Hormonai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant seksualinį potraukį. Testosteronas, kuris randamas tiek vyrų, tiek moterų organizme, yra vienas iš pagrindinių hormonų, atsakingų už libido. Vyrai paprastai turi aukštesnį testosterono lygį nei moterys, tačiau individualūs skirtumai gali būti dideli. Moterų seksualinis potraukis taip pat gali pasikeisti priklausomai nuo menstruacinio ciklo, nėštumo ar menopauzės.

Kai kurie tyrimai rodo, kad seksualinis potraukis gali būti iš dalies paveldimas. Tai reiškia, kad genai gali turėti įtakos tam, kaip dažnai žmogus nori sekso. Nors genetiniai veiksniai nėra vieninteliai, jie gali sudaryti dalį bendro paveikslo.

Stresas ir nuovargis yra dažni veiksniai, kurie gali mažinti seksualinį potraukį. Darbo, šeimos problemos ar kitos stresinės situacijos gali sumažinti norą užsiimti seksu. Kita vertus, žmonės, kurie yra mažiau stresuoti ir gerai pailsėję, dažniausiai turi didesnį libido.

Savigarba ir kūno vaizdas taip pat gali turėti įtakos seksualiniam potraukiui. Žmonės, kurie jaučiasi patenkinti savo kūnu ir turi aukštą savigarbą, dažniausiai yra labiau linkę į seksualinę veiklą. Priešingai, tie, kurie jaučiasi nepatogiai dėl savo kūno ar turi žemą savigarbą, gali mažiau norėti sekso.

Emocinis ryšys su partneriu yra ne ką mažiau svarbus veiksnys, lemiantis seksualinį potraukį. Stiprūs emociniai santykiai gali padidinti norą užsiimti seksu, tuo tarpu konfliktai, nesutarimai ar nesaugumo jausmas gali jį mažinti.

Taigi, seksualinė patirtis ir komunikacija tarp partnerių yra labai svarbūs veiksniai. Atviras ir sąžiningas bendravimas apie seksualinius poreikius ir norus gali padėti pagerinti seksualinį gyvenimą. Partneriai, kurie jaučiasi laisvai išreikšdami savo poreikius ir nori patenkinti vienas kitą, dažniausiai turi dažnesnį ir kokybiškesnį seksą.

Medijos, įskaitant filmus, televiziją ir socialinius tinklus, taip pat gali formuoti žmonių lūkesčius ir požiūrį į seksą. Nuolatinis seksualinio turinio matymas gali skatinti didesnį seksualinį potraukį arba sukelti spaudimą, jaustis, kad reikia dažnai užsiimti seksu.

Svarbu paminėti, kad kuo rečiau užsiimama seksu – tuo mažiau jo norisi. Kūnas prisitaiko prie tokio gyvenimo būdo ir po keleto metų jis tampa savotiškos rutinos įkaitu.

Galiausiai, kiekvienas žmogus yra unikalus, ir tai, kas veikia vieną asmenį, gali visiškai neveikti kito. Individualūs skirtumai gali būti susiję su asmenybės bruožais, ankstesnėmis patirtimis, sveikatos būkle ir kitais asmeniniais veiksniais.

Supratimas, kodėl vieni žmonės nori sekso dažnai, o kiti retai, gali padėti geriau suprasti savo ir partnerio poreikius bei pagerinti tarpusavio santykius. Svarbiausia yra atvirai kalbėtis, būti supratingiems ir rasti pusiausvyrą, kuri atitiktų abiejų partnerių poreikius ir norus.