Lietuvoje

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, LGBTQ+ žmonės pamažu tapo matomesni viešojoje erdvėje. Tiesa, didesnis matomumas ne visuomet reiškė geresnį LGBTQ+ patiriamų iššūkių supratimą. Žiniasklaidoje seksualinės mažumos ilgą laiką buvo vaizduojamos per svetimumo, patologijos, skandalo ir visuomenės moralės konfliktų prizmę. Kaip keitėsi šis pasakojimas ir ką jis atskleidžia apie pačią Lietuvos visuomenę?

Vilniaus apygardos teismas skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę Pauliui Gaižauskui, pripažintam kaltu dėl socialiniuose tinkluose išgarsėjusio homoseksualaus Nerijaus Ambajevo-Niežo nužudymo. Byloje nustatyta, kad konfliktas, įvykęs 2025 metų lapkritį viename Vilniaus butų, baigėsi smurtu ir mirtinu dūriu peiliu. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas. ​​​​​​​

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą, jo atpažinimą ir pagalbos galimybes. Vertindami, ko Lietuvoje labiausiai trūksta sprendžiant seksualinio smurto problemą, gyventojai dažniausiai išskyrė įstatymų pokyčius. Šalia jų respondentai taip pat akcentavo geresnį specialistų pasirengimą, visuomenės informuotumą ir didesnį specializuotos pagalbos prieinamumą.

Lietuviška LGBTQ+ pažinčių svetainė „Gayday.lt“ pristato atsinaujinusią platformą ir kartu keičia savo kryptį. Naujas dizainas, papildytos paslaugos, renginių platforma ir atnaujintas tinklaraštis tampa ne vien techniniu svetainės atnaujinimu – platforma siekia daugiau dėmesio skirti pažintims, emociniam ryšiui ir santykiams.

Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pateikta dar viena byla prieš Lietuvą dėl valstybės institucijų veiksmų, susijusių su neapykantos kalbos prieš LGBTQ+ bendruomenę tyrimu. Pareiškėjas Martynas Norbutas skunde teigia, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų viešų raginimų smurtauti prieš LGBTQ+ asmenis, nors pačios pripažino, kad šie komentarai savo turiniu kurstė smurtą ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.

Teisingumo ministerija sako ieškanti teisinio aiškumo, tačiau tos pačios lyties poroms šis „aiškumas“ kol kas reiškia vis naujus teismus, skundus ir neapibrėžtumą. GayLine.LT portalo redaktorius LRT Panoramai sako, kad tikrasis proveržis Lietuvoje bus tuomet, kai niekas neturės kreiptis į teismą siekiant apginti savo šeimos interesus.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, paliko galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjos yra partnerės, ir Lietuvos Respublika įpareigota įregistruoti jų partnerystę.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui rengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo. Už projektą balsavo 7 komiteto nariai, 2 buvo prieš, o vienas susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Sinicos viešosios komunikacijos, kurioje politinei žinutei apie migrantų deportaciją iliustruoti panaudotas fizinio smurto prieš žmogų vaizdinys.

Dabartinės Pakalnės gatvės rajonas, tuomet vadintas Tverės gatve, šiandien atrodo ramus ir prestižinis. Tačiau prieš daugiau nei šimtą metų čia buvo visai kitoks Vilnius – miesto pramoninis pakraštys, kuriame apdorojimui ruošiamų žalių odų kvapas maišėsi su pigių nakvynės namų tvankuma, o prie Neries stovėjo miško sandėliai ir dirbtuvės.

„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip žmogaus teisių ekspertai ir ekspertės apibūdino dalies valstybės institucijų ir skirtingų sričių specialistų požiūrį į LGBTI asmenų problemas. Seimo kontrolierių įstaigoje vykusioje tarpinstitucinėje diskusijoje aptarta smurto prieš heteroseksualias ir LBT (lesbietes, biseksualias ir translytes) moteris problematika, taip pat galimybės neheteroseksualiems ir translyčiams asmenims įgyvendinti savo teises tik pasinaudojant teismine gynyba ir kiti klausimai.

Seimas atmetė Vytauto Sinicos siūlymą iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už viešą teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą. Pateikimo stadijoje projektas nesulaukė daugumos palaikymo: už jį balsavo 18 parlamentarų, 43 buvo prieš, 29 susilaikė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Nyderlanduose gyvenanti lietuvis Artūras Kvedas pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupes, skiriamas tautybės bei seksualinės orientacijos pagrindais.

VšĮ Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti rugsėjo 11 d. prie Kauno mečetės įvykusį incidentą ir įvertinti, ar jo metu nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su galimu neapykantos kurstymu musulmonų atžvilgiu ir religinių apeigų sutrikdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino 62 metų Vilniaus gyventoją kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo tyčiojimosi, niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš homoseksualius asmenis dėl jų seksualinės orientacijos. Baudžiamuoju įsakymu priimtas sprendimas po to, kai po LGBTQ+ naujienų portalo publikacija paskelbta Facebook socialiniame tinkle buvo paliktas neapykantos komentaras.

Vilkpėdėje ant tilto pasirodžiusi grupė kaukėtų jaunuolių su Lietuvos vėliavomis ir plakatu „Protestas prieš LGBT ideologiją“ sukėlė vietos gyventojų nerimą. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai, tačiau, jaunuoliams pateikus savivaldybės leidimą, jie išvyko. Šis įvykis kelia ne tik klausimą, kur baigiasi saviraiškos laisvė, bet ir kitą – prieš ką iš tikrųjų buvo protestuojama?

Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, 12 valandą vyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Nepriklausoma LGBTQIA+ aktyvisčių(-tų) ir pilietinės visuomenės atstovų(-ių) grupė kviečia rugsėjo 12-ąją kartu žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja ir taip palaikyti saviraiškos laisvę, pasipriešinti neapykantai ir diskriminacijai. GayLine.LT pateikia informaciją kas, kur ir kaip vyks.

Lietuvoje kilus iniciatyvai rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje, žmogaus teisių organizacijos balandį kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos įvertinti galimas grėsmes žmogaus teisėms ir ES teisės principams. Seime tuo metu buvo pradėtas svarstyti grupės parlamentarų siūlymas, kuriuo norėta atsiklausti gyventojų, ar jie pritartų, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Iniciatyvą buvo pasirašę 63 Seimo nariai.

Yra dienų, kai atrodo, kad LGBTQ+ bendruomenė Lietuvoje yra viena didelė ir vieninga šeima. Per „Pride“ eitynes susirenka tūkstančiai žmonių. Gatvėse plazda vaivorykštės vėliavos, skamba muzika, žmonės apkabina vieni kitus, socialiniuose tinkluose liejasi palaikymo žinutės. Tą akimirką gali pasirodyti, kad visi esame kartu. Bet kas nutinka nutilus muzikai?

Vilniaus queer festivalyje „Kreivės“ pristatoma Kristijono Dirsės audiovizualinė instaliacija „Nematyta, negirdėta“ kviečia pamatyti ir išgirsti Vilniaus queer bendruomenės istorijas įvairiose Vilniaus vietose. Audio dokumentikos principais sukurtas projektas nagrinėja (ne)matomumo temą per devynių žmonių asmeninius liudijimus, kurie klausytojus nukelia į 14 sostinės vietų.