Šiuo metu yra prisijungę 107 svečiai ir 4 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
COX

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1293, komentarų: 8

Reklama


Renginiai

Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Underwear Party @ Glamour Gay Sauna 11/17 22:00 - 11/18 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

SoHot Fall in Glam @ SOHO 11/17 22:00 - 11/18 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

GayLine.lt meet-up | SOHO LIVE - Kitty Tray & Kitten T 11/18 22:00 - 11/19 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/18 22:00 - 11/19 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

„Žalgirės" 11/19 18:00 - 21:15, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/19 20:00 - 11/20 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Atsiuntė Oxious, sekmadienį, 2007.05.06 13:55. Perskaityta 23389 kartus

Homoseksualai pažeidžia gamtos dėsnius. Romos imperija subyrėjo dėl nežaboto homoseksualizmo siautėjimo. Homoseksualai tvirkina vaikus. Vaikai homoseksualiose šeimose užaugs gėjais ir lesbietėmis.

Mitai apie homoseksualumąMitai apie homoseksualumą

Girdėti teiginiai? Juos dažnai užduoda ne tik homofobiškai nusiteikę asmenys, bet ir mūsų bendramoksliai ir bendradarbiai, pažįstami, visuomenės veikėjai, giminaičiai. Kai kuriuos stereotipus esame įsikandę ir mes patys. GayLine pradeda plačiai visuomenėje paplitusių teiginių ir mitų apie homoseksualus ciklą.

Mielai kviečiame diskutuoti, siūlyti savo idėjas, papildymus. Taip pat šią medžiagą laisvai galite naudoti kitose diskusijose, kur šnekama apie homoseksualumą ir oponentai pateikia jau šimtąkart girdėtus nepagrįstus teiginius. Ši informacija skirta ne homofobams, o asmenims, kuriems trūksta informacijos, kuriuos piktybiškai klaidina „gėjams-ne“, „už dorą ir tautą“, Seimo Scott Lively fan klubas ir kiti panašūs veikėjai.

1. Seksas su tos pačios lyties žmogumi yra nenatūralus. Vyras negali mylėti kito vyro, o moteris - moters.

Jeigu mes kalbame apie meilę, tai meilė tarp žmonių yra daugiau nei seksas. Jeigu mes galime kontroliuoti savo jausmus žmogui, tuomet tai yra ne meilė, o šaltas ir blaivus išskaičiavimas. Ar turi žmogus apsimesti, kad myli priešingos lyties žmogų ir su juo susituokti vien tam, kad kitų akyse atrodytų „normalus“ ir paslėptų savo „gėdingą“ orientaciją, kai paslapčia myli tos pačios lyties žmogų?

Meilė yra sudėtinga emocijų, išgyvenimų ir jausmų samplaika, kurios žmonės negali kontroliuoti arba dirbtinai savo noru pakeisti. Neįmanoma valios ir proto pastangomis priversti žmogų pamilti arba, priešingai, nustoti mylėjus. Tą patį galima pasakyti apie bet kurios orientacijos žmogų – dvasinis artumas atsiranda lygiai taip pat. Intymūs santykiai tėra gilių psichologinių veiksnių išraiška. Iš kitos pusės, ilgalaikės poros santykiuose seksualinis aspektas darosi nebe toks svarbus. Svarbesni tampa kiti dalykai: moralinis palaikymas, pagalba kasdieniuose rūpesčiuose, bendri pomėgiai – tai patiria tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poros.

Kalbant apie intymių santykių natūralumą, ar galime pasakyti, kad, pavyzdžiui, rankų arba lūpų taip pat nepridera naudoti seksui, nes tiesioginė šių organų paskirtis yra visiškai ne ta? Kažin. Toliau samprotaudami tokiu būdu atrasime, kad lytiniai organai nėra skirti seksui, nes didžiąją laiko dalį jie naudojami šlapimui šalinti, o tai, kad gamta patalpino žmogaus erogenines zonas ne tik įprastose vietose, reikėtų, sprendžiant iš visko, laikyti žiauriu jos pokštu... Intymiuose dviejų suaugusių žmonių santykiuose priimtina viskas, ką jie abipusiu savanorišku sutikimu laiko tinkamu vienas kitam. Tuo tarpu žiūrint į svetimą miegamąjį pro rakto skylutę vertinti, kas yra teisinga, o kas ne – tai iš tikro yra pigu ir žema.

2. Homoseksualumas yra nenatūralus, nes gamtoje to nėra ir tai yra tik iškrypusio žmonių mąstymo ir moralinio nuopuolio vaisius. Jei būtų kitaip, visi gyvūnai tai praktikuotų. Tačiau taip nėra, dėl to homoseksualumas ir nėra natūralus.

Apie homoseksualų gyvūnų elgesį tiek natūralioje aplinkoje, tiek zoologijos soduose yra žinoma jau seniai. Šie faktai gerai dokumentuoti (netgi užfiksuoti video juostose), atidžiai tyrinėjami ir analizuojami. Homoseksuali orientacija nėra nei moralinis nuopuolis, nei tuo labiau žmogaus išradimas. Nuorodos į tyrimus:

1,500 animal species practice homosexuality
Homosexual Activity Among Animals Stirs Debate
The Volume of a Sexually Dimorphic Nucleus in the Ovine Medial Preoptic Area/Anterior Hypothalamus Varies with Sexual Partner Preference



3. Šiandien mes leisime įregistruoti santuoką vienos lyties žmonėms, o rytoj savo santykius pareikalaus įteisinti ir koks nekrofilas ar zoofilas.

Santuoka - tai dviejų suaugusių, veiksnių, sąmoningų, psichiškai sveikų žmonių bendrystė, užmezgama savanoriškai ir abipusiu sutikimu. Nekrofilijos ar zoofilijos atveju lavonas arba gyvūnas negali juridiškai patvirtinti savo sąmoningo noro arba nenoro užmegzti santykius, todėl toks palyginimas yra paviršutiniškas ir neteisingas. Be to, nekrofilija ir zoofilija pagal tarptautines psichiatrijos normas laikomos psichiniais sutrikimais, o artimi dviejų vienos lyties žmonių santykiai - ne.

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje apie seksualinę orientaciją užsimenama:

F66 Psychological and behavioural disorders associated with sexual development and orientation

Note: Sexual orientation by itself is not to be regarded as a disorder.


(F66 Psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susiję su seksualine raida ir orientacija
Pastaba: Seksualinė orientacija pati savaime nėra laikoma sutrikimu.)

Tuo tarpu nekrofilija ir zoofilija yra ligos:

F65.8 Other disorders of sexual preference

A variety of other patterns of sexual preference and activity, including making obscene telephone calls, rubbing up against people for sexual stimulation in crowded public places, sexual activity with animals, and use of strangulation or anoxia for intensifying sexual excitement. Frotteurism. Necrophilia.

(F65.8 Kiti seksualinio pasirinkimo sutrikimai
Įvairūs kiti seksualinio pasirinkimo ir veiklos būdai, tame tarpe nešvankūs telefoniniai skambučiai, seksualinė stimuliacija trinantis į žmones viešose masinio susibūrimo vietose, seksualiniai santykiai su gyvūnais, smaugimas ar dusinimas, siekiant sustiprinti seksualinį susijaudinimą. Froterizmas. Nekrofilija.

Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10) patvirtino 43-oji Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) asamblėja 1990 metų gegužę, o 1994 metais TLK-10 buvo pradėta naudoti PSO šalyse narėse. PSO priklauso 193 valstybės, tarp jų ir Lietuvos Respublika.


4. Amerikos Psichiatrų asociacijos (APA) sprendimas 1973 metais išbraukti homoseksualumą iš psichinių susirgimų sąrašo buvo priimtas dėl beprecedentinio gėjų aktyvistų spaudimo. Jokiais moksliniais duomenimis priimat šį sprendimą remtasi nebuvo.

Jeigu tai ir tiesa, kad gėjų aktyvistai davė postūmį atidesniam šio klausimo nagrinėjimui moksliniuose sluoksniuose, tai tik iš dalies. 1957 metais (15 metų prieš APA sprendimą!) Evelyn Hooker atliko tyrimą, tapusį novatorišku keliais aspektais. Pirmiausiai, vietoj to, kad iš karto priimtų vyraujantį požiūrį į homoseksualumą, Evelyn uždavė sau klausimą apie tai, ar skiriasi heteroseksualių ir homoseksualių žmonių sugebėjimai psichologiškai adaptuotis. Antra, užuot tyrusi psichiatrų stebimus pacientus, ji ištyrė grupę homoseksualių žmonių, normaliai funkcionavusių visuomenėje. Trečia, ji panaudojo procedūrą, kurioje ekspertų buvo prašoma įvertinti vyrų adaptavimosi galimybes iš anksto nežinant apie jų seksualinę orientaciją. Toks metodas padėjo išvengti neobjektyvumo, kurį patyrė daugelis ankstesnių psichoanalitinių homoseksualių žmonių tyrimų. Pagal savo tyrimo rezultatus Hooker padarė išvadą, jog homoseksualumas kaip klinikinis dalykas neegzistuoja ir kad nėra jokio vidinio ryšio tarp potraukio savąjai lyčiai ir psichopatalogijos.

Hooker išvados buvo patvirtintos ir daugeliu kitų kitokiais metodais atliktų tyrimų. Nors kai kurie tyrimai, paskelbti po Hooker darbo, ir bandė apginti požiūrį į homoseksualumą kaip patologiją, tačiau jie buvo labai silpni metodologiškai. Daugumai jų buvo panaudoti klinikiniai duomenys ar duomenys iš kalėjimų, kurių nebuvo galima apibendrinti visiems žmonėms. Kitiems nepavyko atskirti duomenų surinkimo procedūros nuo galimos neobjektyvios tyrinėtojų traktuotės. Pvz.: vyrų psichologinę būseną vertindavo jo psichoanalitikas, kuris jį tuo pačiu metu stebėjo dėl homoseksualumo. Kai kurie tyrėjai radę skirtumų tarp heteroseksualių ir homoseksualių žmonių tvirtino, kad tie skirtumai sąlygoti homoseksualumo patologijos. Pvz..: heteroseksualūs ir homoseksualūs respondentai galėjo parodyti skirtingas vaikiškų pergyvenimų ar šeimyninių santykių rūšis, dėl ko bandyta teigti, jog homoseksualių žmonių schemos rodė patologiją, nors abiejų grupių psichologinės būsenos būdavo vienodos.
(Daugiau informacijos: Wikipedia.org, Religious Tolerance)

Truputis šio sprendimo istorijos: 1973 metų kovo mėnesį, regioninis APA skyrius Naujojoje Anglijoje paruošė rezoliuciją, kviečiančią pašalinti homoseksualumą iš DSM-II (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders). Netrukus šią rezoliuciją patvirtino visa regioninė APA taryba. Nomenklatūrinis APA komitetas 11 mėnesių ruošė ataskaitą, kurioje rekomendavo pakeisti DSM-II. Ataskaita buvo pristatyta APA Tyrimų ir vystymosi taryboje. Taryba vienbalsiai balsavo, kad pašalinti homoseksualumą iš DSM-II. Po to ataskaita buvo nusiųsta į regioninių skyrių asamblėją, kur jai buvo vėl pritarta. Tolesnis žingsnis - APA atstovų taryba (įvairių APA tarybų atstovai ir prezidiumas). Atstovų komitetas pritarė pataisos siūlymui, palikdamas galutinio žodžio teisę kuratorių tarybai. Gruodžio 10 dieną, kuratorių taryba išklausiusi pataisos oponentų argumentus, uždarame posėdyje balsavo, kad homoseksualumas būtų pašalintas iš DSM-II.

Sprendimo priešininkai (Charles W. Socarides, Irving Bieber) pareikalavo APA narių referendumo šiuo klausimu. 1974 metų balandžio mėnesį 25 000 APA narių buvo išsiųsti balsavimo biuleteniai. Buvo gražinta ketvirtis biuletenių, tarp jų: 37% pasisakė prieš homoseksualumo pašalinimą iš DSM-II, 5% susilaikė, o 52% pritarė šiam sprendimui. Detaliau knygoje: R. Bayer, Homosexuality and American Psychiatry.


5. Santuokos tikslas - vaikų gimdymas ir jų auklėjimas. Kam to reikia homoseksualams, jei jie negali turėti vaikų?

Santykių įregistravimas toli gražu neapsiriboja vien vaikų turėjimo tikslu, nors lesbiečių poros ir gali gimdyti vaikus. Bendros nuosavybės turėjimas, paveldėjimo teisė, artimo giminaičio statusas lankantis gydymo ar įkalinimo įstaigose, teisė tvarkyti sutuoktinio reikalus šiam praradus veiksnumą, neliudyti prieš sutuoktinį - visi šie dalykai neprieinami netgi toms vienos lyties poroms, kurios kartu pragyveno daug metų ir kurioms nėra į ką atsiremti senatvėje. Tokios partnerystės idėja labiau yra aktuali ne jauniems ir energingiems žmonėms, o pagyvenusiems zmonėms, kurie sendami tampa vis labiau socialiai pažeidžiami. Netgi dovanojant partneriui savo butą tektų sumokėti nemenką pinigų sumą - 24% turto vertės, nes, pasak įstatymų, toks partneris nėra šeimos narys. Netikėtos mirties atveju, nesant iš anksto paruošto ir teisingai sudaryto testamento, nuosavybės teisės pagal įstatymus pereina artimiausiems giminaičiams, o ne partneriui, su kuriuo pragyventas visas gyvenimas. Tokiu būdu niekam nereikalingas vienišas ir nebejaunas žmogus išmetamas į gatvę, nes oficialiai jis yra niekas.


6. Valstybė turi sustabdyti nežabotą nuodėmės plitimą, sugražinti straipsnį į baudžiamąjį kodeksą dėl homoseksualių santykių ir apriboti gėjų užimamų pareigybių ratą.

„Nežabotas nuodėmės plitimas“ kol kas statistiškai nėra pavirtintas net tose šalyse, kur vyriausybės požiūris yra pakantus gėjų ir lesbiečių atžvilgiu, jų procentas 3-5% gyventojų tarpe išlieka pastoviu daugelį dešimtmečių. Tai, kad gėjai ir lesbietės „išeina iš pogrindžio“ gali sudaryti įvaizdį, kad jų vis daugiau ir daugiau. Tačiau taip nėra: tiesiog jie kruopščiai nebeslepia savo orientacijos. Toliau, daugelis tyrinėtojų, istorikų ir seksologų vieningai sutaria, kad baudžiamojo kodekso 121 straipsnis („vyro lytinis santykiavimas su vyru“), pirmiausia buvo naudojamas ne tam, kad „išvalyti visuomenę nuo degeneratų“, o kaip represyvios priemonės šalinant nepalankius ideologinius priešininkus, kadangi suteikė plačią erdvę visokioms manipuliacijoms teisinėje erdvėje. Panašus įstatymas bei homoseksualams draudžiamų pareigybių sąrašas, kaip ir sovietiniais laikais, tarnaus nepalankių valdžiai ar kitiems žmonių šmeižimui. Dar daugiau, visuomenė neteks talentingų pedagogų, rašytojų, dainininkų, dizainerių, stilistų, menininkų, architektų, baleto šokėjų, nes jų orientacija valdininkams taps svarbesnė nei tas vertingas indėlis, kurį jie sukurtų mene, moksle ir visuomenės vystymesi. Mažiau talentingi, bet labiau „teisingi“ heteroseksualai sieks aukštų socialiai reikšmingų vadovaujančių postų, o nepalankų bendradarbį gėjų ar lesbietę visada bus galima jau teisiškai pastumti į žemesnį, neužtarnautą, postą.


7. Lietuvoje - demografinė krizė ir tolesnis homoseksualizmo siautėjimas lems tai, kad išmirsime kaip dinozaurai.

Tik pirmoji dalis šiame tvirtinime yra teisinga. Pasaulinė statistika rodo, kad homoseksualų skaičius gyventojų tarpe išlieka pastovus - 3-5% ribose. Tokia menka gyventojų dalis negali reikšmingai įtakoti demografijos. Galiausiai, šalyse, kur įteisintos tos pačios lyties partnerystės, nepastebimas gimstamumo mažėjimas dėl „homoseksualizmo siautėjimo“ (pvz. Nyderlandai, kur homoseksualios santuokos įteisintos nuo 2001 metų, ar Danija, kur homoseksualų sąjungos įteisintos nuo 1989 metų).

Lietuvos statistika rodo tikrąsias blogėjančios demografinės padėties priežastis:

Be to, gamtoje globaliai veikia visiškai objektyvūs ir nuo žmogaus valios nepriklausantys biologiniai žmonių skaitlingumo reguliavimo procesai.


8. Tos pačios lyties santykių propaganda veda prie moralinės visuomenės griūties. Reikia kažką skubiai daryti, juk mūsų vaikai mato ir girdi visas šias nesąmones!

Informavimas ir propaganda - skirtingi dalykai. Propagandos tikslas - agresyviai primesti kokį nors gyvenimo būdą, parodyti jo norimumą ar pranašumą kuo didesniam žmonių kiekiui lyginant su visais kitais gyvenimo būdais, o taip pat išgauti konkrečią naudą. Informavimas apie skirtingus gyvenimo būdus tik suteikia informaciją apmastymui, o taip pat paruošia žmogų adekvačiai, be nepagrįstų baimių, priimti kitų žmonių, nepanašių į jį, individualumą. Iš principo neįmanoma ką nors priversti „būti gėjumi ar lesbiete“: pokyčiams pasiduoda tik seksualinė elgsena, bet ne orientacija.

Štai čia ir yra labai svarbus, bet daugelio praleidžiamas atskyrimas: informavimas yra apie kitos orientacijos egzistavimą, bet ne apie tos pačios lyties santykių priimtinumą ar siekiamumą absoliučiai visiems žmonėms. Propaganda iš esmės turėtų pateikti propaguojamo gyvenimo būdo kažkokius teigiamus privalumus. Tačiau sąmoningai ir atvirai „pasirinkęs“ gėjaus ar lesbietės gyvenimą, žmogus iškart susidurs su daugybe sunkumų, pradedant kreivai žiūrinčiais kaimynais ir bendradarbiais, baigiant tuo, kad jis negalės užregistruoti savo santykių su partneriu, ar bus atleistas iš darbo dėl „neteisingos orientacijos“, kuri „teršia visą organizaciją“. Toks gyvenimo būdas buitiniame lygmenyje neturi jokių privalumų ar naudos - vienos problemos, todėl ir propagandos objekto taip pat nėra.


9. Biblija smerkia tos pačios lyties seksą („Kun 18,22 Nesugulk su vyru kaip su moterimi, nes tai pasibjaurėjimas“). Apie tai pasakyta aiškiai ir nedviprasmiškai.

Krikščionybėje, be katalikybės, egzistuoja daug srovių: stačiatikiai, protestantai, liuteronai, Jehovos liudytojai, evangelikai, adventistai, baptistai, kvakeriai ir t.t. Visi jie skirtingu nepakantumo lygiu vertina šį klausimą, ir diskusijos tarp jų iki šiol nenutyla. Tai rodo klausimo nevienareikšmiškumą, juk kiti Biblijos teiginiai nesukelia tokių karštų diskusijų visame pasaulyje.

Katalikų bažnyčia teigia, kad homoseksualumas kaipo toks nėra nuodėmė - Biblija smerkianti seksualinį elgesį, bet ne orientaciją. Biblijoje nieko nesakoma apie draudimą gilių jausmų ir prieraišumo savo lyties žmogui, apie rūpestingumą, meilę, ištikimybę – o būtent šie emociniai ir psichologiniai aspektai sudaro orientacijos esmę.

Kai kurie faktai panašiuose aptarimuose yra neteisingai nutylimi. Pavyzdžiui, ne visi žino, kad pats Kristus apie homoseksualumą nieko nėra pasakęs, o apaštalas Paulius, kurio pasisakymai yra dažnai cituojami, nebuvo asmeninis Kristaus mokinys. Dar daugiau, prieš priimdamas krikščionybę, Paulius buvo aršus šio mokymo priešininkas ir persekiojo krikščionis. Faktas, kad be Pauliaus laiškų, Naujajame Testamente homoseksualumas niekur nesmerkiamas, leidžia susimastyti apie tai, kas konkrečiai Rašte turėta omeny. Panašios diskusijos vyksta jau ne pirmą dešimtmetį, tačiau vilties, kad ortodoksiškai nusiteikusios pusės, kurių tarpe yra ir katalikybė, pasieks protingą konsensusą, deja, kol kas mažai. Situaciją apsunkina tai, kad kiekviena krikščioniška srovė yra tvirtai įsitikinusi, kad būtent jų Rašto traktavimas yra paskutinės instancijos tiesa.

Kai kurių tikinčiųjų kvietimas „gydyti“ homoseksualus parodo, kad daugelis jų jau pamiršo, kaip sovietiniais laikais tikinčius žmones laikė psichiškai nesveikais ir bandė „gydyti“ nuo haliucinacijų ir įkyrių psichikos būsenų.

Politiškai nekorektiškas, tačiau įdomus straipsnis: „Ryšys tarp visuomenės sveikatos ir jos religingumo...“


10.Romos imperija subyrėjo dėl seksualinio palaidumo ir homoseksualizmo siautėjimo. Ar jūs norite tokios pat lemties ir Lietuvai?

Prieštaraujant, galima būtų pasamprotauti apie Romos imperijos nuopolio politines ir ekonomines prielaidas. Galima prisiminti nesustabdomą germanų spaudimą, didžiojo tautų kraustymosi griaunančias pasekmes, mokesčių sistemos krizę dėl nebesiliaujančių karų, religinius vaidus tarp pagonių ir krikščionių, konfliktą tarp monofizitų ir „tikratikių“, siaubiančius hunų išpuolius. Galima prisiminti ir populiarią versiją apie alavinį vandentiekį, lėtai bet užtikrintai pasiuntusį romiečius į Hado karalystę. Vienok apsistosime prie tos „fatalios tolerancijos homoseksualumui“, kuri, kaip sunkusis metalas, persmelkė sveiką, kadaise pačios galingiausios senovės valstybės, kūną ir tapo jos kapu.
Štai nedidelė išpjova iš mūsų eros Senovės Romos įstatymų, susijusi su šia tema: (Šaltinis: B. Hergemöller, Professor für mittelalterliche Geschichte an der Universität Hamburg)


11. Tarp pedofilų – didžioji dalis gėjai ir lesbietės. Tai nusikaltėliai, kuriuos reikia izoliuoti nuo visuomenės

Pedofilų seksualinę orientaciją labai sunku kaip nors klasifikuoti. Jie neturi išsivysčiusios suaugusio žmogaus orientacijos, kaip tokios, arba ji yra užuomazgos būsenoje. Jų potraukis vaikams kyla dėl „užstrigimo“ tam tikroje ankstyvoje psichoseksualinio vystymosi stadijoje. Tik 2-uose mažamečių tvirkinimo atvejuose iš 269-ių, smurtautojas buvo gėjus ar lesbietė, t. y. mažiau nei 1% (Carole Jenny, 1994). Kitas tyrimas, tyręs 175 pedofilus, parodė: 47% jų buvo „seksualiai užsiciklinę ant vaikų“ nepriklausomai nuo jų lyties, 40% klasifikuojami, kaip žmonės su „išsigimusiu heteroseksualumu“, 13% — su „išsigimusiu biseksualumu“. Niekas iš tyriamųjų nebuvo išskirtinai homoseksualios orientacijos (Groth&Birnbaum, 1978).

Naudojantis pletizmografija (lytiniuose organuose matuojamas kraujo spaudimas), tyrimo metu buvo fiksuojama dviejų grupių, homoseksualių bei heteroseksualių vyrų, reakcija į jiems rodomas erotines ir neutralias fotografijas ir audio įrašus, kuriuose dalyvavo vaikai, o po to buvo matuojamas susijaudinimo lygis abejose tiriamųjų grupėse. Tyrimo metu nustatyta, kad žymesnio skirtumo surasti tarp reakcijų šiose grupėse - nepavyko (Freund, 1989).

Kaip matome, skirtingų tyrėjų darbuose, skirtingu metu ir naudojant skirtingus metodus, buvo pakartoti rezultatai, rodantys, kad nėra vidinio ryšio tarp pedofilijos ir homoseksualumo, o tai atitinka mokslinio patikimumo principus. Detalesnė informacija anglų kalba čia.


12. Homoseksualai dažniau bando nusižudyti, o tai rodo prie ko priveda nenatūralus lytinių organų naudojimas, kas ir sudaro homoseksualumo esmę

Seksualinė orientacija yra ne „natūralus“ ar „nenatūralus“ organų panaudojimas, o žmogaus savybė, lemianti, su kokios lyties žmogumi jis bus linkęs užmegzti asmeninius santykius. Iš tikrųjų, kai kurie tyrėjai aptiko, kad LGBT paaugliams būdinga didesnė savižudybės rizika, nei jų bendraamžiams. Australų tyrėjai pažymi, kad bandymai nusižudyti labai padažnėja, kai paauglys suvokia savo orientaciją, tačiau dar neturėjo jokių tos pačios lyties kontaktų ir atvirai nepasakė apie savo orientaciją (Nicholas&Howard, 1998). Taigi prielaidos, kad „nenatūralus organų naudojimas priveda prie savižudybių“ neturi jokio pagrindo.

Nepaisant deklaruojamo tolerantiškumo LGBT atžvilgiu Vakarų valstybėse paaugliai-gėjai mokyklose ir toliau užsipuldinėjami bendraamžių. Ypač nukenčia tie, kurie vengia „berniukiškų“ užsiėmimų: futbolo ir kitos „tradiciškai vyriškos“ veiklos, daugiau dėmesio skiria savo išorei ir yra labiau „matomi“, o taip pat linkę atsidėti teatrinei veiklai, muzikai, literatūrai. Nenuostabu, kad kai panašūs išpuoliai paveikia nestabilią paauglišką psichiką, esant lytiniam brendimui ir abejonėms savo orientacija, paauglio savižudybės rizika padidėja. Jo priklausomybė rasinėms mažumoms (juodaodžiams, lotynų amerikiečiams ir pan.) dar labiau padidina riziką… Tiriant pilnamečius 18-24 metų homoseksualius ir biseksualius vyrus pastebėta, kad didžiausia savižudybės rizika yra tarp tų, kurie praktikuoja visišką lytinį susilaikymą. Ir vėl, jokio ryšio su „nenatūraliu organų panaudojimu“ nėra (Bagley&Tremblay, 1996).


13. Įstatymo, kuris legalizuotų vienos lyties poros santuokas, priėmimas bus ne kas kita, kaip žmonių skatinimas nuodėmingiems poelgiams. Bet kuris krikščionis bus prieš tokią betvarkę

Pasaulyje yra daugybė religijų, ir jų įsakymai skiriasi. Pavyzdžiui, judaistams ir musulmonams nuodėmė yra valgyti kiaulieną, taigi jie galėtų pasakyti tą patį - kad leidimas prekiauti kiauliena yra ne kas kita, kaip žmonių skatinimas nuodėmingiems poelgiams. Klausimas yra žymiai platesnis: ar turėtume uždrausti viską, ką draudžia vyraujanti religija? Ar įstatymai turėtų versti žmones gyventi pagal religinius nuostatus? Jei taip, Konstitucijos vietą turėtų užimti Dekalogas ir kiti religiniai pamokymai.

Jeigu svarstysime apie tai, koks seksualinis elgesys visuomenėje pripažįstamas priimtinu, užtenka prisiminti santuokinę neištikimybę. Ji egzistuoja jau nuo senų laikų ir iš esmės tapo priimtina praktika. Neaišku tiktai, kokiu pagrindu, juk moraliniai-doroviniai įstatymai smerkia tokį elgesį. Niekas nereikalauja įstatymų leidėjų uždrausti neištikimybę, nubausti neištikimą vyrą ar žmoną. Niekas nereikalauja priimti įstatymą, kuris uždraustų chroniškiems svetimautojams su nenumalšinamu seksualiniu apetitu užimti kokias nors visuomeniškai svarbias pareigas, suteikiančias galimybę propaguoti savo netikusį gyvenimo būdą ir palenkti į jį kitus žmones, neišskiriant ir nepilnamečių.

Pasaulyje ir dabar esama valstybių, kuriose galioja šariato teisė. Vis dėl to retas kuris norėtų gyventi šalyje, kurioje įstatymas baudžia už nėjimą išpažinties, piktžodžiavimą ar poterių nekalbėjimą. Pasaulietinėje valstybėje tiek tikėjimo pasirinkimas, tiek jo nuostatų laikymasis yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas, ir niekas neturi teisės reikalauti, kad įstatymas uždraustų tai, ką draudžia jo religija.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

jermaina

2009-02-20 11:34:05

Labai įdomu ir informatyvu :) labai padėjo ruošioantis prezentacijai šia tema ^-^

Oxious

2009-03-17 12:07:28

Šaunu, kad informacija yra naudinga :)

medus_atsargiai

2009-05-28 15:22:23

Nežinau, kiek tai gera idėja... Bet manau, kad šią info reiktų sudėti į knygelę. Manau, tai būtų labai pravartus leidinys duoti natūralams pasivartyti po to, kai jų vaikai, giminės, draugai ar bendradarbiai atskleidžia savo homoseksualią orientaciją.

DarkCloud

2010-02-25 15:35:57

Labai patiko straipsnis. Kai kur dar norėjosi mintyse prieštarauti, bet tie prieštaravimai buvo labiau moralinio pobūdžio arba kas yra "normalu" arba "nenormalu" ir iš viso kas yra ta norma. Bet manau šio straipsnio tikslas ne diskutuoti moralę, o pateikti konkrečius faktus dėl tam tikrų iškylančių klausimų.

Ypač patiko pvz 13 klausimo atsakymas, kai pažiūrima daug plačiau ("Klausimas yra žymiai platesnis: ar turėtume uždrausti viską, ką draudžia vyraujanti religija? Ar įstatymai turėtų versti žmones gyventi pagal religinius nuostatus?")

Laura_Sadzeviciute

2011-03-10 23:50:09

Šiandien kilo rimtas klausimas vėl gi apie psichiatrus. Atsiprašau už šiek tiek offtopic''ą, bet kaip Jūs kuris nors manot, jei dviejuose psichinių ligų sąrašų leidiniuose prieš homoseksualų judėjimą (Stone wall riaušes) JAV, homoseksualumas buvo psichinis sutrikimas, o vėliau staiga buvo pripažintas kaip sveiko žmogaus psichikos dėmuo, kiek įmanoma, kad visi kiti "sutrikimai" ir "ligos" yra tokie pat "realūs"???