Martynas Norbutas

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime nerimą keliantį klausimą: ar tauta nyksta? Gimstamumo rodikliai aptarinėjami politinėse kalbose, televizijos laidose, net socialiniuose tinkluose. Tačiau šis klausimas retai kada susijęs su demografija. Jis tampa moraliniu, o kartais – politiniu įrankiu, siekiant valdyti moteris ir primesti joms vyrų valią.

Vasario 13 d. 21 val. Vilniaus „Soho“ klube vyks diskusija apie tai, kaip šiandien Lietuvoje ir pasaulyje politika veikia žmogaus teises, santykius ir kūno autonomiją. Renginys vyks Valentino dienos išvakarėse – prieš klube numatytą vakarėlį.

Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime argumentą: „Mano vaikas per mažas, jam nereikia žinoti apie skirtingas seksualines orientacijas ar lytines tapatybes.“ Tėvai tvirtina norintys „apsaugoti vaikystę“, atidėti sudėtingas temas vėlesniam laikui arba mano, kad vaikai tiesiog „to nesupras“. Tačiau šis požiūris remiasi klaidinga prielaida, jog kalbėjimas apie LGBTQ+ egzistavimą yra sudėtinga tema, netinkama ar žalinga. Iš tiesų – priešingai: elementari informacija apie žmonių įvairovę yra būtina tiek vaikų emocinei raidai, tiek saugesnei visuomenei kurti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre oficialiai pradėjo nagrinėti dvi bylas prieš Lietuvos valstybę, kuriose ginami tos pačios lyties asmenų teisės į teisinį santykių pripažinimą ir šeimos gyvenimo apsaugą. Pareiškėjai skundžiasi, kad Lietuva iki šiol nesuteikia jokios realios galimybės teisiškai pripažinti tos pačios lyties porų santykių – nei santuokos, nei civilinės partnerystės forma.

Briuselyje su savo mylimuoju susituokęs GayLine.LT redaktorius Kauno dienai sako, kad santuokos lygybė turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms. Jis pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl partnerystės nekuria lygiateisiškumo ir jį tik dar kartą įtvirtina.

Lietuvoje mėgstame kartoti, kad esame laisva šalis. Turime Konstituciją, laisvus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai išryškino tai, kad mūsų laisvė vis dar nepasiekta. Ji fragmentuota, selektyvi ir per dažnai skirta tik tam tikrai grupei žmonių. Protestai už laisvą žiniasklaidą labai svarbūs ir sulaukia daug dėmesio. Bet norisi kalbėti ir apie tuos žmones, kurie vis dar kovoja už teisę būti savimi ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

„Arba esi pora, arba nesi pora, arba esi šeima, arba nesi šeima“, - dabartinę situaciją tos pačios lyties asmenims kertant skirtingų Europos Sąjungos šalių sienas įvardija Martynas Norbutas. Jis LNK žinioms sako, kad net ir ES Teisingumo Teismo sprendimas nebūtinai pakeis situaciją.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus sprendimą byloje, kurioje tos pačios lyties pora reikalavo Lenkijos įtraukti į registrus jų užsienyje sudarytą santuoką, sureagavo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jis tikina, kad toks sprendimas bus vykdomas Lietuvoje.

Šiandien Europos Sąjungos Teisingumo teismas paskelbė sprendimą ir nurodė, kad valstybės narė privalo pripažinti dviejų tos pačios lyties Sąjungos piliečių santuoką, sudarytą kitoje valstybėje narėje.

Poligamijos tema Lietuvoje vis dar kelia karštas diskusijas. Net didmiesčiuose, kur savaime suprantama yra mintis, kad žmogaus jausmai ir santykiai gali būti įvairūs, vos tik pokalbiui pasisukus apie gyvenimą su keliais partneriais, kažkas pasikeičia. Žmonės ima aktyviai aiškinti kaip turėtų gyventi kiti.

Šiandien minime Tarptautinę tolerancijos dieną. Tolerancija dažnai skamba kaip gražus žodis, tinkantis plakatui ar politinei kalbai, bet realybėje ji reiškia kur kas daugiau – saugumą, orumą ir kasdienę ramybę kiekvienam iš mūsų. Ypač bendruomenėms, kurios iki šiol susiduria su išankstiniais nusistatymais, nepagrįstomis baimėmis ar atvira diskriminacija.

38 proc. vyrų ir 33 proc. moterų Lietuvoje vis dar mano, kad jei moteris nepateikė oficialaus skundo dėl priekabiavimo – situacija nebuvo pakankamai rimta. Tai atskleidžia 2025 m. liepą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Seimo nariams registravus Teisingumo ministerijos rengtą lyčiai neutralų partnerystės projektą, imta teikti, kad jis panašus į santuoką. GayLine.LT pabrėžia, kad taip toli gražu nėra. O pasiūlymas vertintinas tik kaip nuosaikus ir minimalus.

Akivaizdu, kad teisininko išsilavinimas neturi įtakos paties asmens veiklai. Šiandien tai pademonstravo Seimo narys Ignas Vėgėlė, kuris registravo naujas Civilinio kodekso pataisas. Jose siekiama panaikinti įpareigojimą priimti partnerystės įstatymą.

Ar mes gyvename seksualinės revoliucijos laikais? O gal tai, ką matome šiandien – tik natūralus visuomenės brendimo etapas? Seksualumas, santykių formos ir intymumo samprata XXI amžiuje keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Ir nors kai kas vis dar laiko seksą tabu, realybė rodo – žmonių požiūris į kūną, troškimus ir santykius išgyvena tikrą transformaciją.

Į ministro pirmininko poziciją siūlomai Ingai Ruginienei prabilus apie ketinimus intensyvinti sprendimų paiešką dėl partnerystės, GayLine.LT redaktorius LRT radijo laidoje paaiškino kuo šis pasisakymas skiriasi nuo kitų politikų pareiškimų.

Rugpjūčio 8-oji tapo istorine diena – teismas nurodė Lietuvos Respublikai registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tai – svarbus posūkis kelyje į lygiateisiškumą, tačiau kovos dar toli gražu nesibaigė. Kol mūsų šalyje vieni žmonės gali tuoktis civilinės metrikacijos skyriuose, o kiti – ne, apie tikrą lygybę kalbėti dar negalime.

Viešoje erdvėje bučinys dažnai vertinamas kaip natūrali artumo, meilės ar net spontaniškos laimės išraiška. Tačiau kai bučiniu dalijasi du vyrai ar dvi moterys, reakcijos – net XXI amžiuje – vis dar neretai tampa nevienareikšmės. Kodėl tai, kas heteroseksualiai porai atrodo įprasta ir net romantiška, homoseksualiai porai gali virsti provokacija, tabu ar net paskatinti smurtą?

Šimtai tūkstančių žmonių dalyvavo uždraustose LGBTQ+ eitynėse Budapešte ir metė iššūkį V. Orbano vadovaujamos partijos pastangoms naikinti demokratijos likučius Vengrijoje. Į renginį su sutuoktiniu atvykęs GayLine.LT redaktorius pastebi, kad tikroji kova vyko ne tik gatvėse, bet ir medijose, kurios labai skirtingai nušvietė eitynes. Nemaža dalis valdantiesiems priklausančių televizijos kanalų skleidė žinią, neva tai buvo ištvirkimą propaguojantis renginys, kuris padarė žalą vaikams. Mesti ir kiti kaltinimai.

Briuselyje susituokę Martynas Norbutas ir Marius Šamatulskis kovoja ne tik už savo meilę, bet ir už lygias teises Lietuvoje. Nors pora kartu jau 18 metų, savo tėvynėje jie tebėra laikomi nepažįstamais žmonėmis. Vis dėlto, diskriminacija nežada sutuoktinių sustabdyti – netrukus jie vyks į Vengrijoje organizuojamas uždraustas LGBTQ+ eitynes ir prisidės prie kovos už žmogaus teises šioje šalyje.