jog organizacijos, paramos teikėjai ir pedagogai būtinai turi suvokti sąvokos „mažumos stresas“ svarbą. „Kaip tik todėl, kad tai turi didelės įtakos lesbiečių motinų ir jų vaikų gyvenimui.“

Pionieriaus pozicija

Šį tyrimą Bos atliko su dideliu malonumu. Daugiausia dėl bendravimo su šeimomis, o taip pat, kad jos darbas vienas iš pirmųjų šioje srityje. „Tai buvo visai nauja tyrimo sritis. Lesbietės motinos yra pionierių situacijoje. O aš turėjau galimybę šiai pionieriškai situacijai suteikti teorinį pagrindą. Tai buvo tikras iššūkis.“ Bos mano savo tyrimu suteiksianti tėvams ir pagalbą teikiančioms organizacijoms tam tikrą atramos tašką. „O tai labai svarbu. Naujosios fomofobijos formos turi didelės įtakos lesbietėms motinoms ir jų vaikams. Homoseksualų emancipacija nėra baigta, ir mes turime tam nuolat skirti dėmesį. Taip pat ir šiuo būdu.“

Interviu publikuotas olandų žurnale „Zij aan Zij“ 2005 metų vasario numeryje.

Henny Bos apgynė šią daktaro disertaciją Amsterdamo universitete 2004 metais, kur ji dabar ir dirba. Jos tęstinio tyrimo „Child development in Planned Lesbian Families“ pirmieji rezultatai buvo paskelbti APA (American Psyhological Association) konferencijoje 2006 metais Naujajame Orleane.

Išvertė Mira

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

medus_atsargiai

2010-05-30 21:34:13

Ačiū už straipsnį. Mums aktualu ir norėtume matyti kuo daugiau straipsnių apie tėvystę/motinystę ir pasiruošimą jai, pasaulinisu įstatymus susijusius su ja.