Martynas Norbutas

Kasmet liepos 6-ąją Lietuva mini vieną svarbiausių valstybės švenčių – Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vakare visame pasaulyje gyvenantys lietuviai vienu metu gieda Tautišką giesmę, primindami, kad valstybę kuria ne tik jos istorija, bet ir šiandien joje gyvenantys žmonės.

Pažinčių programėlės niekada nebuvo tokios populiarios. Socialiniai tinklai leidžia bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio. Tačiau nepaisant technologinių galimybių, vis daugiau žmonių pripažįsta jaučiantys vienišumą ir nusivylimą pažintimis. Ar iš tiesų šiandien susirasti antrą pusę tapo sunkiau?

Šiomis dienomis Martynas Norbutas ir jo vyras Marius mini dvejų metų vestuvių, kurias šventė Belgijoje, sukaktį. Nors jų santuoka visiškai teisėta Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvoje ji iki šiol nėra įregistruota.

Pastarosiomis savaitėmis dalis kraštutinės dešinės politikų bando sukurti įspūdį, kad ginčas dėl partnerystės registravimo yra tiesiog skirtingų nuomonių susidūrimas. Esą vieni mano vienaip, kiti – kitaip, todėl valstybės institucijos gali rinktis, kurių teismų sprendimų laikytis, o kurių – ne.

Tarptautinės dienos prieš bifobiją, homofobiją ir transfobiją minėjimas tapo išbandymui Lietuvos Seimui. Vieni parlamentarai, kartu su tarptautiniais partneriais, būrėsi drauge ieškoti išeičių kaip kovoti su diskriminacija, neapykanta ir smurtu, kiti įtikinėjo save ir kitus, jog skatinti atskirtį yra būdas išsaugoti Lietuvą.

Šiemet dalyvauti „Vilnius Pride“ eisenoje yra svarbiau nei bet kada anksčiau. Ir ne todėl, kad tai spalvinga šventė, koncertai ar galimybė susitikti draugus. Šiandien Lietuvoje vyksta kur kas svarbesnė kova – dėl žmogaus teisių, demokratijos ir mūsų visų ateities.

Žmogaus teisių ekspertas Martynas Norbutas inicijuoja peticiją, kuria valstybės institucijos raginamos kurti integracijos politiką, paremtą realiomis galimybėmis žmonėms įsitraukti į visuomenės gyvenimą, o ne sankcijomis ar grasinimais nepratęsti leidimų gyventi šalyje, skelbiama Lietuos žaliųjų partijos pranešime spaudai.

Lietuvoje kilus diskusijoms dėl galimai nutekintų Registrų centro duomenų, vis daugiau žmonių susimąsto apie tai, kokia trapi iš tiesų yra mūsų privatumo apsauga. Ekspertai pabrėžia, kad duomenų nutekinimai pavojingi visiems gyventojams, tačiau kai kurioms visuomenės grupėms pasekmės gali būti ypač skaudžios. Tarp jų – LGBTQ+ žmonės, kurių asmeninė informacija neretai tampa ne tik sukčiavimo, bet ir diskriminacijos, šantažo ar net smurto įrankiu.

Artėjant rinkimams Lietuvoje vėl naudojamas kelis kartus pasiteisinęs neapykantos telkimo metodas – surasti patogų priešą, jį garsiai pulti ir taip mobilizuoti dalį rinkėjų. Kai trūksta idėjų kaip paskatinti ekonomikos augimą, užtikrinti švietimo prieinamumą visiems, tinkamą sveikatos apsaugą ar nacionalinį saugumą, kai nėra realių sprendimų kasdienėms žmonių problemoms, ištraukiama sena tema – LGBTQ+ žmonės.

Po pirmadienį LRT laidoje „Dienos tema“ pasirodžiusio Seimo narės Ligita Girskienė interviu, kuriame politikė kritikavo Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės ir kalbėjo apie galimus Konstitucijos pakeitimus, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas aštrus GayLine.LT portalo redaktoriaus komentaras. Martynas Norbutas teigia, kad tai buvo „vienas labiausiai nuviliančių interviu“, nes jame esą buvo menkinamas teismų autoritetas, klaidinama visuomenė ir siūloma įteisinti diskriminaciją.

Kaskart artėjant rinkimams daugelyje šalių galima pastebėti pasikartojantį reiškinį – dalis politikų staiga atranda „grėsmę tradicinėms vertybėms“, pradeda kalbėti apie tariamą LGBTQ+ įtaką vaikams, šeimai ar valstybei ir viešąją erdvę užpildo visuomenę skaldančiais pareiškimais. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nuoširdus ideologinis ginčas, dažnai už jo slypi kur kas paprastesnis motyvas – politiniai išskaičiavimai.

Velykų proga norime sustoti akimirkai ir kreiptis į kiekvieną iš Jūsų – visus, kurie skaitote, dalinatės, palaikote ir kuriate bendruomenę kartu su Gayline.LT.

LGBTQ+ bendruomenės teises ginančios organizacijos nominavo devynis pretendentus 2026 metų „Metų proveržio“ apdovanojimams. Ši iniciatyva skirta padėkoti drąsiems žmonėms ar organizacijoms, kurios imasi aktyvių veiksmų ginant LGBTQ+ žmonių teises bei siekiant lygiateisiškumo. Atiduoti balsus už nominantus gali visi norintieji.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime nerimą keliantį klausimą: ar tauta nyksta? Gimstamumo rodikliai aptarinėjami politinėse kalbose, televizijos laidose, net socialiniuose tinkluose. Tačiau šis klausimas retai kada susijęs su demografija. Jis tampa moraliniu, o kartais – politiniu įrankiu, siekiant valdyti moteris ir primesti joms vyrų valią.

Vasario 13 d. 21 val. Vilniaus „Soho“ klube vyks diskusija apie tai, kaip šiandien Lietuvoje ir pasaulyje politika veikia žmogaus teises, santykius ir kūno autonomiją. Renginys vyks Valentino dienos išvakarėse – prieš klube numatytą vakarėlį.

Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime argumentą: „Mano vaikas per mažas, jam nereikia žinoti apie skirtingas seksualines orientacijas ar lytines tapatybes.“ Tėvai tvirtina norintys „apsaugoti vaikystę“, atidėti sudėtingas temas vėlesniam laikui arba mano, kad vaikai tiesiog „to nesupras“. Tačiau šis požiūris remiasi klaidinga prielaida, jog kalbėjimas apie LGBTQ+ egzistavimą yra sudėtinga tema, netinkama ar žalinga. Iš tiesų – priešingai: elementari informacija apie žmonių įvairovę yra būtina tiek vaikų emocinei raidai, tiek saugesnei visuomenei kurti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre oficialiai pradėjo nagrinėti dvi bylas prieš Lietuvos valstybę, kuriose ginami tos pačios lyties asmenų teisės į teisinį santykių pripažinimą ir šeimos gyvenimo apsaugą. Pareiškėjai skundžiasi, kad Lietuva iki šiol nesuteikia jokios realios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties porų santykių – nei santuokos, nei civilinės partnerystės forma.

Briuselyje su savo mylimuoju susituokęs GayLine.LT redaktorius Kauno dienai sako, kad santuokos lygybė turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Jis pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės nekuria lygiateisiškumo ir jį tik dar kartą įtvirtina.

Lietuvoje mėgstame kartoti, kad esame laisva šalis. Turime Konstituciją, laisvus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai išryškino tai, kad mūsų laisvė vis dar nepasiekta. Ji fragmentuota, selektyvi ir per dažnai skirta tik tam tikrai grupei žmonių. Protestai už laisvą žiniasklaidą labai svarbūs ir sulaukia daug dėmesio. Bet norisi kalbėti ir apie tuos žmones, kurie vis dar kovoja už teisę būti savimi ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

„Arba esi pora, arba nesi pora, arba esi šeima, arba nesi šeima“, - dabartinę situaciją tos pačios lyties asmenims kertant skirtingų Europos Sąjungos šalių sienas įvardija Martynas Norbutas. Jis LNK žinioms sako, kad net ir ES Teisingumo Teismo sprendimas nebūtinai pakeis situaciją.