vaisingumas

Planuodama kūdikį ne viena pora tikisi, kad viskas pavyks natūraliai ir be didesnių kliūčių. Bet neretai tenka susidurti su situacija, kai pastoti nepavyksta, nors, atrodytų, nėra tam priežasties. Pasak medicinos centro „Northway“ akušerės ginekologės Elinos Žuman, tokie atvejai medicinoje vadinami neaiškios kilmės nevaisingumu, kai atlikus pagrindinius tyrimus, aiškios priežasties nerandama, bet pastoti vis tiek nepavyksta, skelbiama pranešime spaudai.

Pastaraisiais metais nevaisingumo problema vis dar neretai siejama su moterimi, nors realybė yra kur kas sudėtingesnė. Specialistai atkreipia dėmesį, kad susidūrus su pastojimo sunkumais svarbu tirti abu partnerius. Tačiau praktikoje iki šiol pasitaiko situacijų, kai ilgą laiką tiriama tik moteris, o vyro sveikata lieka antrame plane, rašoma pranešime spaudai.

Diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo pasigirsta vis daugiau intriguojančių argumentų. Neseniai LRT radijo laidai interviu davusi „valstietė“ Ligita Girskienė pareiškė, kad vaikai, kurie turėjo tik vieną tėvą užaugę nenorės turėti vaikų.

Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir įvairiose saviugdos bendruomenėse išpopuliarėjo idėja, kad ilgas seksualinis susilaikymas gali pagerinti reprodukcinę sveikatą. Tiesa, moksliniai tyrimai rodo gerokai sudėtingesnį procesą.

Pasaulyje vis daugiau alergiškų žmonių. Alergijos pasireiškia vartojant tam tikrus maisto produktus, vaistus, įkvepiant ore esančias daleles ar prisilietus prie tam tikrų medžiagų turinčių paviršių. Bet ar gali žmogus turėti alergiją spermai, net jei ji yra paties vyro?

Spermos savybės yra viena iš tų temų, apie kurias daugelis retai kalba viešai. Vis dėlto, skonis, spalva ir kvapas gali nemažai pasakyti apie žmogų, taip pat atskleisti kai kurias ligas.

Remiantis naujausio tyrimo rezultatais COVID-19 užsikrėtimas gali paveikti vaisingumą dar bent kelias savaites po pasveikimo. Tyrimo metu buvo tiriama pacientų, sergusių simptomine koronavirusine infekcija, spermos kokybė.