Autr. Mantvydas Noreika

LRT radijo ringo laidoje politikė aiškino, kad jei būtų leidžiama dirbtiniu apvaisinimu pasinaudoti vienišoms mamoms, tai neva leistų gėjams reikalauti įteisinti ir surogatinę motinystę. Nepaisant to, kad šie klausimai nėra tiesiogiai susiję ir daugelis vakarų šalių skirtingai juos reglamentuoja – panašu, šiai politikei tai nė motais.

„Čia yra vienas žingsnis į priekį siekiant, kad ateity galėtų turėti (vaikų) ir parneriai, pavyzdžiui vienos lyties. Jeigu dabar mes suteiksime galimybę pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti kūdikio vienišai mamai arba dviem moterim, kurios gyvena partnerystėje, nesusituokusios, tai tada, vyrai kurie gyvena partnerystėje nesusituokę, pradės reikalauti lygių teisių“, - teigė politikė.

Tuomet ji pridūrė: „Vyrai kol kas dar negali pagimdyti vaikų. Tai vadinasi, mes turėsime įteisinti surogatinę motinystę. Kažkas turės išnešioti tą kūdikį“.

Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė laidoje iš karto atmetė tokius argumentus. Pirmiausia ji pabrėžė, kad dirbtinis apvaisinimas teikiamas tik esant medicininėms indikacijoms, kad konkreti pora negali susilaukti vaikų dėl vaisingumo nebuvimo.

Pabrėžtina, kad kelių klausimų suplakimas į vieną pasitelkiant nebūtas baimes – yra aktyviai naudojami dezinformacijoje. Ja siekiama sukurti baubą ten, kur nėra. Taip politikai siekia visuomenės dėmesio ir kurti įvaizdį neva jie yra kovotojai už vertybes.

Daugelyje šalių dirbtinis apvaisinimas yra teikiamas jau daugybę metų. Juo padedama žmonėms susilaukti vaikų. Šis klausimas niekaip nesusijęs su surogatine motinyste, kuri susijusi su galimybe pasinaudoti kito žmogaus kūnu tam tikroms paslaugoms.

Daugelyje šalių, kuriose leidžiamas dirbtinis apvaisinimas, surogatinė motinystė draudžiama. Ten kur ji leidžiama, ją galima teikti susimokėjus, kitose šalyse ji privalo būti visiškai neatlygintina. Išimtys taikomos tik padengiant patirtas išlaidas moteriai, kuri sutinka išnešioti kūdikį, ima motinystės atostogas ir turi susimokėti už medicinines paslaugas.