Šiuo metu yra prisijungę 161 svečias ir 11 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Sauna

Apklausa

Kokie festivalio „Kreivės“ renginiai jums patinka labiausiai?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 398, komentarų: 0

Reklama


Renginiai

Biseksualų diena 09/23 - 09/23

Paroda „+26: Am I My Generation?“ 09/16 19:00 - 09/28 19:00, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos galerija Sodų 4, Vilnius

Twink Party @ Glamour Gay Sauna 09/21 22:00 - 09/22 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

POP(e) is Coming @ SOHO 09/21 22:00 - 09/22 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 09/22 22:00 - 09/23 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

Let's Bi Together! @ SOHO 09/22 22:00 - 09/23 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 09/23 20:00 - 09/24 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius

First Fall Fun @ SOHO 09/28 22:00 - 09/29 07:00, SOHO CLUB, Vilnius

Visi renginiai »

Diskusijos

Moderatorius: Aivmed

Diskusijos » Bendros »Mėgstamiausi eilėraščiai

56 puslapiai   1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56

Mėgstamiausi eilėraščiai

militrisa, 33 m.

Naujokė

Narys nuo: Bir 14, 2010

Siuntimai: 11

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2011-02-10 16:06
Marinos Cvetaevos eilėraštis, kurį vis beskaitant išmokau mintinai:

Вы, идущие мимо меня
К не моим и сомнительным чарам, —
Если б знали вы, сколько огня,
Сколько жизни, растраченной даром,

И какой героический пыл
На случайную тень и на шорох...
— И как сердце мне испепелил
Этот даром истраченный порох!

О летящие в ночь поезда,
Уносящие сон на вокзале...
Впрочем, знаю я, что и тогда
Не узнали бы вы — если б знали —

Почему мои речи резки
В вечном дыме моей папиросы, -
Сколько темной и грозной тоски
В голове моей светловолосой.

leth, 26 m.

Pamišusi ekspertė

Narys nuo: Sau 06, 2011

Siuntimai: 743

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2011-02-10 19:04
Sugalvok man vakarą su žiburiu,
mintį sugalvok tu mano sielai
– vieną kartą toks gyvenimas atėjo,
kad man žodžių nebėra kalbėti.

Lygios mano naktys, lygūs žodžiai
– lygūs lyg nupjautas vasarojus,
lyg man būtų viskas, o aš nieko,
nieko neturėčiau.

Nesakyk man nieko ,gero,
nieko man nereikia, nieko man iš žodžių:
– kaip suskridęs juodas varnų pulkas
man akis tie žodžiai iškapoja.

Ar jauti, kaip kalbinu tave, kaip tyliai,
kalbinu taip tyliai, taip lyg nekalbu:
– taip kalbu, kaip liečia nendrė
nendrę, pučiamą į rudenį.

Tu rasa suvilgyk mano sielą,
kol išauš, kol užsimerksiu rytdienai:
– pučia vėjas vakarą link miško,
pučia žiburį į kelio pusę.

ledas, 54 m.

Mėgėja

Narys nuo: Sau 28, 2011

Siuntimai: 18

Vietovė:

 Nusiųsta: 2011-02-14 15:09

2011-02-09 17:45, Gydytoja parašė:

2011-01-29 01:05, ledas parašė:
Vytautas Macernis Rudens sonetai - Vidurnakti daznai

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17]



As ir pati kuriu eiles,kai apima ykvepimas. Nuostabus jausmu isliejimas ant popieriaus


Tai apsimesk, kad Tavo kūryba Tavo mėgstamiausia ir parodyk mūms ;D


Tai ne eilerasstis,bet pati naujausia rasliava.senu eilerasciu cia nesinori deti

Biografija ,,Gamta ir gyvenimas''

Yra pasaulyje nuostabus dalykas gamta, kaip ir gyvenimas. Gamta stebina savo isdaigomis ir naujomis gyvybemis. Grazu miske vaikscioti, grozetis medziais, augmenija ir ten gyvenancias zvereliais. Malonu ausei klausytis, pauksteliu ciulbesiu ir medziu osimo. Nosyte kutena uzuodus pusu kvapa ir zydinciu geliu svaiginanti atokvepi. Taip kaip sirdziai nuostabu jausti jausmus, kurie verziasi i laisve.

Nuostabu po savo kojomis jausti juoda zeme, gera guleti ant zalios kvepencios zoles, ziureti i melyna dangu - baltus debesis ir svajoti apie laisve, ramybe. Sirdis jausmais uzplusta, kai vejas glosto skruostus, tai lyg svelnus bucniai, kurie pasako as tave myliu. Saule sviecianti tiesiai i akis, tai lyg matyti mylimo zmogaus - aistra akyse. Veversio daina primena, skambu juoka ausyse...

Gyvenime, kaip ir gamtoje norisi jaustis saugei. Nebuti pasiklydusei ir blaskomai audru. Kaip ta rugegele viduri javu lauko, blaskoma vejo ir pasiklydusi laike. Norisi buti, kaip azuolas niekeno nestumdomas, prie kurio renkasi isimylejeliai, kuris po savo sparnu prims kiekviena pasimetusi avineli. Norisi buti, kaip tas akmuo ant kurio prisedus pailseti zmogus, pasidalintu dziaugsmu ir skausmu. Norisi buti, kaip lietus, kuris nuplauna nuoskaudas ir prikelia naujam gyvenimui. Norisi buti, kaip gulbes, kurios zino kas yra tikra, tyra meile per amzius.

Bet taip nebuna, zmogus, kaip ir gamta yra draskoma is visu pusiu. Zmogus koks jis bebutu stiprus ir panasus i leda. Yra lengvai pazeidziamas, taip kaip akimirksniu galima sutrypti ramunele. Akimirksnis ir visas gyvenimas gali pasikeisti neatpazystamai.

Asara rieda pamazu skruostu, kaip berzui lupant tosi. Sypsena pasirodo netiketa, kaip spalvingas drugys praskrisdamas pro sali, linkedamas grazios dienos. Sirdis greiciau plaka, kai traukinys begiais rieda, ieskantis savo stoties. Prabundanti gamta atnesa laime i musu sielas. Kuri vaiko ziemos paliktus pedsakus. Akimirksnis ir sis pavasaris gali isgaruoti, kaip vandens lasas, saulekaitoje. Vienas zodis ir dingsiu ruke. Piktas zvilgsnis ir isplesus savo sirdi, atiduosiu ja lesti vanagams. ,,Ate'' ir mirsiu su savo svajonemis, kaip vienisas vilkas be gaujos.

Taciau nepasiduosiu, svajosiu apie pavasari ir lauksiu zavingos vasaros. Drambliuko svajones palaiko kunui gyvybe. Roziniai akiniai nuspalvina pasauli. Nuosirdi sypsena dovanoja meile. Ko daugiau man reikia...? O gi nieko! Leiskit grozetis gamta, sukantis ratu pagauti isdykeli veja ir svajoti... svajoti apie kvapnu ora, zydra padange, raudonas kopas ir apie gaivu sulinio vandeni, apie amzina nora surasti....



Ziogelis 2011-09-13

Gydytoja, 27 m.

Pamišęs ekspertas

Narys nuo: Gegužė 26, 2010

Siuntimai: 753

Vietovė:

 Nusiųsta: 2011-02-14 18:29

2011-02-14 15:09, ledas parašė:

2011-02-09 17:45, Gydytoja parašė:

2011-01-29 01:05, ledas parašė:
Vytautas Macernis Rudens sonetai - Vidurnakti daznai

Vidunaktį dažnai
Aš pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir aš nebežinau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

Išspręst gyvybės ir mirties lygtis
Su begale nežinomųjų.
Veltui aš laukiu: niekas man nepasakys,

Atėjęs iš erdvių giliųjų,
Kodėl kas nors yra? Kodėl aš pats esu
Didžiausia paslaptis visatos slėpinių?

[Šarnelė, 1943.X.17]



As ir pati kuriu eiles,kai apima ykvepimas. Nuostabus jausmu isliejimas ant popieriaus


Tai apsimesk, kad Tavo kūryba Tavo mėgstamiausia ir parodyk mūms ;D


Tai ne eilerasstis,bet pati naujausia rasliava.senu eilerasciu cia nesinori deti

Biografija ,,Gamta ir gyvenimas''

Yra pasaulyje nuostabus dalykas gamta, kaip ir gyvenimas. Gamta stebina savo isdaigomis ir naujomis gyvybemis. Grazu miske vaikscioti, grozetis medziais, augmenija ir ten gyvenancias zvereliais. Malonu ausei klausytis, pauksteliu ciulbesiu ir medziu osimo. Nosyte kutena uzuodus pusu kvapa ir zydinciu geliu svaiginanti atokvepi. Taip kaip sirdziai nuostabu jausti jausmus, kurie verziasi i laisve.

Nuostabu po savo kojomis jausti juoda zeme, gera guleti ant zalios kvepencios zoles, ziureti i melyna dangu - baltus debesis ir svajoti apie laisve, ramybe. Sirdis jausmais uzplusta, kai vejas glosto skruostus, tai lyg svelnus bucniai, kurie pasako as tave myliu. Saule sviecianti tiesiai i akis, tai lyg matyti mylimo zmogaus - aistra akyse. Veversio daina primena, skambu juoka ausyse...

Gyvenime, kaip ir gamtoje norisi jaustis saugei. Nebuti pasiklydusei ir blaskomai audru. Kaip ta rugegele viduri javu lauko, blaskoma vejo ir pasiklydusi laike. Norisi buti, kaip azuolas niekeno nestumdomas, prie kurio renkasi isimylejeliai, kuris po savo sparnu prims kiekviena pasimetusi avineli. Norisi buti, kaip tas akmuo ant kurio prisedus pailseti zmogus, pasidalintu dziaugsmu ir skausmu. Norisi buti, kaip lietus, kuris nuplauna nuoskaudas ir prikelia naujam gyvenimui. Norisi buti, kaip gulbes, kurios zino kas yra tikra, tyra meile per amzius.

Bet taip nebuna, zmogus, kaip ir gamta yra draskoma is visu pusiu. Zmogus koks jis bebutu stiprus ir panasus i leda. Yra lengvai pazeidziamas, taip kaip akimirksniu galima sutrypti ramunele. Akimirksnis ir visas gyvenimas gali pasikeisti neatpazystamai.

Asara rieda pamazu skruostu, kaip berzui lupant tosi. Sypsena pasirodo netiketa, kaip spalvingas drugys praskrisdamas pro sali, linkedamas grazios dienos. Sirdis greiciau plaka, kai traukinys begiais rieda, ieskantis savo stoties. Prabundanti gamta atnesa laime i musu sielas. Kuri vaiko ziemos paliktus pedsakus. Akimirksnis ir sis pavasaris gali isgaruoti, kaip vandens lasas, saulekaitoje. Vienas zodis ir dingsiu ruke. Piktas zvilgsnis ir isplesus savo sirdi, atiduosiu ja lesti vanagams. ,,Ate'' ir mirsiu su savo svajonemis, kaip vienisas vilkas be gaujos.

Taciau nepasiduosiu, svajosiu apie pavasari ir lauksiu zavingos vasaros. Drambliuko svajones palaiko kunui gyvybe. Roziniai akiniai nuspalvina pasauli. Nuosirdi sypsena dovanoja meile. Ko daugiau man reikia...? O gi nieko! Leiskit grozetis gamta, sukantis ratu pagauti isdykeli veja ir svajoti... svajoti apie kvapnu ora, zydra padange, raudonas kopas ir apie gaivu sulinio vandeni, apie amzina nora surasti....



Ziogelis 2011-09-13

Žiogelis.. Kaiką priminei.. Gražu....

jozhikas, 32 m.

Meistrė

Narys nuo: Rgp 14, 2009

Siuntimai: 1796

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2011-02-14 18:37
J.Kunčinas "Girtas angelas"

Iš tavernos traukiantį girtuoklį
rūkas gobė tarsi aukso vilna.
Tyliai suposi rudens sūpuoklės.
Nešė žinią angelas į Vilnių....

Marškinėliai buvo plono krepo.
Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai.
Žengė angelas nuo savo laivo trapo
į garuojančius Vilnelės krūmus.

Dvi savaites jis tenai puotavo
su poetais, liumpenais ir kekšėm.
Šitas miestas, angele, ne tavo –
įsivaręs jį esi it rakštį.

puolęs Angele, tai ką dabar praneši?
Suodini sparnai, suskirdę kojos...
Išpūtė jis garo brūkšnį gražų
ir vėsiu sparnu liūdnai numojo:

– Nieko gero, seserys ir broliai,
liūdnas – kaip ir mano – jūsų skliautas! –
Puolė Angelas į skaudžią miesto žolę –
girtas, nusiminęs ir apgautas!

posepe, 26 m.

Mėgėja

Narys nuo: Vas 06, 2011

Siuntimai: 37

Vietovė: England

 Nusiųsta: 2011-02-14 21:07
tai faktas

mes ilsimės
sėdėdami krantinėje
kvailių kompanijoj,
mėgaujamės netikusiu maistu,
pigiu gėrimu,
žvalgomės tarp iš pragaro atklydusių
ponų ir ponių.
kvailių kompanijoj
išmetame lauk
savo dienas
tarsi vienkartines servetėles.

mūsų muzika garsi,
o juokas netikras.

mums nėra ko prarasti,
nebent pačius save.

prisijunkit.
juk jau beveik visas pasaulis
toks, kaip mes.

telaimina mus
Dievas.


charles Bukowski

Neko-Chan, 24 m.

Pamišusi ekspertė

Narys nuo: Lie 13, 2010

Siuntimai: 871

Vietovė: *Mon cœur en France.

 Nusiųsta: 2011-02-18 22:37
Aš pažinau karaliu tavyje

Aš pažinau karaliu tavyje iš žingsniu aido
Ir iš akiu blizgejimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liudno ir pailgo veido
Man šviete giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,
Kalbejo apie tavo didžia, gražia siela,
Praaugusia, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.

Nes tu sakei: „Per žeme mes praeinam
Tik viena syk, tai bukime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus i sodria daina,
Tas nesutirps mirty“.

Todel (nors neturejai tu namu, kai saule leidos,
Nei sosto, nei tarnu karališkam dvare)
Iš tavo liudno ir pailgo veido
Aš pažinau karaliu tavyje!

Vytautas Mačernis

Neko-kun, 23 m.

Pamišusi ekspertė

Narys nuo: Lie 08, 2010

Siuntimai: 793

Vietovė: Kaunas

 Nusiųsta: 2011-02-18 22:49
Man reikia

Iš nieko nenoriu nieko
Jei noriu - tik iš savęs.
Man reikia save bent sykį
Aplinkui žemę apvest.

Man reikia sau parodyt,
Kuo didelė ji, kuo ne
Man reikia save padaugint,
Man reikia pratęst mane.

Man reikia save apgyvendint
Tūkstančiuos žemės darbų.
Man reikia mylėt: bent meilėj
Nenoriu pakeistas būt.



Justinas Marcinkevičius

Gosia, 24 m.

Meistrė

Narys nuo: Spa 11, 2009

Siuntimai: 1099

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2011-02-21 10:21
EINANČIAM

G. C.

Iš kur tu eini? Pasaulio kuriam krašte
Tavo namai, žmogau pavargusiu veidu?
Kas tave myli beprotiškai šitaip, jeigu išleido –
Kad jau niekada negrįžtum?

Kur tu eini? Ten, už mirties toliau,
Ką tu įžiūri akim karščiuojančiom? Kokie
miražai
Tave vilioja, Šaukia tave? Lašas
Kraujo išdegina žemėje žolę.

Kas tu esi? Glosto aštriais spinduliais
Sielą apnuogintą vidudienių žvaigždės
blyškios.
Į tavo širdį atsidaužia peteliškės
Ir krinta laimingos tyliai...

Baliukonytė, Onė. Viltis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976.

lemties, 35 m.

Fanatikė

Narys nuo: Lie 12, 2010

Siuntimai: 340

Vietovė: Marijampol e

 Nusiųsta: 2011-02-21 10:48
Karaliaus šuo

Numirė karaliaus šuo - šunelis geras,
Geriausias iš šunų…
Ir sušaukė karalius visą dvarą
Ant šunio šermenų.

Markizai, freilinos, baronai, grafai,
Ir daug kareivių, daug tarnų
Karaliui meilinos pas šunio kapą,
Geriausio iš šunų…

Karaliui ašara nukrito ant to kapo,
Geriausio iš šunų -
Nukrito freilinų, markizų, grafų,
Baronų ir tarnų…

O juokdarys tik juokino karalių: -
Turi, karaliau, daug šunų,
Bet kur tu rasi kitą tokį pat šunelį,
Geriausią iš šunų?

Užsirūstino karalius ir jo visas dvaras -
Iš tiek dvariškių, tiek tarnų!..
Pakorė juokdarį, kad šmeižė šunį gerą,
Geriausią iš šunų…

Jonas Aistis

avieciu-uogiene, 27 m.

Meistrė

Narys nuo: Lap 22, 2010

Siuntimai: 1097

Vietovė: Klaipėda

 Nusiųsta: 2011-03-11 12:38
Mudvi dvi

Somnambulių akys raudonos
kaip žvilgančios kuojos –
po kojom
vaivorykštės rangos
ir lupas
suknelių žvynai nuo pečių.

Tad šokam bėgam ar skrendam
taip greit, kad negirgžda parketai
ir pėdų plaukmenys platūs
tekši per naktį stogais.

ir –

plaikstos saugos diržai
ir nesaugomos
rūko priplūsta
šalmus nusiėmusios galvos.

ir –

krintančio sniego tylos
pilni širdžių televizoriai

ir –

krintančio sniego tylos
pilni širdžių televizoriai.

Agnė Žagrakalytė

Portia, 27 m.

Aistruolė

Narys nuo: Vas 12, 2011

Siuntimai: 100

Vietovė: Vilnius

 Nusiųsta: 2011-03-13 13:49
Jos akys man kaip saulė neatrodo,
Jos lūpos - ne koralai, su sniegu
Bijočiau aš palyginti jos odą
Raizgius ir juodus plaukus - su šilku

Brangioji mano ne puošnus bijūnas
(veidų nemaža gražesnių mačiau)
Jos kūnas - toks, kaip ir kiekvienas kūnas
Ir kvepia ji už rožę daug prasčiau

Ji prašmatniai kalbėti nesistengia
Nėr muzikos jos balso šiurkštume
Galbūt dangaus dievaitės oru žengia
Bet mano meilė vaikščioja žeme.

Bet man gražesnė grožio jos dalelė
Už visa, ką kiti padangėn kelia.

-Šekspyras

Gatta, 25 m.

Mėgėja

Narys nuo: Rgp 07, 2010

Siuntimai: 28

Vietovė: UK

 Nusiųsta: 2011-03-13 15:18

2011-03-13 13:49, Portia parašė:
Jos akys man kaip saulė neatrodo,
Jos lūpos - ne koralai, su sniegu
Bijočiau aš palyginti jos odą
Raizgius ir juodus plaukus - su šilku

Brangioji mano ne puošnus bijūnas
(veidų nemaža gražesnių mačiau)
Jos kūnas - toks, kaip ir kiekvienas kūnas
Ir kvepia ji už rožę daug prasčiau

Ji prašmatniai kalbėti nesistengia
Nėr muzikos jos balso šiurkštume
Galbūt dangaus dievaitės oru žengia
Bet mano meilė vaikščioja žeme.

Bet man gražesnė grožio jos dalelė
Už visa, ką kiti padangėn kelia.

-Šekspyras

O, pagaliau Šekspyras)

Fly, 18 m.

Mėgėja

Narys nuo: Kov 07, 2011

Siuntimai: 36

Vietovė: Kaunas

 Nusiųsta: 2011-03-13 18:27
Atsisėdam ant slenksčio ąžuolinio,
Tu – kojomis į lauką, aš – į vidų.
Pusiau pasaulį pasidalinam,
Tu paimi meilę, aš – pavydą.

Tavo akys gėrisi vasara,
Geria šviesą, skraido po dangų.
Mano akys vaikšto po aslą,
Jos tamsiausias kertes aplanko.

Tavo žvilgsnis nubėga į tolį,
Mano žvilgsnis nepramuša sienos.
Tu iš mano kančių kvatoji,
Aš paliest nedrįstu tavo sielos.

Mes ant slenksčio tarytum ant tilto.
Jis ir jungia krantus, ir skiria.
Tavo nugara manąją šildo,
Mano nugara tavąją tiria.

Tu juokies: „Pasikeiskime vietom,
Padalinkim iš naujo pasaulį...“
Ir tada mes kitaip atsisėdam.
Tu – į tamsą, o aš – į saulę.


Algimantas Baltakis

uragan, 29 m.

Mėgėja

Narys nuo: Bal 12, 2009

Siuntimai: 25

Vietovė:

 Nusiųsta: 2011-03-23 05:25
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,
Kalbėjo apie tavo didžią, gražią sielą,
Praaugusią, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam
Tik vieną syk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty“.

Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE

Vytautas Mačernis
Eiti į puslapį: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | 32 | 33 | 34 | 35 | 36 | 37 | 38 | 39 | 40 | 41 | 42 | 43 | 44 | 45 | 46 | 47 | 48 | 49 | 50 | 51 | 52 | 53 | 54 | 55 | 56
Peršokti į: