Šiuo metu yra prisijungę 141 svečias ir 75 nariai Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lesbiečių svetainė
COX

Apklausa

Ilgiausių jūsų santykių su antra puse trukmė:

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 1327, komentarų: 8

Reklama


Renginiai

Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20

Pasaulinė AIDS diena 12/01 - 12/01

„Žalgirės" 11/19 18:00 - 21:15, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 11/19 20:00 - 11/20 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Sweet Hard Candy @ SOHO 11/24 22:00 - 11/25 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 11/24 22:00 - 11/25 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Final Autumn Blast! @ SOHO 11/25 22:00 - 11/26 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked Party @ Glamour Gay Sauna 11/25 22:00 - 11/26 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Žalgirės 12/31 18:00 - 21:00, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Visi renginiai »

Autorius GayLine.LT, pirmadienį, 2013.09.16 12:08. Perskaityta 8475 kartus

„Trikampis kvadratas“ įsikūrė 2006 metais. Jis siūlo apsigyventi pagyvenusiems LGBT žmonėms. „The Advocate“ aplankė Los Andžele įsikūrusią bendruomenę, kad pabendrautų su jos gyventojais ir pasiklausytų jų „pirmosios meilės“ istorijų. Šias mielas ir liūdnas istorijas pateikiame savo skaitytojams.

Vis dar gėjusVis dar gėjus

Alice Herman, 77 m.
Alice Herman, buvusi mokytoja, atskleidė savo orientaciją įsimylėjusi bendradarbę mokykloje, kur ji dirbo gimtajame Niujorke. Tuomet jai buvo 22 metai.

„Palikau sutuoktinį, kad būčiau su ja. O po to ji paliko mane ir susituokė su vaikinu“, prisimena Alice. Tačiau priduria, kad jų išsiskyrime slypėjo palaima. „Tai buvo geriausias man nutikęs dalykas pasaulyje, kuomet ji išsiskyrė su manimi, nes po vienerių metų aš sutikau žmogų, su kuriuo išbuvau kitus 45 metus“.

Šis žmogus - raudonplaukė Sylvia, pasakoja Herman, iš pradžių nesutiko atvykti į aklą pasimatymą. Pasimatymą paskatino bendras draugas, kuris perspėjo, kad jos viena kitai gali nepatikti, nes yra „visiškai skirtingi žmonės“. Ir vis dėl to Herman paskambino Sylvia tris kartus, kol ši nusileido ir pasiryžo susitikti.

„Aš pasakiau – nieko tokio, jei tu pamatysi mane ir aš tau nepatiksiu. Tačiau negaliu suprasti, kodėl aš tau nepatinku, nors tu manęs visiškai nepažįsti“, prisimena Herman. „Tai jai patiko“.

Kuomet Herman atvyko susitikti su Sylvia jos bute, metro penkiasdešimties raudonplaukė papuolė į Alice gyvenimą ir tai buvo „meilė iš pirmo žvilgsnio“.

„Mes buvo kartu dieną ir naktį kitus 45 metus“, pasakoja Herman, kurios partnerė numirė prieš ketverius metus. „Du visiškai skirtingi žmonės. Ji buvo visiška mano priešingybė. Ji buvo visuomeniška. Ji pažinojo Greenwich Village kaip savo delną. O aš buvau 42-osios gatvės bibliotekininkė. ... Aš jau 10 vakaro norėdavau būti lovoje, o ji tik ruošdavosi tokiu metu išeiti pasilinksminti. Tačiau ji man atvėrė pasaulį, apie kurį aš net nebūčiau žinojusi“.

„Ji sakydavo, kad aš išpildžiau visas jos svajonės. O aš sakiau, kad dėl jos mano gyvenimas buvo vertas gyventi“.

Andy Segal, 67 m.

Ši Los Andželo gyventoja buvo 17os ir rūpinosi 4-čiu sūnumi, kuriuo susilaukė nuo pirmojo draugo, kuomet atskleidė esanti lesbiete. Segal buvusi registratorė apartamentų komplekse prisimena, kad jos gyvenimas pasikeitė, kuomet ją vakarėlyje pakvietė šokiui.

„Maniau, kad šokti pakvietė vaikinas. Ir staiga mane tiesiog pritraukė prie jos. Kuomet ji mane išsivedė, aš supratau, kad tai viskas“. Po patirties vakarėlyje Segal pradėjo susitikinėti su moterimis. Viename tokiame pasimatyme Los Andželo parke, Segal sutiko savo „antrąją pusę“.

„Ji žaidė žolės riedulį ir tuomet mane pastebėjo. Aš buvau drovi, labai drovi. Taigi po keleto dienų aš nuėjau į Joani Presents“, prisimena Andy. Tai buvo populiarus lesbiečių baras 1960-1970metais Šiaurės Holivude. „Ir ten buvo ji. Ji paprašė savo draugės Bobby, kad ši ateitų ir paprašytų mano telefono. Ir mes kalbėjomės telefonu kasdien. .. Ir nedelsiant susitikome. Man ji tiesiog patiko, mes išbuvome kartu iki pat jos mirties 2005 metais. Kartu užauginome mano sūnų“.

Andy susituokė su partnereBbarbara Roe, kurią meiliai vadino „Skid“, 1972 metais ceremonijoje, kurią atliko pastorius Troy Perry,. Po ceremonijos kartu su draugais šventė Joani Presents bare, kur pirmą kartą susitiko. „Tai buvo nuostabūs santykiai. Aš buvau palaiminta“, prisimena Segal.

Bryant Gordon, 76 metai

Kalifornijos Berklio Universiteto studentas Bryant Gordon palydėdavo savo merginą į bendrabutį prieš šiam užsidarant 11 valandą vakare. Po to jis traukdavo į gėjų barą, kuris buvo populiarus tarp studentų. Vieno vakarėlio metu Gordon sutiko Bob‘ą. Tai buvo santykių besitęsiančių daugel metų pradžia. Galiausiai pora kartu persikėlė į Niujorką.

„Kiekviena diena buvo įsimintina, kiekviena diena buvo nuostabi“, pasakoja Gordon. „Mes praktiškai nesiginčydavome. Turėjome daug aistrų ir pomėgių. ... Jis visuomet pasistengdavo, kad aš būčiau laimingas“.
Bob‘as mirė 1984 metais nuo su AIDS susijusios ligos. Šis emociškai skaudus įvykis nutraukė ir saitus su draugais bei šeima. „Buvo giminaičių ir draugų, kurie mus visiškai paliko“, prisimena Gordon, kuris persikėlė į Havajus praėjus keleriems metams po partnerio mirties. Havajai, kaip jis sako, turėjo raminamąjį poveikį.

Šiandien Gordon, 76 metų, susitikinėja su 27-ių filipiniečiu, kuris yra „daugiau heteroseksualus, nei homoseksualus. .. Bob‘as buvo taip pat filipinietis. Mane traukia azijiečiai“.

Gordon linksmai ir greitai pajuokavo apie patirtį tarp rasių ir kartų. „Tą vakarą mes per daug išgėrėme ir seksas buvo siaubingas“, prisimena apie pirmąjį pasimatymą su nauju mylimuoju. „Nepatogu buvo abiem. O ar tapo geriau? Mano nuomone – galbūt“.

Melvin Weiss, 77 metai
Melvin Weiss, gimė Pittsburge, o vienas baisiausių gyvenimo momentų ištiko Amsterdame, kur jis gyveno 13 metų. Išgirdęs beldimą ir atvėręs duris, jis išvydo pistoleto vamzdį. Vyras su ginklu buvo Weiss‘o partnerio Henny buvusi antroji pusė. Ginkluotas nepažįstamasis pareiškė, kad Henny jam skolingas pinigų.

Teko improvizuoti. Weiss paskambino kaimynams, gyvenantiems po juo, neva klausdamas ar Henny ne pas juos, kai šis tuo metu slėpėsi spintoje. Po keleto „taip“ ir „ne“ atsakymų ir truputėlio sėkmės, kaimynas suprato problemą ir iškvietė policiją. Pora buvo išgelbėta. Tačiau jų santykiai tuomet jau iro.

Weiss sutiko Henny atsikraustęs į Amsterdamą, miestą, kurio žavesys ir liberalios seksualumo idėjos jį įkvėpė. Jis atidarė sekso reikmenų parduotuvę, kur ir sutiko vyrą, su kuriuo dalinosi gyvenimą septynerius metus.

„Jis užsuko vieną vakarą“, prisimena Weiss. Iš pradžių Henny ieškojo verslo partnerio. „Jis buvo prastos nuotaikos. Turėjo problemų su jaunesniu už jį meilužiu. Jis visuomet skundėsi, kad turi potraukį jaunesniems. Ir kiekvieną sykį jam kyla dėl to problemos. Todėl tą vakarą Henny nenorėjo grįžti namo, nes bijojo, kad ten bus vaikis. Tad aš pasakiau: „gerai, ateik pas mane. Galėsi permiegoti ant sofos“.

„Nakties viduryje jis atėjo į mano lovą ir atsigulė šalia“, tęsia Weiss. Tuomet ir prasidėjo jų santykiai. Abu vyrai buvo įžengę į trečiąjį dešimtmetį.

Henny vadovavo „berniukų namams“ – bordeliui, kuris buvo legalus Nyderlanduose. Jų santykiams besitęsiant Weiss tapo tarsi tėvu Henny vaikinams, kuriems buvo sunku savo meilės reikaluose. Galiausiai Henny paliko Weiss‘ą ir išėjo pas vyresnį vyrą „sugar daddy“ pietų Olandijoje. Tačiau Weiss suprato, kad jų santykiai baigėsi, kai pasirodė vyriškis su ginklu.

„Žinojau, kad tai pabaiga“, sako Weiss. „Santykiai visuomet kaip gatvė, kur eismas vyksta dviem kryptimis. O aš supratau, kad mūsų santykiuose vienos krypties gatvė. Tačiau jis buvo mano pirmoji tikra meilė. Pirmasis žmogus, kuriam visiškai atsidaviau“.

Šiandien Weiss sako, kad amžius ir vienišumas suteikė jam laisvės nuo praeities dramų jausmą. Man patinka mano laisvė. Man patinka būti vienam. Aš galiu daryti tai, ką noriu ir kada noriu“.

Ed De Hay, 76 metai
Kiekvienas Ed De Hay sienų centimetras uždengtas rėmeliais su nuotraukomis, piešiniais, suvenyrais, surinktais per visą gyvenimą. „Kuomet sienoje padariau pirmą skylutę, tai tapo tarsi karštinė – nebegalėjau sustoti“, sako jis.

Paklaustas apie pirmąją meilę De Hay atsakė nesusimąstęs: „Jo vardas buvo Ronald. Jis buvo profesionalus ledo čiuožėjas, kartu su Sonja Henie“, turėdamas omeny Olimpinę čiuožėją ir filmų žvaigždę. „Jie turėjo savo pasirodymą ant ledo ir keliavo po visą pasaulį“.

„Prieš mums susitinkant, aš žiūrėdavau jį čiuožiantį Ed Sullivan laidoje. Atsikrausčiau čia 60-ųjų viduryje. Mes gyvenome kaimynystėje... aš nuėjau į gėjų barą, o jis buvo ten. Pradėjome šnekėtis, taip ir susitikom. Buvome kartu 34 metus“.

De Hay, laikydamas Ronald paveikslą, kuriame įrėminta ir plaukų sruoga, prisimena, kad jo partneris įsimylėjo čiuožimą dar vaikystėje. „Kai jis buvo vaikas, jis dažnai pabėgdavo iš namų. Ir visi sakydavo: „ai jis čiuožimo ant ledo pasirodyme“, Hay pasakoja apie partnerio šeimą. „Tad jie nusprendė – gerai, mes sumokėsime už pamokas, jei tai yra tai, ką tu nori daryti“.

Kuomet keliavo po pasaulį, Ronald į savo programą įtraukė persirengėlių ir komedijos pasirodymus ant ledo. Todėl jam suteikė sceninę pravardę „Ruby“. Draugai jį taip pat vadino „ponia Kalėdos“, nes jo gimtadienis buvo tuo metu. Šis sutapimas prisidėjo prie daugelio poros vakarėlių temų.

„Mes įkūrėme, kaip vadiname „mezgimo būrelį“, sako De Hay. „Kiekvienas, kuris norėjo, galėjo išmokti kaip gaminti Kalėdų ornamentus. Tiesiog atsinešdavai savo gėrimus, bulvių traškučius ir gerai leisdavome laiką“.

„Vienu metu jau galėdavome pabaigti vienas kito mintis“, pasakoja De Hay. „Išeidavome gimtadienio atviruko ir grįždavome abu su tokiu pat. Buvome tarsi du žirniai ankštyje. Tokį žmogų sutinki tik vieną kartą gyvenime“.

Rosie Blohm, 72 metai
Rosie Blohm atvyko kartu su tuometiniu vaikinu į Los Andželą prieš daugiau nei 40 metų. Tačiau medaus mėnuo truko neilgai. Po ginčo mylimasis staigiai išvažiavo ir paliko Blohm vieną ir nusivylusią. „Negalėjau su tuo susitaikyti, nes labai labai jį mylėjau“, pasakoja Blohm. „Bandžiau nusižudyti. Tuomet kažkas man pasiūlė susisiekti su Gėjų ir Lesbiečių centru“.

Los Andželo gėjų ir lesbiečių centras buvo nepelno siekianti organizacija, padedanti LGBT. Čia ji sutiko organizacijos įkūrėją Morris Kight. Matydamas Blohm poreikius, Knight jai rekomendavo apsigyventi pusiau gėjiškame name. Nors ir turėjo pastogę, Blohm ir toliau depresavo dėl iširusios draugystės.

„Kiekvieną sykį išėjusi iš namų pradėdavau verkti. Aš buvau tikrai įsimylėjusi... O tuomet sužinojau apie MCC“.

1968 metais pastoriaus Troy Perry įkurta Metropoliteno Bendruomenės Bažnyčia (MCC) – tai kongregacija LGBT žmonėms. Ir čia Blohm surado paramą. „Sužinojau, kad Dievas yra meilė, o meilė yra kiekvienam, nesvarbu, kas tu būtum“, pasakoja Rosie.

Sugrįžo pasitikėjimas savimi. Blohm tapo aktyvia bendruomenės veikloje. Ji prisijungė prie „Tarptautinės Imperatoriškosios Teismų Sistemos“, vienos iš seniausiųjų gėjų organizacijų, pakilo iki imperatorienės pareigų. Pastaraisiais metais taip pat tapo „Unity Fellowship Christ Church“ bažnyčios Los Andžele dekane.

Asmeniniame gyvenime taip pat pradėjo sektis. Ji susipažino su Robertu, bendro draugo vakarėlyje dėka. Vienas kitam patiko, ir jis palydėjo Rosie namo po vakarėlio. „Taigi jis palydėjo mane namo, į mano mažą kambarėlį ant sankryžos kampo. Ir mes pasimylėjome... Tris kartus. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“. Rosie ir Robertas spalio mėnesį švęs 39 bendro gyvenimo metines.

Nancy Valverde, 81 metai
1948 metais Nancy Valverde buvo tik 17 metų, kuomet ją pirmą kartą areštavo Los Andželo policija. Jos nusikaltimas – persirenginėjimas, senieji įstatymai draudė moterims dėvėti jų lyties neatitinkančius drabužius. Policija taip pat atkreipė dėmesį į jos trumpus plaukus bei užtrauktuką kelnių priekyje, neva įrodymus, ir nubaudė trims mėnesiams kalėjimo. Šie drabužiai, sako Valverde, buvo tik patogumo dėlei, kuomet užsidirbdavo duonai.

„Buvau paauglė ir neturėjau būti su šiomis vyresnėmis moterimis. Žinoma, man tai patiko“, juokiasi Nancy. „Aš net nežinojau žodžio lesbietė. Pirmą kartą ji išgirdau kalėjime“.

Vieną dieną susidūriau su moterimi vardu Mary Sanchez, kurią buvau anksčiau sutikusi bare su draugais. Taip jau sutapo, kad Sanchez iškraustinėjo savo daiktus iš buto ir Valverde pasisiūlė padėti. „Kitą dieną mane pašovė į nugarą. Likimas. Aš tuo tikiu – nematomomis jėgomis“, sako Valverde.

Valverde gyveno kartu su Sanchez, kuri tuo metu buvo nėščia, rūpinosi ja. Ji papasakojo Nancy apie problemas su draugu. Tuo metu Valverde sveikata pagerėjo, Sanchez nutraukė santykius su draugu ir paprašė, kad jai pagelbėtų, o taip pat ir būsimam kūdikiui.

„Aš atsakiau, kad aš ne tinginė. Aš dirbu“, prisimena Nancy. „Ji pažiūrėjo į mane liūdnai, tarsi tai jau būtų girdėjus anksčiau“.

Dvi savaites vėluodama už buto nuomą (tuo metu tai buvo 14 dolerių), Sanchez įtikino namų savininką, kad leistų jai tapti namų valdytoja. Tad jos galėjo kartu likti savo bute.

Valverde ir Sanchez tapo pora ir jų draugystė tęsėsi 25 metus. Tačiau išsiskyrė, kai užaugo Sanchez vaikas. Jis tapo priklausomu nuo narkotikų. „Aš negalėjau savęs susieti su narkomanu visam gyvenimui“, sako Valverde liūdnai. „Todėl išėjau. Aš jos ilgiuosi kiekvieną dieną, visą savo gyvenimą“.

Per savo gyvenimą Valverde padėjo užauginti savo mylimoms moterims keturis vaikus. Ji augino vieną vaiką Salvatore šešerius metus, kol jo motina, kuri iš pradžių vaiko atsisakė, sugrįžo ir jį atsiėmė. „Jie sakė, kad lesbietės negali auginti vaikų“.

Tačiau prieš 10 metų berniukas susirado Valverde. Valverde dabar laiko jo su žmona savo berniuko, jau užaugusio, nuotraukas savo namuose. „Tai geriausia vieta, kur aš gyvenau. Žmonės žino, kas tu toks esi“, Valverde sako apie „Trikampį Kvadratą“.

Sal, 70 metų
Sal, šelmiškai protingas ir šmaikštus gyventojas sako, kad dėl draugo ar šeimos padarytų bet ką (išskyrus žmogžudystę). Tačiau gyvenime santykiai klostėsi sudėtingai.

„Man buvo vos 21-i, aš dirbau senamiesčio parduotuvės priėmimo skyriuje ir mokiausi Los Andželo miesto koledže“, pasakoja Sal. „Buvau visiškai naivus ir nekaltas. Pamačiau lankstinuką apie barą... Berods vadinosi Klondaikas. Ir nuėjau. Labai nerimavau. Niekada nebuvau tokioje vietoje“.

„Mačiau apie tai filmus. Pasiunčiau kokteilį patraukliam vaikinui. Ir jis atėjo prie manęs. Pradėjome šnekėtis. Jis buvo airis. Buvo be galo iškalbus... Velniškai išgąsdino. Jis norėjo rimtų santykių. Aš tiesiog pabėgau“.

Sal‘ui airio artėjimas buvo per greitas ir per ankstyvas. Tačiau tai nesustabdė pirmųjų santykių. „Manau tai truko šešis mėnesius“, tęsia Sal. „Jis norėjo gyventi kartu. Parašiau jam: „negaliu tau duoti tai, ko tu nori. Kad duočiau tau daugiau, manęs tau bus mažiau“. Iš išėjau. Kas žino, kas būtų nutikę? Tačiau aš nebuvau tam pasiruošęs, ir kas žino, ar kada būsiu. Tai didelis įsipareigojimas:.

„Šiuo metu susitikinėju. Ir jis draugas su privalumais“, atskleidžia Sal, pasakodamas apie dabartinę savo meilę. „Jis lotynų amerikietis, ir jis.... Pažįstu jį jau 14, 15 metų. Susitikau jį atėjęs į barą Faultline. Jo akys nuostabiai žalios. Jis sako: „Labas“, ir mes apsikeitėme telefonų numeriais. Jis pasakė: „paskambink man, pasikviesiu vakarienei“. Taip ir nutiko, tačiau po to praradome ryšį“.

„Ir štai išeinu aš iš to paties baro po, galbūt, ketverių ar penkerių metų, o jis ateina. Žiūri į mane ir sako: „aš tave pažįstu“. Ir aš, sakau, tave pažįstu. Nuo tada ir susitikinėjame“.

Jimmy Hughes, 74 metai
Jimmy Hughes vaikystė nebuvo labai laiminga. Nors buvo puikus mokinys, tačiau jį išmetė iš mokyklos dėl homoseksualumo. Tai buvo juoda dėmė dėl kurios jis buvo netinkamas beveik visiems darbams. Jausdamasis bejėgiu, jis vos nenutraukė savo gyvybės. Tik vienuolės, kuri nugirdo jį besimeldžiantį ligoninės koplyčioje, atkaklumo ir pagalbos dėka jam pavyko tapti chirurgo padėjėju. Ir tik trumpam laikui jis turėjo Johnny.

„Johnny ir aš. Jis buvo truputį drovus, tačiau tiesiog žavus“, pasakoja Hughes apie žmogų, kurį mylėjo. „O jo tėvas mūsų nekentė. Niekuomet tiksliai nežinojau, bet man atrodo, kad jis priklausė gaujai, nes dirbo Los Vegase. Jis buvo kortų žmogus. Jis grasino mums abiem“.

Vieną dieną Johnny paskambino į ligoninę, kai Hughes asistavo operacijoje. Vienuolė primygtinai prašė, kad jis išeitų iš operacinės ir atsakytų į skambutį. Jis ir išėjo, pakelė ragelį ir išgirdo paklaikusį Johnny balsą“.

„Negaliu gyventi be tavęs“, Hughes prisimena Johnny sakant. „O mano tėvas tave užmuš, nebent aš pažadėsiu niekada su tavimi nebesimatyti. Ir aš žinau, kad jis tai padarys. Ir tu tai žinai. Taigi aš išgėriau saują vaistų. Tiesiog noriu, kad žinotum, kaip labai aš tave myliu ir negaliu gyventi be tavęs“.

Po skambučio Hughes nuskubėjo prie namo, kur gyveno Johnny. Kaimynai buvo gatvėje, o taip pat ir Johnny močiutė, kuri perspėjo, kad šis neitų į vidų. „Tu privalai kuo greičiau nešdintis iš čia“, Jimmy prisimena ją sakant. „Jo tėvas yra netoliese ir jis užmuš tave. Tiesiog jau per vėlu, Jimmy“.

Hughes išėjo, tačiau kitą dieną ieškojo naujienų laikraščiuose apie Johnny mirtį. Nieko nerado, tad nusprendė, jog šeima nenorėjo, kad jis apsilankytų laidotuvėse. „Aš negalėjau niekam pasakyti apie tai“, sako Hughes. „Ir po šio įvykio aš bijojau užmegzti santykius su kuo nors kitu“.

Prabėgo dešimtmečiai. Prieš penkeris metus Hughes lankėsi San Fracisko gėjų ir lesbiečių filmų festivalyje. Bevakarieniaudamas su draugais, jis pamatė vyrą šalia restorano. Pažįstamu veidu. „Tai buvo Johnny“, pasakoji jis. „Bet tai buvo jaunasis Johnny, tad tai negalėjo būti jis. Man tada jau buvo 69 metai. Aš padėjau gėrimą ir išėjau, kad susitikčiau su šiuo jaunu žmogumi“.

„Atleiskite, tačiau jūs atrodote kaip žmogus, kuris man buvo labai labai svarbus gyvenime“, Hughes pasakė jaunuoliui.

„Aš esu Jimmy“, atsakė jaunuolis.

„Jimmy?“, perklausė Hughes.

„Jimmy“, pakartojo jis. „Man suteikė geriausio tėvo draugo vardą“.

„O kuo vardu tavo tėvas?“, paklausė Hughes.

„Johnny“.

Jie pradėjo kalbėtis. Jaunasis Jimmy atskleidė esąs gėjus, todėl ir atvyko į filmų festivalį. Jo tėvas, sakė jis, labai supratingas šiuo klausimu.

Supratęs, kad Hughes galbūt tas vyras, kurio vardą jam ir suteikė, Jimmy davė savo tėvo telefono numerį, kad Hughes paskambintų ir įsitikintų, kad jaunuolio tėvas iš tiesų yra tas draugas, kurį jis manė mirus prieš daugelį metų. Galiausiai Hughes aplankė savo draugą.

„Buvo labai sunku lankytis ir dėl emocijų, ir todėl, kad turėjau gerbti jo žmoną“, prisimena Hughes. „Tačiau buvau laimingas, kad jis gyvas“.

Šaltinis: Advocate.com.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

falatras

2013-09-16 19:59:49

nuobodzios pagrazintos istorijos

Laura_Sadzeviciute

2013-09-16 20:15:02

Tavoji įdomesnė?

WARLIUS

2013-09-17 00:58:43

Įdomus straipsnis.
Kažkas nuoširdaus, įdomaus. parodančio gyvenimo posūkius.
Daug įdomesnis straipsnis nei kokie politikai ką padarė ar panašiai.

Mamy

2013-09-17 07:50:24

Man irgi patiko. Panasiu ir lietuvisku istoriju galima butu pririnkti, tik vargu ar jos butu su happy end''u. Bent jau moteru istorijos vargu.

Laura_Sadzeviciute

2013-09-19 17:04:24

worth to try ;)