Šiuo metu yra prisijungę 130 svečių ir 9 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
EMIS

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1415, komentarų: 10

Reklama


Renginiai

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

Žmogaus teisių diena 12/10 - 12/10

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/26 20:00 - 11/27 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Fotografijų parodą „Moteris. Vaikas. ŽIV“. 11/28 09:00 - 12/08 11:00, PC „Panorama“, 2 aukšto parodų erdvėje, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Autorius Vytautas Valentinavičius, sekmadienį, 2010.10.24 15:52. Perskaityta 12613 kartų

Norvegijos ambasadorius Steinar Gil - vienas aktyviausių ambasadorių Lietuvoje, palaikančių žmogaus lygių teisių ir galimybių politikos plėtrą. Ambasadorius aktyviai palaikė pavasarį daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusio renginio „Baltic Pride Vilnius 2010“ įgyvendinimą.

Norvegijos vėliavaNorvegijos vėliava

Kaip suvokiamos žmogaus teises, galimybes, diskriminacija ir jos sprendimų būdai Lietuvoje ir Norvegijoje – čia ir dabar lygina ir pasidalija pats Norvegijos ambasadorius Steinar Gil.

Pone ambasadoriau, kodėl Jūs nusprendėte viešai išreikšti paramą šiam renginiui, kuris, deja, nebuvo remiamas Lietuvos visuomenės?

Steinar Gil: Aktyviai parėmiau „Baltic Pride Vilnius 2010“ renginį pirmiausiai todėl, kad šis renginys atskleidė, kiek svarbios žmogaus teisės ir saviraiškos laisvė. Remiantis Lietuvos įstatymais, tos pačios lyties asmenų santykiai Lietuvoje yra legalūs, todėl šis renginys („Baltic Pride Vilnius 2010“ – aut. past.) yra visiškai teisėtas.

Mano manymu, kad šios grupės (homoseksualių asmenų – aut. past.) vieši renginiai neturėtų būti draudžiami. Išraiškos ir susirinkimų laisvė yra vieni iš Europos Sąjungos pagrindų. Žmonės gali to nemėgti – tai visuomet yra vienas iš diskutuotinų aspektų kuomet susiduriama su kitomis visuomenėmis ar kitokiomis visuomenės grupėmis, tačiau tai nereiškia, kad reikia stabdyti ar drausti, kol nenusižengiama žmogaus teisėms.

Lietuva pripažįsta tik tradicines šeimas, joms skiriama daug dėmesio, tuo tarpu apie kitokias šeimas (įskaitant ir vienalytes) vengiama kalbėti, nors jos egzistuoja tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.

Ką Jūs manote apie Europos Sąjungos ir Lietuvos vertybes, ar jos yra bendros visoje Europos Sąjungoje?

Steinar Gil: Mes parėmėme Lietuvą, kuomet ji kovojo dėl savo nepriklausomybės atgavimo. Manau, kad visus europiečius, nepaisant jų kultūrinių, istorijos skirtybių, vienija panašios vertybės. Todėl, manau, kad vertybių sistema Lietuvoje neturėtų labai skirtis nuo esminių Europos Sąjungos vertybių.

Ar visuomenė Norvegijoje remia lesbiečių, homoseksualų, biseksualų ir transeksualų teises ir priima LGBT asmenis?

Steinar Gil: Norvegijoje asmenys tikrai nėra diskriminuojami dėl seksualinės orientacijos. Žinoma, egzistuoja skirtingų požiūrių į skirtingos seksualinės orientacijos asmenis. Jei remtumėmės apklausomis, tai pamatytumėte, jog yra tam tikras procentas žmonių, kurie sako, jog jiems nepatinka homoseksualų (konkrečiai vyrų) santykiai. Tai susiję su emociniais jausmais. Tačiau Norvegijos piliečiai supranta, kad net jei ir kažko nemėgsta, privaloma gerbti asmens požiūrį, pasirinkimą, apsisprendimą ar jo teises.

Apie asmens seksualumą, homoseksualumą daugiausiai buvo diskutuojama iki 1972 metų, kai tos pačios lyties santykiai buvo neteisėti. Norvegija nuolatos tobulėjo šioje srityje. 1993 metais mes jau turėjome partnerystės įstatymą, o nuo 2009 metų buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų vedybos.

Be galo svarbus yra šalies piliečių įsitraukimas į šiuos procesus. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nemažai nevyriausybinių organizacijų dirbančių žmogaus teisių srityje, organizacijų ar asmenų kovojančių už jų teises. Svarbu, kad patys piliečiai apie tai diskutuotų, pradėtų mąstyti, vertinti. Nepamirškime, požiūrio kaita, vis dėl to, yra ilgalaikis procesas.

Užsienio diplomatai ir politikai buvo apkaltinti kadangi viešai išreiškė paramą „Baltic Pride Vilnius 2010“ renginiui esą taip jie kišosi į Lietuvos vidaus reikalus. Ką jūs manote apie tai?

Steinar Gil LGBT bendruomenė turi teisę organizuoti viešus renginius. Bandymai apriboti jūsų teisę į susirinkimus ir išraiškos laisvę buvo nepriimtini. Žinoma, tai galėjo nutikti ir kitų ideologijų grupėms, organizacijoms, tačiau jei nepažeidžiami įstatymai ir žmogaus teisės – taisyklės renginių orgnaizavimui turėtų būti vienodos. Žmogaus teisės nėra valstybės vidaus reikalas, žmogaus teisės yra universalios ir jų turi būti laikomasi visose Europos Sąjungos šalyse.

Prisiminkime Kovo 11 – ąją, kuomet nacionalistų eitynėms, kurių metu skambėjo šūkiai teigiantys, kad ši šalis yra tik vienai grupei – lietuviams, buvo leista žygiuoti Vilniaus centrinėmis gatvėmis. Demonstracija su šūkiais „Lietuva lietuviams“ vyko Vilniaus centre, kai tuo tarpu tik po ilgų ir sudėtingų derybų jums buvo leista organizuoti eitynes kitoje upės pusėje, kur jūs nebuvote matomi ir pernelyg „neerzinote“ visuomenės.

Norvegijos fondų pagalba buvo remiamos LGBT organizacijos veiklos. Keletas politikų viešai pareiškė nepritariantys LGBT bendruomenės veiklai, kritikavo jos rėmimą.

Gal galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, ar Norvegijoje nevyriausybinės organizacijos yra remiamos, koks norvegų požiūris į LGBT bendruomenės paramą?

Steinar Gil Norvegijoje nevyriausybinės organizacijos gauna paramą, kadangi Norvegijos vyriausybė tiki, kad remiant įvairių ideologijų nevyriausybines organizacijas kuriama pilietiška visuomenė. Norvegijoje organizacijos parama nepriklauso nuo to, ar ji palanki vyriausybei ar ne – svarbiausia remti pilietines įvairių grupių, jų tarpe ir seksualinių mažumų, iniciatyvas. Visos grupės, jei nenusižengia įstatymams, yra remiamos ir gerbiamos Norvegijoje.

LGBT bendruomenė taip pat buvo šokiruota visuomenės ir kai kurių politikų reakcijos, kai lietuvių kilmės vaikas buvo atiduotas globoti Norvegijos lesbiečių šeimai. Kaip Jūs galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?

Steinar Gil (Juokiasi) Žinau, kad daugumai Lietuvos žmonių vienalytės šeimos yra nepriimtinos. Norvegijos ambasadą pasiekė keletas nusiskundimų šiuo įvykiu. Mano manymu, vaikas gyvena šeimoje, kuri juo rūpinasi, atitinka vaiko interesus, nepažeidžia vaiko teisių.

Norvegijoje yra įprasta stebėti lesbiečių darnias šeimas, kuriose auga ne vienas vaikas. Konkrečiai žvelgiant į pastarąją situaciją, pirmiausiai akcentuoju, kad lietuvių šeimai, kuri atvyko gyventi į Norvegiją, galiojo tokie patys Norvegijos įstatymai, kaip ir kiekvienam šios šalies piliečiui. Tai reiškia, jog šios šeimos situacija yra sprendžiama remiantis Norvegijos įstatymais. Mano asmeninėmis žiniomis, vaiku yra rūpinamasi puikiai, jis jaučiasi saugus ir laimingas.

Lietuvoje vis dar mažai žinomų asmenų, kurie viešai būtų prisipažinę apie savo seksualinę orientaciją. Ar Norvegijoje pramogų pasaulio įžymybės, politikai ir kiti visuomenėje žinomi asmenys bijo prisipažinti esą homoseksualūs?

Steinar Gil: Mes turim garsių politikų, sportininkų, kurie neslepia seksualinės orientacijos. Anksčiau Norvegijoje būta skirtingų situacijų pareiškus vieniems ar kitiems viešiesiems asmenims apie savo seksualinę orientaciją.

Pavyzdžiui, vienas iš partijos lyderių išdrįso atskleisti savo seksualinę orientaciją, kai 1972 metais Norvegijoje buvo legalizuoti homoseksualūs santykiai, dėl šios priežasties jis netapo partijos pirmininku. Manau, kad tų laikų požiūris lėmė šią politiko nesėkmę, tačiau laikai pasikeitė ir Norvegijoje politikai nebijo atskleisti savo seksualinės orientacijos. Aišku, sulaukiama skirtingų komentarų ir nuomonių, tačiau didelio spaudimo šiuo metu dėl savo seksualinės orientacijos Norvegijos žymūs žmonės nesulaukia.

Manau, kad yra tam tikrų problemų sporto srityje. Tiesa, situacija blogesnė vyrų, nei moterų atžvilgiu. Norvegijoje dvi moterų rankinio žaidėjos, viena slidininkė yra lesbietės. Jei atsiskleidžia sportininkas (vyras), pasitaiko daugiau įžeidinėjimų. Manau, kad tai lemia sporto kultūra – sporto pasaulis turi savitas vertybes, savitą požiūrį į „tikrą“ sportininką. Norvegijoje yra žmonių, kurie dėl religinių įsitikinimų neviešina savo seksualinės orientacijos ir gyvena celibate. Tai žmonių individualumas ir mes jų apsisprendimą turime gerbti.

Ką Jūs norėtumėte palinkėti Lietuvos kitokios seksualinės orientacijos asmenims?

Steinar Gil: Primenu, iššūkių sprendimams, pirmiausiai, reikia darnaus dialogo. Toks ilgas dialogas buvo vykdomas šiai problemai spręsti daugelyje Europos vakarų valstybių, toks dialogas turėtų vykti ir Lietuvoje. Dialogas reikalingas vienas kito supratimui, įvertinimui bei nepagrįstų baimių įveikimui.

Dėkojame už Jūsų išsakytas mintis, idėjas ir pasidalyta Norvegijos patirtimi.
Vytauto Valentinavičiaus nuotraukos.


Daugiau iš ciklo "Interviu su žinomu žmogumi": Vilma Levickaitė: "LGBT filmų festivalis galėtų tapti tradiciniu festivaliu"

Daugiau iš ciklo "Interviu su žinomu žmogumi": Dr. Margarita Jankauskaitė: „Teko susidurti su tokiomis etiketėmis kaip lesbietė“

Taip pat skaitykite: Gintarė Eidimtaitė: “Mūsų galvose turi įvykti revoliucija, kuri pakeistų tai, kaip mes suvokiame save bei matome kitus”

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis