Užsienyje

Turkijos valdžia dar kartą sulaukė tarptautinio dėmesio dėl sprendimų, nukreiptų prieš LGBTQ+ bendruomenę. Šį kartą šalies institucijos neleido įplaukti kruiziniam laivui, kuriuo vyko LGBTQ+ keliautojai, motyvuodamos sprendimą „visuomenės moralinių vertybių apsauga“. Tai nėra pirmasis išpuolis prieš LGBTQ+ užsieniečius. Prieš kurį laiką gatvėje policija sulaikė vyrą, nes jis atrodė „gėjiškai“.

Jungtinėse Valstijose šių metų „Pride“ mėnuo daugelyje miestų praėjo šventiškai, tačiau saugumo tarnyboms teko dirbti sustiprintu režimu. Skirtingose šalies vietose teisėsauga užkirto kelią keliems galimiems išpuoliams prieš LGBTQ+ bendruomenės renginius, o Federalinis tyrimų biuras (FTB) sulaikė asmenis, įtariamus viešai grasinus masiniu smurtu.

Čekija ilgą laiką buvo laikoma viena pažangiausių Vidurio ir Rytų Europos valstybių LGBTQ+ teisių srityje. Dar 2006 metais ji tapo viena pirmųjų posovietinio ir pokomunistinio regiono šalių, įteisinusių registruotą partnerystę tos pačios lyties poroms. Tačiau naujausi duomenys rodo paradoksalią situaciją – nors registruotų partnerysčių skaičius sparčiai auga, tarptautiniuose žmogaus teisių reitinguose šalies pozicijos smunka.

Rusijos valdžios karas su LGBTQ+ bendruomene pasiekė dar vieną, daugelį nustebinusį etapą. Šį kartą cenzūros taikiniu tapo ne žmogaus teisių aktyvistai ar nepriklausoma žiniasklaida, o visame pasaulyje populiarus animacinis serialas „Kempiniukas Plačiakelnis“.

Rusijoje toliau griežtinamos represijos prieš LGBTQ+ bendruomenę. Orenburgo teismas skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes naktinio klubo „Pose“ savininkui ir dviem darbuotojams. Jie pripažinti kaltais dėl „ekstremistinės organizacijos veiklos organizavimo ir dalyvavimo joje“. Sprendimas tapo galimas po to, kai 2023 metais Rusijos Aukščiausiasis Teismas neegzistuojantį „tarptautinį LGBT judėjimą“ paskelbė ekstremistine organizacija.

Jungtinėje Karalystėje parama tos pačios lyties asmenų santuokoms pasiekė vieną aukščiausių lygių per pastaruosius metus. Nauja visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai šalies gyventojų pritaria LGBTQ+ porų teisei susituokti. Tuo metu Lietuvoje partnerystės klausimas ir toliau lieka politinių ginčų įkaitu.

Ispanija žengė dar vieną svarbų žingsnį LGBTQ+ žmonių teisių apsaugos srityje. Šalies parlamentas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis vadinamoji „atvertimo terapija“ nuo šiol tampa baudžiamuoju nusikaltimu. Tai reiškia, kad asmenims ar organizacijoms, bandantiems „pakeisti“ žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, gali grėsti ne tik administracinės sankcijos, bet ir baudžiamoji atsakomybė.

Turkijos valdžia ir šiemet neleido LGBTQ+ bendruomenei laisvai paminėti „Stambulo Pride“ eitynių. Nepaisant oficialaus draudimo, birželio 29-ąją į miesto centrą susirinkę aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai ir jų sąjungininkai mėgino surengti taikų renginį, tačiau policija jį išvaikė, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti.

Praėjus vos keliems mėnesiams po istorinių politinių permainų Vengrijoje, Budapešto gatves vėl užliejo vaivorykštės spalvos. Šių metų „Budapest Pride“ tapo pirmosiomis eitynėmis po Viktoro Orbáno valdymo pabaigos ir simboliniu ženklu, kad šalis bando sugrįžti prie pagarbos žmogaus teisėms bei demokratinėms vertybėms.

Vokietijos miestas Diuseldorfas prieš keletą savaičių nusidažė vaivorykštės spalvomis. Tūkstančiai žmonių susirinko į kasmetinį Christopher Street Day (CSD) – vieną svarbiausių LGBTQ+ bendruomenės renginių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Šių metų eitynių šūkis buvo „Wir bleiben bunt und laut“ („Likime spalvingi ir garsūs“), pabrėžiantis, kad kova už lygybę ir matomumą nesibaigia.

Portugalijos sostinės gatves šiemet vėl užliejo vaivorykštės spalvos. Į jau 27-ąsias Lisabonos LGBTQ+ „Pride“ eitynes susirinkę tūkstančiai žmonių siuntė aiškią žinią – nors Portugalija laikoma viena pažangiausių Europos valstybių LGBTQ+ teisių srityje, kova už lygybę ir saugumą dar nesibaigė.

Po daugelio metų pažadų ir politinių diskusijų Jungtinės Karalystės Vyriausybė pristatė ilgai lauktą įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti vadinamąją atvertimo terapiją tiek dėl seksualinės orientacijos, tiek dėl lytinės tapatybės. Jei įstatymas bus priimtas, už tokias praktikas grės iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir neriboto dydžio baudos.

Meksikos futbolo rinktinė ir jos sirgaliai vėl atsidūrė dėmesio centre. Draugiškose rungtynėse, kuriose Meksika 3:0 nugalėjo Čekiją, stadiono tribūnose mažiausiai tris kartus nuskambėjo homofobiška skanduotė, kuri jau daugiau nei dešimtmetį persekioja šalies futbolą.

2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionate įvyks išskirtinės rungtynės, kurios jau dabar sulaukia pasaulinio dėmesio. Birželio 26 dieną Sietle Irano ir Egipto rinktinės susitiks vadinamosiose „Pride Match“ rungtynėse – nors abi valstybės tam aktyviai priešinosi.

Vakarų Afrikos valstybė Nigeris pirmą kartą savo istorijoje kriminalizavo tos pačios lyties asmenų lytinius santykius. Žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad naujasis Baudžiamasis kodeksas yra vienas griežčiausių regione ir gali dar labiau apsunkinti LGBTQ+ žmonių padėtį šalyje.

Turkija jau daugelį metų išlieka viena populiariausių lietuvių atostogų krypčių. Kasmet tūkstančiai tautiečių renkasi Antaliją, Bodrumą ar Marmarį dėl šilto klimato, viešbučių ir palankių kainų. Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad LGBTQ+ žmonėms ši šalis tampa vis mažiau saugi.

Daugiau kaip dešimties Afrikos valstybių parlamentarai po tarpparlamentinės konferencijos Ganoje įsipareigojo savo šalyse inicijuoti naujus įstatymus, kurie dar labiau apribotų LGBTQ+ asmenų teises. Tokie pažadai nuskambėjo birželio pradžioje Akroje vykusioje Afrikos tarpparlamentinėje šeimos vertybių ir suvereniteto konferencijoje.

Prahos viešojo transporto įmonės reklaminė kampanija su šūkiu „Aš identifikuojuosi kaip troleibusas“ sukėlė audringas diskusijas Čekijoje. Nors kampanijos autoriai teigia siekę tik originaliai pristatyti naujus ekologiškus troleibusus, LGBTQ+ organizacijos mano, kad pasirinktas šūkis atkartoja ilgus metus translyčiams žmonėms pašiepti naudojamą internetinį memą.

Niujorko meras Zohran Mamdani surengė pirmąjį savo administracijos LGBTQ+ bendruomenei skirtą „Pride“ mėnesio priėmimą ir pasiuntė aiškią žinią – miestas neketina nusileisti ir žeminti LGBTQ+ žmonių teisių kartelę. Renginyje dalyvavo šimtai aktyvistų, politikų, menininkų ir bendruomenės narių.

Vengrijos sostinėje Budapešte šiemet planuojamos LGBTQ+ eitynės, panašu, galės vykti be policijos draudimų. Kaip praneša tarptautinė žiniasklaida, šalies institucijos paskelbė neketinančios stabdyti renginio, nors pastaraisiais metais LGBTQ+ bendruomenės teisės Vengrijoje buvo nuosekliai ribojamos.