Pozicija

Socialiniuose tinkluose pasisakantys LGBTQ+ teisių rėmėjai pabrėžia, kad eitynės yra ne tik simbolinis renginys, bet ir pilietinis bei politinis signalas visuomenei ir politikams.

„Kaunas Pride“ siekia ne tik suburti queer bendruomenę, bet ir aiškiai reikalauti pokyčių mūsų šalyje. Apie tai, ką Pride renginiai reiškia žmonėms, gyvenantiems konservatyvioje aplinkoje, kaip jie keičia miestą ir jo gyventojų požiūrį bei kodėl tokių iniciatyvų vis dar trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose, GayLine.LT kalbasi su „Kaunas Pride“ organizatoriais.

Rugsėjo 1-oji daugeliui yra išskirtinė diena. Į mokyklas sugrįžta vaikai, pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengia pirmokai, o socialinius tinklus užplūsta nuotraukos su gėlėmis ir besišypsančiais vaikais bei jų tėvais. Tačiau žmogaus teisių aktyvistas Martynas Norbutas šią dieną pasirinko atkreipti dėmesį į tas šeimas, kurios nori turėti vaikų, bet dėl valstybės politikos - negali.

Britų aktorius seras Ianas McKellenas atvirai prabilo apie vieną asmeniškiausių savo gyvenimo sprendimų. Jis sako apgailestaujantis, kad taip ir nepasikalbėjo su tėvu apie savo seksualinę orientaciją. Aktorius prisiminė meilės kupiną tėvo laišką, kurį perskaitė praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams po jo mirties.

Jei rimtu veidu pasiūlai šleivą sprendimą – jis netampa geresnis. Būtent tokį naujoji Vyriausybė siūlo kaip tariamą išeitį, kuri neva turėtų saugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Akivaizdu, kad registras pats savaime nėra atsakymas į klausimą, kodėl tokie nusikaltimai apskritai įvyksta, kodėl jie metų metus lieka neatskleisti ir kodėl aukos priverstos tylėti. Tai kodėl jis siūlomas?

Istoriškai užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktis nebuvo labai matoma tema Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu apie ją kalbame vis daugiau. Nors užsieniečiai prisideda prie šalies ekonomikos, padeda spręsti demografines problemas, gaivina Lietuvos regionus bei per mokamus mokesčius padeda finansuoti Lietuvos viešąsias paslaugas, viešojoje erdvėje dažniausiai jie vaizduojami tik kaip grėsmė. Matome vis daugiau pasiūlymų riboti žmonių galimybes, griežčiau kontroliuoti tam tikras migrantų grupes.

Ekstremizmas stiprėja ne tik dėl tų, kurie jį aktyviai skleidžia, bet ir dėka žmonių, kurie nusprendžia tylėti ir nieko nedaryti. Istorija šį dėsnį įrodė ne vieną kartą. Ar šiandien Lietuvoje nesukuriame tokios pačios, ekstremizmą skatinančios, tylos?

Po kruvino išpuolio Berlyno „Christopher Street Day“ eitynėse visoje Europoje netyla diskusijos apie tai, kaip demokratinės valstybės turėtų reaguoti į neapykanta grįstą smurtą. LRT paskelbtoje Vytenės Banser nuomonėje „Teroras verčia kelti vaivorykštės vėliavą“ keliama mintis, kad teroristų tikslas yra ne tik atimti gyvybes, bet ir priversti visuomenę atsisakyti savo laisvių. Klausimas toks - kaip mes reaguosime.

GayLine.LT redakcija kalbėjosi su mama, kurios vaikas prieš keletą metų prisipažino esantis translytis. Moteris sutiko anonimiškai pasidalinti savo istorija, nes tiki, kad daugelis tėvų išgyvena panašius jausmus – baimę, neigimą, kaltę ir nežinią. Ji sako, kad sunkiausia buvo ne priimti savo vaiką, o pripažinti, jog klaidingų įsitikinimų turėjo ji pati.

Po daugiau nei dešimtmetį trukusios santuokos su vyru išsiskyrusi Australijos realybės televizijos žvaigždė ir nuomonės formuotoja Abbie Chatfield atvirai prabilo apie savo seksualinę orientaciją, motinystę ir tai, kodėl nebenori slėpti savo santykių su moterimis. Naujausiame interviu ji teigė, kad svarbiausia jai šiandien – užauginti dukrą visuomenėje, kurioje meilė nėra skirstoma pagal lytį.

Po Berlyne įvykdyto islamistinio teroro išpuolio prieš LGBTQ+ eitynių dalyvius Lietuvoje netyla diskusijos ne tik apie saugumą, bet ir apie visuomenės reakciją. Prie viešų pasisakymų prisijungė kino režisierius Romas Zabarauskas, kuris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo emocingu komentaru. Jame jis kalba apie internete plintančią neapykantą, LGBTQ+ žmonių iššūkius ir būtinybę ieškoti naujų būdų kovoti su radikalėjančia aplinka.

Šeštadienį Berlyne įvykdytas kruvinas išpuolis LGBTQ+ eitynių dalyviams sukrėtė visą Europą. Tačiau tragedija iškėlė ir kitą, ne mažiau svarbų klausimą – kokią atsakomybę už neapykantos atmosferą prisiima politikai, žiniasklaida ir pati visuomenė. Žmogaus teisių aktyvistas Artūras Rudomanskis įsitikinęs, kad Berlyno tragedija nėra tik vieno radikalizuoto asmens nusikaltimas. Jo teigimu, tai perspėjimas visai Europai, jog neapykanta, jei jai leidžiama skleistis viešojoje erdvėje, anksčiau ar vėliau virsta realiu smurtu. Dalijamės A. Rudomanskio pozicija.

Vokietijoje gyvenanti Laura Gintalaitė išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių ir Seimo pirmininką Juozą Oleką, ragindami Lietuvos valdžios institucijas aiškiai pasmerkti teroristinį išpuolį Berlyno LGBTQ+ eitynėse ir parodyti solidarumą su aukomis.

Kruvinas išpuolis Berlyne vykusių „Pride“ eitynių metu sukėlė plataus masto tarptautinę reakciją. Europos Sąjungos institucijų vadovai, valstybių prezidentai, premjerai, ministrai ir žmogaus teisių gynėjai vieningai pasmerkė smurtą, pareikšdami solidarumą aukoms, jų artimiesiems bei LGBTQ+ bendruomenei. Daugumos jų pareiškimuose pabrėžiama, kad išpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš šventės dalyvius, bet ir prieš demokratijos, laisvės, lygybės bei tolerancijos principus.

Kelios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, ragindami imtis sisteminių priemonių, kurios sustiprintų neapykantos nusikaltimų prevenciją, užtikrintų veiksmingesnę nukentėjusiųjų apsaugą ir didintų valstybės atsakomybę reaguojant į tokius nusikaltimus. Viešą kreipimąsi paskatino Visagine įvykdytas vienas žiauriausių pastarųjų metų neapykantos nusikaltimų prieš homoseksualų, negalią turintį asmenį.

Matematika ar moralė? Toks klausimas gali atrodyti nekorektiškas. Bet lietuviškoje politikoje jis kyla ir yra atsakomas be skrupulų. Didžioji dalis  partijų mėgsta kalbėti apie vertybes. Rinkimų kampanijų metu jos tampa kone svarbiausiu argumentu, parodančiu kuo viena politinė jėga skiriasi nuo kitos. Tačiau vos prasidėjus koalicijų deryboms tos pačios aukštintos vertybės dažnai virsta derybiniu objektu, o jų vietą užima politinė matematika.

Kasmet liepos 6-ąją Lietuva mini vieną svarbiausių valstybės švenčių – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vakare visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vienu metu gieda Tautišką giesmę, primindami, kad valstybę kuria ne tik jos istorija, bet ir šiandien joje gyvenantys žmonės.

Režisierius Romas Zabarauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie dar vieną jo ir sutuoktinio Kornelijaus teisinę pergalę. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė privalės porai atlyginti 2783 eurus bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginant savo teises.

Žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindamos neskirti Ritos Tamašunienės į teisingumo ministrės pareigas. Organizacijų teigimu, jų kreipimasis nėra susijęs su politinėmis diskusijomis dėl partnerystės instituto – jis grindžiamas teisės viršenybės, Konstitucijos laikymosi ir pagarbos teismų sprendimams principais.

Jungtinės Karalystės Vakarų Midlendo (West Midlands) policija žengė žingsnį, kurį žmogaus teisių organizacijos vadina istoriniu. Policijos vadovas viešai atsiprašė LGBTQ+ bendruomenės už dešimtmečius trukusį diskriminavimą, pripažindamas, kad pareigūnai prisidėjo prie žmonių persekiojimo, sugriovė daugybę gyvenimų ir ilgam pakirto pasitikėjimą teisėsauga. GayLine.LT klausia ar kada nors tokio žingsnio sulauksime Lietuvoje?