Šiuo metu yra prisijungę 145 svečiai ir 8 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1400, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Atsiuntė Oxious, sekmadienį, 2010.07.18 15:11. Perskaityta 12340 kartų

Daugeliui homoseksualių žmonių aktualūs teisiniai vaikų auginimo tos pačios lyties poroje klausimai. Įvaikinimo srityje įstatymų leidėjas nepaliko vietos kompromisams. Įvaikinimo procedūra yra labai biurokratiška, įvaikintojams keliama daug privalomų reikalavimų bei taikoma eilė imperatyvių taisyklių.

Kartu su tėčiaisKartu su tėčiais

Pagal Civiliniame kodekse nustatytas bendras taisykles įvaikinti gali abiejų lyčių asmenys, pilnamečiai, ne vyresni nei penkiasdešimt metų, tinkamai pasirengę įsivaikinti. Be to įvaikinimo teisė yra išskirtinai sutuoktinių teisė. Taigi homoseksualioms poroms nepaliekama jokių šansų būti įtėviais – jos negali susituokti, o net jei ir galėtų, poroje akivaizdžiai nebūtų „abiejų lyčių“ asmenų.

Išimtinais atvejais įsivaikinti gali nesusituokęs, tad ir homoseksualus, žmogus. Tokiu atveju atsižvelgiama įvairius faktorius, keli iš jų: socialinio darbuotojo vertinimas dėl nesusituokusio asmens pasirengimo vienam auginti vaiką, bei ar norimas įvaikinti vaikas buvo ilgą laiką globojamas nesusituokusio asmens.

Toks griežtas reguliavimas teisinamas vaiko interesų užtikrinimu. Išties daugeliu atveju griežtos procedūros ir taisyklės apsaugo vaikus. Pavyzdžiui Vaikų teisių apsaugos tarnyba peržiūri pateiktus prašymus ir organizuoja potencialių įtėvių pasirengimo patikrinimą, kurio tikslas – įsitikinti, kad pora yra pasiruošusi tapti įtėviais, užtikrinti vaikui pilnavertį ir saugų gyvenimą. Tokia procedūra be abejo tarnauja vaikų interesams. Vis tik kai kuriais atrodo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamas taisykles, paprasčiausiai neatsižvelgė į gyvenimo realybę.

Draudimas įsivaikinti nesusituokusiai porai kažin ar pirmiausia tarnauja vaiko interesams. Panagrinėkime paprastą hipotetinę situaciją. Vaikas – Zigmas – po tėvo mirties lieka gyventi pas lesbietę mamą Rimą. Ši susiranda draugę Leokadiją, jos kartu apsigyvena ir augina Zigmą. Leokadija negali įvaikinti Zigmo, tačiau jį kartu su Rima prižiūri ir augina. Taigi rezultatas toks: įstatymų leidėjas vaiko „neapsaugo“ nuo homoseksualų poros, tačiau jei Leokadijai prireiktų tėvų teisių, ji jų niekaip negalėtų gauti. Tarkim, kad taip Zigmas, prižiūrimas dviejų mamų, pragyvena penkerius metus, o tada autoavarijoje miršta jo biologinė mama Rima. Tarp Leokadijos ir Zigmo per penkerius metus susiformavo šeimyniškas ryšys, pats vaikas mielai liktų pas ją gyventi, tačiau Leokadija tikriausiai negalės Zigmo įsivaikinti. Net nebūtina šios hipotetinės situacijos dramatizuoti, Lina gali būti gyva ir sveika, tačiau išvykusi į Airiją užsidirbti. Leokadija negalės prižiūrėti Zigmo, šiam turės būti skirta globa.

Leokadija galėtų bandyti tapti vaiko globėja. Globėjas atstovauja vaikui, juo rūpinasi, gina teises ir teisėtus interesus. Globa gali trukti iki pat vaiko pilnametystės, ji nutrūksta tik tuo atveju, jei vaikas susituokia, yra gražinamas tėvams ar įvaikinamas. Vaiko globėju gali būti veiksnus dvidešimt vienerių metų asmuo, kuris nebuvo teistas už tyčinius nusikaltimus, atskirtas nuo savo vaiko ar anksčiau nušalintas nuo globėjo pareigų ar sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija. Šešiasdešimt penkių metų ar vyresnis asmuo globėju būti nebegali. Pirmumo teisė tapti globėju suteikiama artimiesiems giminaičiams, kurie, be to, gali tapti globėjais anksčiau – nuo aštuoniolikos metų. Jei vaikas gali išreikšti savo nuomonę, tuomet, skiriant globėją, jam suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė laikoma svarbia priimant sprendimą. Norint tapti globėju reikia vietos vaiko teisių apsaugos tarnybai pateikti gausų kiekį dokumentų, svarbiausi iš jų – prašymas, kuriame nurodytas pageidaujamų globoti vaikų skaičius, amžius lytis, sveikatos pažymėjimas, gyvenimo aprašymas bei kartu gyvenančių asmenų virš šešiolikos metų rašytiniai sutikimai. Tarnyba išnagrinėja dokumentus, įvertina asmens buities ir gyvenimo sąlygas bei priima sprendimą.

Taigi Leokadija, turint omeny tai, jog parenkant globėją atsižvelgiama į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, santykius su vaiku ir vaiko išsakytą norą, tikriausiai taptų Zigmo globėja. Tiesa, ji turėtų praeiti daug biurokratizmo, o visa procedūra užtruktų mėnesius. Šį procesą gerokai palengvintų tėvų testamentuose pareikšta valia dėl vaiko globėjo skyrimo – toks pareiškimas turėtų gana daug įtakos.

Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Kovok už save - už LGBT teises“ vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis