besivelkančius juodukų kvartalais priešaušriu ieškančius pasiutusio kaifo,
angelagalvius hipsterius, liepsningai trokštančius dieviško prisijungimo prie žvaigždžių generatoriaus nakties mechanizmuose
ir kažkaip ten toliau

Allen Ginsberg, "Staugsmas"
Apklausa
Jūsų santykiai su antrąja puse šiuo metu?
Balsų: 481, komentarų: 6
Renginiai
SOHO LIVE - Birutė Dambrauskaitė 04/27 22:00 - 04/28 07:00, SOHO CLUB, Vilnius
Sauna Afterparty @ Glamour Gay Sauna 04/27 22:00 - 04/28 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius
Keep Calm and Party w Me @ SOHO 04/28 22:00 - 04/29 07:00, SOHO CLUB, Vilnius
Gay Naked party @ Glamour Gay Sauna 04/28 22:00 - 04/29 08:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius
Sunday Chill @ Glamour Gay Sauna 04/29 20:00 - 04/30 03:00, Glamour Gay Sauna, Vilnius
Visi renginiai »Moderatorius: Aivmed
Diskusijos » Bendros »Mėgstamiausi eilėraščiai
Mėgstamiausi eilėraščiai
earthintruder, 21 m. Mėgėjas ![]() Narys nuo: Vas 23, 2013 Siuntimai: 16 Vietovė: Kaunas |
![]() Regėjau geriausius savo kartos protus sunaikintus beprotybės, dvesiančius iš bado isteriškus nuogus,
besivelkančius juodukų kvartalais priešaušriu ieškančius pasiutusio kaifo, angelagalvius hipsterius, liepsningai trokštančius dieviško prisijungimo prie žvaigždžių generatoriaus nakties mechanizmuose ir kažkaip ten toliau ![]() Allen Ginsberg, "Staugsmas" |
Domimi, 24 m. Aistruolis ![]() Narys nuo: Rgs 09, 2014 Siuntimai: 121 Vietovė: Kaunas |
![]() Man be galo gražus D. Naborovskio „Gyvenimo trumpumas“. Tenka pripažinti – niūrokas.
![]() Minutė po minutės, šitaip eina laikas. |
6b321, 21 m. Meistras ![]() Narys nuo: Sau 16, 2010 Siuntimai: 1602 Vietovė: Vilnius |
![]() PHILIP LARKIN
Lai eilės tokios bus Tau protą kruša tėtis ir mama, Nelinki blogo, bet padaro. Savas ydas tau perduoda šeima Ir prideda dar kito gero. Jiems irgi protą krušo praeity Frakuoti seno raugo dėdės: Tai švankšdavo, salsvumo apimti, Tai plūdos, riejosi ir ėdės. Taip sklinda skriaudos tarp žmonių toli, Gilėja tarsi išgraužos bangų; Todėl pabėk anksčiau, jei tik gali, Ir niekad neturėk jokių vaikų. |
tomass23, 78 m. Entuziastas ![]() Narys nuo: Sau 20, 2014 Siuntimai: 92 Vietovė: --------- |
![]() Ziur katyte myza..
-kur kada?.. -po kede.. -greit paduok man sautuva!.. -apgavau, nieko nemaciau ![]() ![]() ![]() |
Sabrina, 28 m. Mėgėja ![]() Narys nuo: Gegužė 07, 2014 Siuntimai: 19 Vietovė: United Kingdom |
![]() One Art
Elizabeth Bishop The art of losing isn’t hard to master; so many things seem filled with the intent to be lost that their loss is no disaster. Lose something every day. Accept the fluster of lost door keys, the hour badly spent. The art of losing isn’t hard to master. Then practice losing farther, losing faster: places, and names, and where it was you meant to travel. None of these will bring disaster. I lost my mother’s watch. And look! my last, or next-to-last, of three loved houses went. The art of losing isn’t hard to master. I lost two cities, lovely ones. And, vaster, some realms I owned, two rivers, a continent. I miss them, but it wasn’t a disaster. —Even losing you (the joking voice, a gesture I love) I shan’t have lied. It’s evident the art of losing’s not too hard to master though it may look like (Write it!) like disaster. |
-Muzika-, 29 m. Legenda ![]() Narys nuo: Lap 01, 2014 Siuntimai: 2743 Vietovė: Kaunas |
![]() Leisk, kreipsiuos
Žinai, tikiu, nebūtų Jausmo ir mūs Likimo nelygumų, bet... Jie išvagojo delnus ir Dienas it veidą Raukšlės prisiminus, kada Žadėta glostyt jas lyg Pasakos motyvais: Ilgai laimingai ir, netikiu, Per amžius, net pelenais Ragaujant lietų, Po juodžemiu sugludus Kaulais. Dabar Sutrupinti prisiminimai It duonos takas žymi Kelius paklydėlei. Rūta Magdalena Atroškaitė |
dumpking, 21 m. Naujokė ![]() Narys nuo: Bal 05, 2014 Siuntimai: 12 Vietovė: Vilnius |
![]() Net nežinau kodėl, atrodo toks paprastas, bet pirmąkart perskaičius kažką sujudino viduj.
V.Mačernis Pajūrio vaikai Mes gyvenom prie jūros tada, Du geri, du laimingi vaikai. Palikti vandenų ir šviesų globoje, Palikti vienudu amžinai. Mes klajojom pajūrio taku, Neidami protingyn nei senyn, Du draugai tų žuvėdrų baltų, - Krintančių lyg akmuo vandenin. Kai išvargę vėlai vakare Mes sumigdavom kur po medžiu, Aš sapnuodavau ją, ji mane - Begalybėj sapnų nekaltų. Mes tetroškom gyventi drauge. Du vaikai mėlynam pajūry! Lig mirties. O po jos Būt palaidoti paukščių žinia, Kad sapnuos amžinuos Jie dainuotų kur nors netoli. |
skrendanti, 22 m. Mėgėja ![]() Narys nuo: Sau 07, 2015 Siuntimai: 27 Vietovė: Vilnius |
![]() Nuoširdžiai
jei būtumėm iš tiesų nuoširdūs, tiek daug nekalbėtumėm apie nuoširdumą apskritai kalbėtumėm mažiau ar visai tylėtume jei būtumėm iš tiesų nuoširdūs, sakytumėm „nenuoširdžiai užjaučiu“ arba „nenuoširdžiausi linkėjimai“. Nenuoširdžiai Jūsų – -------------------------Grajauskas“ apskritai kalbėtume daug mažiau lakoniškai neklausinėtumėm: kaip gyveni, kaip sekasi klaustumėm tiesiai, kaip sekasi mirti? ir nuoširdžiai atsakytumėm: ačiū, gerai. |
billybigas, 30 m. Naujokas ![]() Narys nuo: Lap 04, 2014 Siuntimai: 1 Vietovė: Vilnius |
![]() Do not go gentle into that good night,
Old age should burn and rage at close of day; Rage, rage against the dying of the light. Though wise men at their end know dark is right, Because their words had forked no lightning they Do not go gentle into that good night. Good men, the last wave by, crying how bright Their frail deeds might have danced in a green bay, Rage, rage against the dying of the light. Wild men who caught and sang the sun in flight, And learn, too late, they grieved it on its way, Do not go gentle into that good night. Grave men, near death, who see with blinding sight Blind eyes could blaze like meteors and be gay, Rage, rage against the dying of the light. And you, my father, there on the sad height, Curse, bless me now with your fierce tears, I pray. Do not go gentle into that good night. Rage, rage against the dying of the light. D.Thomas |
Fiendish, 26 m. Entuziastas ![]() Narys nuo: Vas 15, 2010 Siuntimai: 71 Vietovė: Vilnius |
![]() MAIRONIUI
Sako, mirdamas mane tu keikei, O numiręs surūstėjai dar labiau. Ligi šiol aš negaliu vis atsipeikėt: Juk tave mylėjau ir gerbiau. Ar galėjau iš pusiaukelės sugrįžti? Ar galėjau – tais pačiais keliais? Gena, gena pikto dievo rykštė, - Atgalion ir atsigręžt neleis. Aplink žemę skridusi su vėtrom, Vėl išgirsiu. mylimus vardus. Tik akmuo, paduotas duonos vietoj, Bus man atpildas skurdus. Ir nenoriu sau geresnio nieko, Tik prie žemės prisiglaust brangios, Būti tėviškės arimų slieku, Mėlyna rugiagėle rugiuos. Ufa, 1942.I.15. |
visakita, 30 m. Pamišusi ekspertė ![]() Narys nuo: Lap 08, 2011 Siuntimai: 549 Vietovė: London |
![]()
Man irgi sitas patinka... |
visakita, 30 m. Pamišusi ekspertė ![]() Narys nuo: Lap 08, 2011 Siuntimai: 549 Vietovė: London |
![]() Jau labai seniai bežiūrėjau į eilėraštį. Bet va prieš porą dienų išlindo kažkodėl iš atminties eilutės kažkokio eilėraščio, kurio nei autoriaus/ės nei pavadinimo nebepamenu. Tik dainuodavome jį kaip dainą paauglystėje, pritardami gitarai: Eisi kloniais ir kalneliais, eisi miško takeliu. O pavargęs ir sušalęs, šauksi, dieve, negaliu.
Na ir dar kartais pasirodo mintyse V.Kernagio Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj..Bet irgi nežinau, kas teksto autorius/ė |
baziliskas, 78 m. Fanatikas ![]() Narys nuo: Rgs 30, 2014 Siuntimai: 279 Vietovė: France |
![]() eilėraščiai tik ateina į mano lovą, nes gyvenu lovoje, eilėraščiai niekada neišeina.
Rimas Vėžys "Psichedeliška dilema" Su manim negerai: aš manau, kad esu apelsinas. Užsidaręs kambaryje tupiu kampe vienišas ir bijau žmonių. Bijau, kad manęs nepajudintų, nes pavirsiu į sunką. Prieš metus buvau visai normalus. Prieš metus buvau citrina. Marius Plečkaitis "įdienojusios naktys. kai kažkas pagiria sūnų" tą naktį žiurkėnai nutarė kartis kai žemė pakilo vandens atžvilgiu - Šypt bananai ir piranijų sultys imitavo šeimyną tą naktį iš plieno tekėjęs upelis apsimyžo kraštus ir neatsisėdo nei viena laumė nenuleido nei vieno įdienojusio vaiko bet liko kažkas ką praminė Jėzum ir kažkoks prietranka Kristus jie slapčia susipyko atsisakė klausyti Krikšto malonės ir su Raskolnikovu Plutu bei kitais pederastais nuriedėjo žemiau už ribą BET KUR tą naktį vogčiom atsigavę žiurkėnai nusigraužė sau kilpas atsiprašom, kad trukdom – niūniavo sau jie parabolių sultys pamaitino sekso ištroškusį Robiną Kruzą o laumės ėjo skalbti nešvarių baltinių [vėl] tai buvo trečiasis ir gal paskutinis įdienojusios nakties skambesys bet oras toks ahh o debesys mhh tiek daug nekaltų mergelių ohh ir berniukas pakyla ir jam pakyla ir jis žino. Tuomet |
AdrijaNeJura, 29 m. Aistruolė ![]() Narys nuo: Sau 09, 2015 Siuntimai: 163 Vietovė: Vilnius |
![]() Stephen Chbosky iš knygos "Atskalūno laiškai".
(nedeklamuoju, nes nemoku, bet labai patikęs) Sykį gelsvam lape žaliai suliniuotame jis parašė eilėraštį Ir pavadino jį „Murza“ nes toks buvo jo šuns vardas Ir viskas ten buvo apie šunį Ir mokytojas jam parašė A ir aukso žvaigždę Mama jį pakabino ant virtuvės durų ir perskaitė tetoms Tais metais kunigėlis Treisis vežė vaikus į zooparką Ir leido kelyje dainuoti Ir jam sesutė gimė plika ir mažais pirščiukais Ir mama su tečiu vis bučiuodavos Ir kaimynų mergaitė atsiuntė jam atviruką Valentino dienos proga pasirašiusi X Ir jis turėjo klausti tėtį, ką tas X-as reiškia O tėtis jį kas vakarą apklostydavo Ir visą laiką budavo čia pat nes šitas klausimas jam kilo dėl mergaitės Ir viskas ten buvo apie nekaltybę Ir mokytojas jam parašė A ir įdėmiai pasižiūrėjo Mama eilėraščio nepakabino ant virtuvės durų nes jo jis niekad jai ir neparodė Tais metais mirė Treisis Ir jis pamiršo, kaip užbaigti „Apaštalų tikėjimo išpažinimą“ Ir jis užklupo seserį verandoj su kažkuo bučiuojantis Ir tėtis su mama nebesibučiuodavo ir net nesišnekėdavo Ir toji mergaitė kaiminystėje per daug prisidažydavo Ir jis bučiuodamas net užsikosėdavo tačiau vis vien bučiuodavo nes taip reikėjo ir visi taip darė Ir trečią ryto jisai pats atsigulė o tėvas garsiai knarkė Štai kodėl ant rudo popieriaus maišelio jis pradejo dar vieną eilėraštį Ir pavadino jį „Visiška tuštuma“ Nes nieko daugiau nebejuto Ir pats sau parašė A ir persipjovė abu riešus Sykį baltam lape mėlynai suliniuotame jis parašė eilėraštį Ir pavadino jį „Ruduo“ nes toks buvo to metų laiko vardas Ir viskas ten buvo apie rudenį Ir mokytojas jam parašė A ir liepė rašyti aiškiau Mama eilėraščio nepakabino ant virtuvės durų es buvo šviežiai nudažytos Ir vaikai jam sakė kad kunigėlis Treisis rūko cigarus Ir nuorūkas palieka klauptuose Ir kartais jos išdegina skyles Tais metais jo sesutė gavo akinius su storais lęšiais ir juodais rėmeliais Ir kaimynų mergaitė tik nusijuokė jo pakviesta pažiūrėti santa Klauso Ir vaikai jam pasakė kodėl jo tėvai ištisai bučiuojasi Ir tėvas jau niekad neapklostydavo Ir tėvas pasiuto kai šito verkdamas jisai paprašė Sykį lapelyje iš užrašų knygelės jis parašė eilėraštį Ir pavadino jį „Nekaltybė.Klausimas“ Ir pakabino tą eilėraštį ant vonios durų nes virtuvės durų suprato jau nebepasieksiąs. |
Sublimacija, 21 m. Aistruolė ![]() Narys nuo: Kov 05, 2012 Siuntimai: 234 Vietovė: Vilnius |
![]() Simonas Bernotas
Budelio gaidos Nežinau kiek tai sapnavau kiek tai buvo tikrovė Juodas kirvis galanda nagus į karaliaus kakliuką Trykšta mėlynas kraujas niekaip kitaip nepamirši Tik per sapną praeini tarsi vandeniu eitum tarsi Lynu virvė sutinsta aukštai bekybodama taip Aukštai kad iki ten tepakilsi dedalo sparnais Alksninėm kopėčiom kurios kopia paviršium Nieko nekliudo sužaliuoja ritmingai dar liko Naktis mėnulis net šoka atšoka nuo padangės Visaip margai išsiraito savo fazėm iš lėto suskyla Į laužus kuriuose raganos spjaudo burtažodžius Dainuoja iš ilgesio o kitur kitoj miesto pusėj Rengiamas ešafotas Paskutinis noras prieš mirtį Nemirti |