Jackie Fox kalba Europos Parlamente:

"Gerb. pirmininke, labas vakaras visiems šiandien čia susirinkusiems. Man didelė garbė vėl būti pakviestai į Strasbūrą. Stoviu prieš jus su sunkia širdimi, bet vedama tvirto ryžto.

Mano nuostabi dukra Nicole buvo gyvybinga, linksma ir energinga jauna moteris. Ji buvo kiekvienos vietos, kurioje buvo šviesa – su plačia šypsena ir geromis akimis, visada pasiruošusi padėti kitiems. Nors Nicole dainuodavo, ji turėjo baisiausią, siaubingiausią balsą, kokį tik galima išgirsti, bet tai jos niekada nesustabdė. Ji tiesiog dainuodavo iš visos širdies.

Turiu daug laimingų vaikystės prisiminimų su Nicole. Nicole augdama niekada nesirgo psichikos sveikatos sutrikimais, neturėjo nerimo. Viskas prasidėjo vėliau, kai prasidėjo patyčios. Nicole, kaip ir daugelis kitų, trejus su puse metų buvo nuolatinio fizinio ir internetinio priekabiavimo taikiniu. Kodėl? Dėl pavydo, dramos ir todėl, kad jie galėjo. Kai kurie iš jų buvo jos vadinamieji draugai.

Viskas prasidėjo nuo vienos merginos, kuri ėmė priekabiauti prie Nicole, bet ji buvo bailė. Ji negalėjo priekabiauti prie Nicole viena, nes daug lengviau priekabiauti prie ko nors internete, kai už nugaros stovi grupė. Taigi ji taip ir padarė. Ji surinko avių bandą, pasekėjų grupę, kad jie užpultų Nicole, nes ji pati to padaryti negalėjo. Štai kas yra bailė.

Fiziniai užpuolimai pasireiškė tuo, kad jie kiekvieną kartą, kai tik galėjo, užgesindavo į Nicole cigaretes. Jie taip stipriai ją pastūmė, kad Nicolei atsitrentus į stalo kampą jai išnirino klubas. Jie tempė ją už plaukų žemyn metaliniais laiptais, kol ji pasiekė apačią. Be to, jie mušdavo ją kiekvieną kartą, kai tik pasitaikydavo proga. Jai tereikėdavo nueiti į parduotuvę, ir ji susidurdavo su šiais žmonėmis, kurie ją sumušdavo kiekvieną kartą, kai tik pasitaikydavo proga.

Jie sukūrė netikrą „Facebook“ profilį ir rašė, kad niekada jos nepaliks ramybėje, kad ją sumuš taip smarkiai, jog ji liks prijungta prie gyvybės palaikymo aparatūros. Bet iš tikrųjų būtent internetinėd patyčios atėmė Nicole iš manęs. Internete, kasdien – per „WhatsApp“, „Snapchat“ ir visas kitas socialinių tinklų programas – jie sakė Nicole, kad ji turi mirti: „eik ir pasikark“, „perpjauk sau riešą“, „visi tave nekenčia“, „kodėl tu vis dar čia?“. Kasdien skatindami Nicole nusižudyti. Jie daug kartų siuntė jai vaizdo įrašus su kilpa, ir kaip pasikarti.

Mano linksma, gyvybinga, žaisminga mergaitė Nicole pradėjo praleisti daug laiko savo kambaryje, ir būtent ten prasidėjo savižala. Nicole savo nagus įleisdavo taip giliai į odą, kol pradėdavo bėgti kraujas. Ji įsmeigdavo nagus giliai į kojas, kartais į pilvą, net į veidą. Ji nesuprato, kodėl šie baisūs, bjaurūs žmonės ją puolė. Ji nežinojo, kaip su tuo susidoroti.

Nicole kiekvieną vakarą eidavo miegoti, o kitą rytą pabusdavo jausdamasi taip pat blogai, kaip ir vakarą prieš tai. Nikolės nerimas vis stiprėjo, ir kiekvieną kartą ji manęs klausdavo: „Ką jie man dabar padarys, mama?“. Buvo neįmanoma susigrąžinti tos linksmos, šurmuliuojančios, gyvos jaunos moters, kurią kadaise pažinojau.

Šie žmonės, šios avys ir ši bjauri bailė dalijosi vaizdo įrašais „WhatsApp“ programoje. Jie dalijosi vaizdo įrašu, kuriame buvo mergina, kokia nors atsitiktinė mergina, kurios veidas buvo užtušuotas. Ji buvo su trimis vyrais. Jie dalijosi vaizdo įrašais visose socialinėse medijose, sakydami: „Pažiūrėkite, ką dabar daro Nicole“. Jie siuntė tiek daug Nicolei vaizdo įrašų.

2018 m. sausio 18 d. aš ir Nicole 14-metis brolis grįžome namo, ir kai atidarėme duris, tiesiai priešais mus buvo Nicole. Ji paėmė kopėčias ir šuns pavadėlį, ir kabėjo ant turėklų koridoriuje. Aš maldavau Nicole 14-metį brolį padėti man ją nuimti. Nicole vos kvėpavo. Nicole buvo skubiai išvežta į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu, ir pakeliui, apie ką aš tuo metu dar nežinojau, Nicole ištiko didžiulis širdies priepuolis ir galiausiai ji mirė.

Bet mano drąsi mergaitė ištvėrė trejus su puse metų, patirdama fizinį smurtą, nudegimus, klubo išnirimą, sumušimus, o dar ir trejus su puse metų internetinio patyčių. Nicole nenorėjo mirti. Pakeliui į ligoninę greitosios pagalbos ekipažui pavyko atgaivinti Nicole širdies plakimą.

Ligoninėje, prisimenu, gydytojas pakvietė mane ir du Nicole brolius į kambarį. Nicole brolis, kuris ką tik buvo nuėmęs šuns pavadėlį nuo savo sesers kaklo, paklausiau gydytojo: „Ar jai viskas bus gerai?“. Gydytojas atsakė: „Ne, ji mirs. Ji patyrė didelį smegenų pažeidimą, o jos organai netrukus pradės nustoti veikti“. Iš tikrųjų jis man sakė, kad Nicole niekada, niekada daugiau nebegrįš pas mane namo.

Praradusi Nicole dėl baisių, bjaurių internetinių bailių, sužinojau, kad Airijoje nėra jokio įstatymo – nors socialiniai tinklai vis plito ir plito – nebuvo nieko, kas apsaugotų suaugusiuosius ar vaikus nuo šių žiaurių išpuolių. Buvau siaubingai pasibaisėjusi ir pasibjaurėjusi, kai iš policijos sužinojau, kad žmonės, kurie išplėšė sielą iš mano dukters kūno, niekada, niekada nebus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Vieną naktį nusprendžiau pasitraukti kartu su savo mažąja mergaite. Labai jos pasiilgau. Norėjau tik ją apkabinti, pabučiuoti, pakvėpuoti jos plaukų kvapu, palieskti jos odą. Pasiilgau visko, kas su ja susiję, ir buvo dienų, kai net negalėjau kvėpuoti smarkiai verkdama. Tačiau pasilikau dėl savo berniukų. Bet norint likti čia, man reikėjo tikslo, plano, kažko, kas mane čia laikytų, kas kasryt mane pakeltų iš lovos. Taigi nusprendžiau pradėti kampaniją, kad internetinės patyčios būtų laikomas nusikaltimu.

Surengiau daug protestų prie Leinster House Dubline. Surengiau didžiules eitynes Dubline, ir kiekvienas atsinešė po vieną mažą rožinį balionėlį už Nicole. Turėjau daugybę susitikimų su parlamento nariais ir ministrais, bet labiausiai man padėjo nuostabūs Airijos žmonės. Po trejų metų kampanijos, 2020 m. gruodžio 28 d., buvo pasirašytas „Coco įstatymas“, įtrauktas į Airijos įstatymų rinkinį, o 2021 m. vasario 9 d. šis įstatymas įsigaliojo.

Tai buvo mano mažosios mergaitės palikimas, ir kai ji mirė, aš visada sakydavau savo mamai: „Mama, aš pasirūpinsiu, kad ji niekada, niekada nebūtų pamiršta.“ Dabar ji turi savo mažą palikimą. Ar to pakanka? Ne. Aš padaryčiau bet ką – ir turiu omenyje bet ką – kad tik susigrąžinčiau savo mažąją mergaitę.

Šis įstatymas buvo kartaus saldumo momentas mano gyvenime. Saldus momentas yra tas, kad Airija ir kiekvienas vyresnis nei 12 metų asmuo dabar turi „Coco įstatymą“, kuris juos saugo, bet aš turėjau prarasti savo dukrą, kad kiti žmonės galėtų tai turėti. Jei įstatymas būtų įsigaliojęs anksčiau, galbūt, tik galbūt, Nicole vis dar būtų čia. Kartus momentas yra tas, kad aš niekada, niekada neturėsiu galimybės vėl paimti savo mažąją mergaitę į rankas.

„Coco įstatymas“ šiandien turi galingą poveikį visoje Airijoje. Baudžiamųjų bylų skaičius Airijoje išaugo 40 %. Baudžiamojon atsakomybėn jau patraukta 270 žmonių, o dar dėl daugybės kitų yra atliekami tyrimai.

Nors „Coco įstatymas“ buvo priimtas dėl internetinio patyčių, vėliau į jį buvo įtrauktas ir intymių nuotraukų platinimas. Dabar negalima dalytis intymiomis nuotraukomis ar net grasinti jomis dalytis, nei internete, nei realiame gyvenime, nesvarbu, ar asmuo su tuo sutinka, ar ne. Dabar vyriausybė nori į „Coco įstatymą“ įtraukti ir neteisėtą dirbtiniu intelektu sukurtų nuotraukų platinimą.

Dirbtinio intelekto sukurti vaizdai vis labiau plis, todėl būtina priimti įstatymą, leidžiantį patraukti baudžiamojon atsakomybėn žmones, manančius, kad yra normalu dalytis kito asmens intymiais vaizdais, įterpti kito asmens veidą į tokį vaizdą ir nurengti drabužius ar daryti bet kokius kitus panašius dalykus. Tai visiškai sunaikina aukų sielas, ir tai turi liautis. Jei nebus imtasi jokių priemonių, problema tik didės ir didės, o padėtis – blogės ir blogės.

„Coco įstatymas“ apima daugiau nei vieną šalį. Stovėdama Strasbūre, aš nuoširdžiai prašau jus, 27 valstybių narių nariai, kad „Koko įstatymas“ taptų Europos Sąjungos įstatymu. Apsaugokite kiekvieną suaugusįjį ir vaiką, kol dar ne per vėlu. Piktnaudžiavimas internete gali paveikti bet kurią šeimą bet kuriuo metu ir be įspėjimo. Prašau, tegul Nicole istorija tampa priežastimi, dėl kurios mes pakeisime ateitį, kad jokia kita šeima nepatirtų šio skausmo.

Žmonės sako, kad labai didžiuojasi manimi. Man sunku susitaikyti su žodžiu „didžiuotis“, nes aš neturėjau būti ta, kuri siūlo įstatymus. Kaip sakiau, šis įstatymas turėjo būti priimtas prieš daugelį metų, kad apsaugotų šiuos žmones. Bet labiausiai didžiuojuosi tuo, kad kiekvienas žmogus šioje salėje dabar žino, kas yra mano mergaitė, nesvarbu, ar ji yra jūsų širdyje, ar galvoje.

Bet svarbiausia yra tai, kad žinau, jog Nicole manimi didžiuojasi, ir kiekvieną dieną ji yra šalia manęs, mane palaikydama. Girdžiu, kaip ji garsiausiu balsu sako: „Taip, Jackers, tai mano mama lokė“, nes taip ji mane vadindavo. Jei „Coco įstatymas“ būtų priimtas Europos lygmeniu, būčiau didžiausia mama lokė pasaulyje.

Noriu išreikšti giliausią dėkingumą kiekvienam iš jūsų už tai, kad leidžiate man pasidalinti Nicole istorija, tragedija, su kuria susiduriame, ir viltimi, kurią dabar Airijoje teikia „Coco įstatymas“. Jūsų dėmesys ir parama man reiškia viską. Atėjo laikas įgyvendinti tikrus pokyčius. Prašau, nelaukite. Nelaukite, kol tai nutiks jūsų šeimai.

Kaip jau sakiau, patyčių aukos tampa vis jaunesni žmonės. Intymių nuotraukų dalijimasis drasko sielą, bet dabar yra dar viena didžiulė problema – dirbtinis intelektas, ir mes turime ją sustabdyti. Mums labai reikia apsaugoti suaugusiuosius ir savo vaikus nuo šio siaubingo reiškinio, kuris vyksta.

Todėl noriu dar kartą pasakyti: labai ačiū visiems, kurie šiandien čia susirinko, ir visiems, kurie mane pakvietė, kad galėčiau pasidalinti šia istorija su jumis. Ačiū".