Šiuo metu yra prisijungę 138 svečiai ir 42 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
EMIS

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1279, komentarų: 8

Reklama


Renginiai

Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

12-asis TJA gimtadienis klube Relax 11/17 22:00 - 23:45, Klubas Relax, Vilnius

Underwear Party @ Glamour Gay Sauna 11/17 22:00 - 11/18 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

SoHot Fall in Glam @ SOHO 11/17 22:00 - 11/18 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

GayLine.lt meet-up | SOHO LIVE - Kitty Tray & Kitten T 11/18 22:00 - 11/19 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/18 22:00 - 11/19 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

„Žalgirės" 11/19 18:00 - 21:15, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/19 20:00 - 11/20 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Autorius Uosis, pirmadienį, 2012.01.23 07:28. Perskaityta 11064 kartus

„Pornografiją mėgstu, bet erotomanu niekada nebusiu” – 1931 metais Česlovas Milošas rašė Jaroslavui Ivaškevičiui. Galų gale iš saugyklų ir archyvų ėmė kilti judviejų laiškai – dokumentai liudijantys apie pusę amžiaus trukusią draugystę. O galbūt meilę?

Česlovas Milošas bei Jaroslavas IvaškevičiusČeslovas Milošas bei Jaroslavas Ivaškevičius

1930 m. lapkritį Č.Milošas – tuo metu Vilniaus Universiteto studentas išsiuntė laišką už save septyniolika metų vyresniam poetui ir prozininkui J.Ivaškevičiui. Tekstas prasideda žodžiais „Labai Jus myliu“. Milošas laiške prašo įvertinti keletą jo eilėraščių. Prasidėjo labai neįprasta lenkų literatūros istorijoje dviejų menininkų draugystė šviečianti erotinėmis potekstėmis. Judviejų santykiai staiga nutrūko penktajame dešimtmetyje, kai Milošas “pasirinko laisvę“, bet po kelerių metų jų laiškai vėl ėmė alsuoti praėjusių dienų šiluma.

....................................................

Milošas - Ivaškevičiui
1930 XII 20, Suvalkai
„Susirašinėjimas su Tamsta mano gyvenime dabar yra pats svarbiausias dalykas. Taip tai tiesa. Nemeluoju. Koks nuostabus buvo rytas, kuomet gavau Paties laišką! Užtrukau net kelias dienas su atsakymu, nes nugrimzdimas į tas minutes, kuomet rašau Jums, teikė palaimą.”


Šie nuostabūs žodžiai primena mums, kad jau baigėsi 2011 metai, kuriuos šimtojo gimtadienio proga literatūros mylėtojai buvo skyrę garsiam nobelistui, Lietuvos ir Lenkijos kultūrų šviesuliui Česlovui Milošui. Abi šalys paskelbė nemažai publikacijų apie rašytojo kūrybą ir gyvenimą, tad reikia suskubti apžvelgti faktus, kurie Lietuvoje liko nepastebėti.

Du leidiniai sulaukė ypatingo mano dėmesio - tai Andrzejaus Franaszkos išsami poeto biografija „Milošas. Biografija” ir Barbaros Torunczyk sudaryta Č. Milošo ir ukrainiečių kilmės lenkų rašytojo Jarosław‘o Iwaszkiewicz‘aus laiškų knyga „Dvigubas portretas”.

Česlovas Milošas



Mėnesienos ir lakštingalų naktis

J. Ivaškevičius (1894 – 1980) veiklus lenkų prozininkas, poetas, eseistas, daugelio leidinių redaktorius. Lietuvių kalba yra išleista jo keletą apysakų, F.Šopeno biografija, radijo teatre pastatyta pjesė. Savo intymiuose užrašuose, laiškuose, dienoraštyje rašytojas atvirai vadina save homoseksualiu, o jo kūriniuose nuolat šmėžuoja homoseksualūs motyvai.

Abu mano minėti leidiniai aptaria ir nagrinėja šių rašytojų draugystę ir sekdami to ryšio pėdomis stebime, kad ilgus metus trukusius tarpusavio santykius galima vadinti bičiuliškais, bet pasiekus draugystės pradžią ima ryškėti jautraus dviejų vyrų romano kontūrai.
Šis siužetas iškilo tuomet, kai pasirodė pirmasis Ivaškevičiaus „Dienoraščių” tomas, kuriame skamba vėliau dažnai cituojami žodžiai: „1936 metų gegužę, Vilniuje Bazilijonų vienuolyno Konrado celėje galėjau tvarkyti Česių Milošą. Buvo nuostabi mėnesienos ir lakštingalų naktis.” (1955.1.10.) Šį fragmentą galima interpretuoti įvairiai. Tai gali būti ir Ivaškevičiaus seksualinė fantazija, bet tuo pačiu gana įtaigiai liudijanti, kad 1936 metais Vilniuje abu poetai buvo labai artimi. Mums kyla intriga ar tai buvo vienkartinis nuotykis ar daug ilgesnė istorija? Ar romano pradžia ar tuo viskas ir baigėsi? Vertinat Milošo siekius lieka atviras klausimas: ar buvo aistra ar tik išskaičiavimas? Žvelgiant Ivaškevičiaus akimis, galime įtarinėti ne tik dėl meilužio asmens, bet ir dėl vietos, nes Adomo Mickevičiaus romantiškųjų “Vėlinių” III veiksmas ir vyksta buvusiame Vilniaus Bazilijonų vienuolyne.

Būtina pasakyti, kad vienareikšmio atsakymo nerasime nei Franaszkos rašytoje biografijoje, nei knygoje „Dvigubas portretas“, bet tai nereiškia, kad negavome argumento, kuris kviestų gilintis į šį klausimą, kurio atsakymai yra ne tik svarbios žymių poetų biografijos detalės, gal net jų kūrybos paskatų šaltinis, bet ir liudija kaip homoseksualumas gyvavo mūsų istoriniame tarpukaryje, atkreipiant dėmesį į faktą, kad abiems atvejais kalbame apie vyrus ir tėvus.

Jaroslavas Ivaškevičius



Jaunystės homoseksualai

A.Franaszkos knygoje, kuri vietomis yra net per skrupulinga, Nobelio premijos laureato gyvenimo kelyje sutinkame itin daug to laikmečio homoseksualų, tarp kurių nuolat sukosi Milošas savo jaunystės metais.

Pirmuoju minimas Stanislavas Jarockis (Stanislaw Jarocki 1871 – 1944) – dailininkas tapytojas, Vilniaus dailės draugijos narys, aktyvus skautas, dailės mokyklos dėstytojas, Vilniaus Katedros Šv.Kazimiero koplyčios restauratorius.

Šis artistiškos povyzos pedagogas apsigobęs pelerina ir įsismeigęs plunksną į skrybėlę, skautų būrio globėjas, kiekvieną ketvirtadienį rengdavo savo namuose išrinktiesiems arbatėles, kurių metu su savo mokiniais gilinosi į fechtuotės ar dailės paslaptis. Trumpa jo meilė Č. Milošui baigėsi tuo, kai vieną popietę: „Jis prisėdo ant sofutės šalia manęs ir uždėjęs ranką ant genitalijų pradėjo grabalioti. Nuo to laiko jis ėmė manęs neapkęsti.” Vaizdingas poeto prisiminimas ”Gimtojoje Europoje” parodo mums kokį šaltą santykį homoseksualams jis demonstruoja prabėgus laikui, bet XX amžiaus 30- taisiais, o vėliau ir karo metais būtent jie buvo pagrindinė jo draugų rato dalis.

Kalbam mes ne tik apie Jaroslavą Ivaškevičių, su kuriuo Česlovo draugystė buvo grindžiama mokinio – mokytojo santykiais, bet verta paminėti, jog į pačių artimiausių draugų ratą įėjo literatai Jozef Czechowicz bei Jerzy Andrzejewski ir chemikas Boleslaw Bochwic. Su šiuo senu kolegijos bičiuliu jis suartėjo lankydamasis Paryžiuje. Tuo pat metu daug laiko praleista su kompozitoriais Zygmuntu Mycielskiu ir Karoliu Szymanowskiu, bei meno kritiku Janu Lechonu, o keliaudamas į Italiją užmezga draugystę su dailininku Jozefu Rajnfeldu, o jeigu dar pridėsime homoseksualius kolegas rašytojus, kurie siekė bendrauti su Milošu: Stefan Napierski, Antoni Borman ir Jan Tarnowski – gausime tikrai įspūdingą gėjų draugiją.

Č.Milošo pažintis su kiekvienu aukščiau paminėtu lenkų kultūros veikėju verta atskirų studijų. Peržiūrėdamas jų biografijas radau įdomių faktų, kai kuriuos siejančiu su tarpukario Lietuva: Jozef Czechowicz ir jau minėtas Stanislaw Jarocki, ar netgi su Vytauto karaimais: Jan Lechon, kurio senelis dar mokėjo lietuviškai. Nemažai ir skaudžių momentų: Stefan Napierski buvo sušaudytas vokiečių esesininkų, o Janas Lechonas, dėl savo homoseksualumo nepakėlęs vidinės dramos su tuometine visuomene, užbaigė gyvenimą savižudybę.

Laistė sodos vandeniu

Ypatingai įdomi draugystė su Čechovičium, Andžejevskiu ir Bochvicu. Su pastaraisiais dviem ryšys ir pažintis tesėsi dar ilgai, o Čechovičius žuvo 1939 metais bombarduojant Liubliną. Būtent jų dėka Milošas susipažino su trisdešimtųjų metų Varšuvos homoseksualų gyvenimu. Apie tai vėliau rašė: „Centre visi elgėsi tik kaip viešai dera, o nuošaliau - eidavo į tualetą Napoleono aikštėje arba į miesto pirtį – į pirtį kartais eidavau kartu su B.(ochovicu), kuris atskleidė man būdus kaip užmegzti pažintis su įvairiais vyrukais“.

Ne taip paprasta įvardinti priežastis kodėl poetas mielai sukosi seksualinių mažumų rate. Ar jis tiesiog geriau jautėsi jų draugijoje ir realizuodavo su jais savo prigimties homoseksualiąją pusę, o gal jam, viso labo, labai patiko vyrų rodomas dėmesys ir meilikavimai? Kad Bochvicas buvo įsimylėjęs būsimą Nobelio laureatą liudija laiško fragmentas, kurį mums pateikia Franaszka:
„Dabar taip beprotiškai tavęs nemyliu, kaip kad ankščiau (jau bus 12metų!), bet lieki mano širdyje ypatingai arti.” (1946.08.19.) Apie tai, kad toje aplinkoje nevengta ir erotizmo byloja poeto ir vertėjo Romano Koloneckio atsiminimai, kurie perteikia bičiuliško vakarėlio atmosferą: „Buvo daug gerta degtinės. Buvo vasara ir plieskė karštis. Milošas išsirengė. Čechovičius griebė sifoną ir laistė jį sodos vandeniu”.

Labai Jus myliu!

Visai kitokią tiriamąją medžiagą mums pateikia knyga „Dvigubas portretas”. Ši knyga nėra vien abiejų poetų laiškų rinkinys. Leidinio redaktorė Barbara Torunczyk, suteikdama tekstui formą, papildė jį Milošo eilėmis ir rašiniais skirtais Ivaškevičiui.
Be abejonės įdomiausi yra devyniolikamečio antrojo kurso teisės studento Česlovo Milošo laiškai rašyti septyniolika metų vyresniam, nors dar ne klasikui, bet jau žinomam rašytojui J.Ivaškevičiui.

Nepaprastai iškalbingas jau pats pirmas Č.Milošo 1930 metų lapkričio 30 dienos laiškas, kuris prasideda žodžiais: “Labai Jus myliu!”, pridedami keli eilėraščiai ir prašymas juos įvertinti. Po vienuolikos dienų išsiųstas antras laiškas, o paskui ir visi kiti. Visi jie rodo, kad Milošas buvo labai susižavėjęs vyresniuoju kolega, kuris jaunuoliui nepagailėdavo pagyrų ir meilikavimų. Gal būt nereikėtų visko vertinti tiesmukai, nes anam laikmečiui būdinga epistoliarinė egzaltacija, bet jau kitame laiške (1930.12.11.) skaitome: „Net nežinau kaip Jums užsiminti apie savo dėkingumą ir meilę” ir priduriama: „ Jeigu galėčiau, tai parašyčiau apie Patį knygą, kurią pavadinčiau: „J’adore”. („I love”). Akivaizdu, kad naudojant prancūzų kalbą nevienprasmiškai koketuojama su J raide.

Kiti vėliau rašyti laiškai liudija, koks brangus ir reikalingas buvo Milošui susirašinėjimas su Ivaškevičiumi. Trečiasis laiškas prasideda jaudinančiais žodžiais: ”Susirašinėjimas su Tamsta mano gyvenime dabar yra pats svarbiausias dalykas”, o po kelių eilučių ima koketuoti pasakodamas apie savo išvaizdą: „Ūgis vidutinis, bet esu gerai sudėtas ir nesudžiūvęs, greičiau smulkus. Mano veidukas nuotraukose lyg varguolio ar kvailio ir byloja, kad nesu linaplaukis gražuolis”, o po to pratęsia: „Pridedu Tamstai ištraukėlę iš dienoraščio paraščių, kuri kol kas tik viena. Tos visos moterys - beverčiai dalykai, bet gal ten yra ir keletą reikšmingesnių vietų?”(1930.12.20). Be abejonės, kad informacija apie nereikšmingas jo gyvenime moteris, nėra beprasmė, ypač laiške skirtame rašytojui, jaučiančiam silpnybę vyrukams. Erotinė tema laiškuose nuolat pasikartoja. Milošas rašo apie pornografiją: ”Pornografiją mėgstu, bet ne dėl to, kad ji mane dirgintų – erotomanu niekada nebūsiu”, bei pasakoja apie seksualines patirtis: „Ir vėl negaliu labai pasigirti savo seksualiniais patyrimais”.

Glamonėjo keista būtybė

Nieko keista, kad netrukus Ivaškevičiui parūpo susitikti su naujuoju gerbėju - jis pasikviečia Milošą atvykti į Varšuvą ir vos tik jaunasis studentas pasiguodžia, kad stinga kelionei lėšų – tuoj pat pasiūlo jam paramą. Jie susitiko 1931 metų pradžioje. Kelionė Milošo labai nepradžiugino. Sostinėje jis pajuto savo provincialumą: („Svečiuodamasis Varšuvoje jaučiausi įsitempęs – nuolatos vijau šalin mintis, kad tu su manimi tik iš gailesčio.”).
Po pirmo susitikimo jie jau kreipėsi susirašinėdami vienas į kitą „tu”, bet didesnių pokyčių Milošo laiškuose neatsirado. Jaunasis poetas vis dar žavėjosi vyresniuoju kolega, ieškojo užtarimo skverbiantis į Varšuvos literatūrinę visuomenę, o kartais naudojosi ir materialia paramą. Ar tuomet jie miegojo kartu? Atsakymo nėra. To meto laiškuose nepriimta atvirai kalbėti apie savo seksualumą, nors Milošo erotizmas nuolat spingsojo tarp eilučių. Štai kad ir sapnai, kuriuos aprašo savo laiške Jaroslavui: „Tas sapnas buvo nereali regimybė pilna keistų padarų, nuo kurių man šiurpo oda. Mane bučiavo ir glamonėjo keista būtybė: Tu moters kūne!”, bei kitas sapno fragmentas: „Kelias naktis mylėjausi su vyru, kuris buvo mergina vyro kūne. Pirmasis sapnas buvo toks nuostabus, o antrasis – viena bjaurastis“. Tokie reginiai be abejonės veikė Ivaškevičiaus vaizduotę, bet būtina paminėti, kad Milošas nevengė fragmentų, kuriuose „pristabdydavo“: „Ištiesų gal ir gerai kad mes nesusitinkame. Gerai, kad nesimatome.“

Kitoje epochoje

Milošo ir Ivaškevičiaus draugystė metams bėgant kito, ištvėrė karo išbandymus, bet 1951 metais būsimam Nobelio premijatui palikus Lenkiją judviejų santykiai blėso, bet po kelerių metų jie ėmė matytis ir 70-aisiais atgimęs ryšys vėl pulsavo draugyste. Deja, apie pirmuosius jų draugystės metus žinome tik iš kelių Česlovo laiškų ir vieno Jaroslavo atviruko. Galbūt dar ne visi Milošo archyvai mums pasiekiami, kuriuose nugulę Ivaškevičiaus laiškai suteiktų daug daugiau spalvų iš praeities iškylančiam dviejų vyrų portretui.

Ieškodamas šiam rašiniui paskutinio sakinio atradau mano pasibrauktą J.Ivaškevičiaus frazę:

„Kiekvienas laikmetis turi savitų bruožų ir detalių, kurių kitoje epochoje niekaip nesugebėsime atkurti ir suprasti.“

Su meile GL Uosis

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

tomux78

2012-01-22 12:35:54

Ir kodėl tokio straipsnio nėra didžiausiuose Lietuvos portaluose?

kasim

2012-01-22 12:50:30

Nuostabu, Uosi!

liepsna

2012-01-22 13:01:11

Puikus straipsnis. Ačiū, Uosi.

Anonimas

2012-01-22 13:09:48

Saunuolis Uosis :)

DrugeliuMetas

2012-01-22 13:49:27

OMG.
Įdomu, įdomu...

polarkreis

2012-01-22 13:56:37

Esu šioks toks Milošologas ir tam tikri dalykai man čia nauji. Uosi, patvarkytum šitą tekstelį ir būtų galima publikuoti jį "normalioje" žiniasklaidoje, jei nori - anonimiškai.

DrugeliuMetas

2012-01-22 14:30:46

Gerai, prisipažinsiu, kad tekstą perskaičiau du kartus. Jaučiama, jog Milošo gyvenime, plėtojant homoseksualumo temą, yra tam tikrų baltųjų dėmių - jos super akivaizdžios. Reik manyti, kad kažkur dar yra neviešintų archyvų...

Sunku nusakyti 30 - ųjų rašytojo sukiojimąsi homoseksualų tarpe priežastis (jeigu tai ne iš piršto prilaužti pasakojimai dienoraščiuose, žinant, kad galbūt juos publikuos), tačiau įtariu, kad santykiai su J. Ivaškevičiumi, bent jau iš Milošo pusės turėjo būti labiau kūrybiniai svajingi. Kai dievini savo autoritetą ir turi su juo dar galimybę bendrauti, tai kodėl negalima išreikšti meilės "j''adore" ir t.t.? Manau, kad Milošas buvo sudievinęs jau plačiai žinomą kūrėją ir jam ten buvęs nebuvęs autoriteto homoseksualumas. O kai turi autoritetą, nevalingai su juo imi tapatintis ir bandai pajausti, kad jaučia autoritetas... Nors visai galima ir "uosiškoji" interpretacija, kuri tikrai spalvingesnė ir gražesnė homoseksualų akims - "Žydrasis romanas".

Straipsnis vienas įdomesnių paskutiniuoju metu.

Šaunuolis. :)

mind-me

2012-01-22 15:09:05

Puiku, labai įdomios knygų apžvalgos. Tikiuosi ir aš, kad pasieks šitie pastebėjimai platesnę visuomenę.

Ketmane

2012-01-23 01:39:32

Primena straipsnius perskaitytus lenkiskoje spaudoje...

Uosis

2012-01-23 09:09:48

Mane ir sudomino informacija, kuria aptikau "Gazeta Wyborcza" - čia paskelbta dauguma apžvelgiamų laiškų.

http://wyborcza.pl/1,99220,10514223,Wiersze_to_wielkie_swinstwo.html?as=3&startsz=x#ixzz1jSg6h0MM

pukelis22

2012-01-23 02:26:10

na joa.... gal kai kurie vartotojai taps labiau apsisviete;D

klounoakimis

2012-01-23 05:59:01

va va, ir rasyk laiskus ankstyvoj jaunystej:):):) praeis geri 50 metu, iskapstys juos, pateiks juos kaip archyvine idomybe:):):)

ekolialija

2012-01-23 08:34:44

ACIU TAU DIEVE (Uosi)... Na p a g a l i a u ne vien apie normatyviniu geju santuokas, nupezuzias zvaigzdes ar kitas "pikantiskas" naujienas tekstas gayline.lt.

Istabu, kad imanoma pramushti metus bugna apie rasytojo simtmeti, bet taip ir neprasitarti apie tai, kaip kalbama apie aistra, kuna, etc jo tekstuose.

Tik cia - ir kitoje informacijoje, kuri leidzia manyti apie tam tikru istoriniu asmenybiu ne visai normatyvines praeitis - siukstu nereikia ir negana tiesiog sakyti "va buvo gejus/lesbiete", nes neisiles seimos ir institucijos i asmeninius archyvus ir prazusime taip ir nespeje bent isivaizduojamai prisiliesti prie savo praeities. esme tai ne etikete, o tai, kaip buvo kalbama apie tapatybe ir aistra.

Beje, siulau, nesiusti siukstu teksto i naujienu portalus, nes ne ten nusileis jie. Paciai Lietuvos LGBT bendruomenei metas skaityti apie tai, kad ivairus seksualumai musuose neprasidejo nei nuo komunizmo griuties, nei nuo narystes ES. Dvidesimtmeciai nieko nezino net apie 90-uju pradzios diskotekas ar ankstesnius klubus, o ka jau kalbet apie tarpukari... Tie ankstesni seksualumai daznai yra problemiskesni ir sunkiau pasiduodantys etiketems nei vaivorykstinis homoseksualumas. Darkart aciu, uosi. :-x

lintu

2012-01-23 13:21:03

Mielieji, rašykim lietuviškai. Bent jau kai kalbam apie Milošą, pamirškime kompiuterastinę kalbą be nosinių ar skiriamųjų ženklų. Na nesiklijuoja jie visai. Tiesiog bendras pastebėjimas...

polarkreis

2012-01-23 15:09:05

kažkur viena ausimi girdėjau, kad naujas filmas yra apie Milošą, bet vargu ar ten tokios kontraversijos, arba konservatoriai pasakytų - insinuacijos, nagrinėjamos. O lenkiškai neskaitau, ką geriausias lenkų dienraštis rašo deja nesuprantu :((

harryss

2012-01-28 23:00:21

Super rasinys...Reiktu portaluose kaip DELFI, spaudoje paskelbti, kad ir kaip Naujoji Romuva.

Mamy

2013-10-14 09:18:59

subtilus straipsnis kokiu reta.