„Kai tai išgyveni, tampi stipresnis, bet randai lieka visam gyvenimui. Atrodo gyveni toliau ir lyg ta dalis, ta praeitis neegzistuoja. Bet tereikia į save pažvelgti atidžiau ir viskas iškyla prieš akis. Gal dėl to nenorėčiau grįžti mokytis į mokyklą“, - įraše apie patyčias socialiniame tinkle Facebook rašo Martynas.

Jis prisipažįsta, kad iš jo tyčiotis pradėta ketvirtoje klasėje ir žeminimo formos buvo labai įvairios. „Tai kad tave tiesiog pastumia einant buvo kasdienybė, ar apspjauna - ypač mėgo ant nugaros, kad galėtų matyti tik kiti, o ne tu, ir taip sudaryti sąlygas toliau visiems šaipytis, ar uždaro smirdačiam berniukų tualete ir neišleidžia visą pertrauką.

Na o tada tie perliukai: sportinių trumpikių numovimas berniukų persirengimo kambaryje; mano lagamino su knygomis numetimas iš antrojo aukšto mokyklos viduje - kad kol rinkčiau knygas ir išsilaksčiusius sąsiuvinius nuo grindų, o jie galėtų ant manęs spjaudyti; išmetimas pro pirmo aukšto langą - laimei viskas baigėsi tik sumuštais riešais; apsupimas su kitu klasės draugu ir privertimas mus kovoti tarpusavyje - nes kitu atveju abu būtume sumušti jų (iki šiol sau negaliu atleisti už tą smurtą) ir t.t.“, - kraupius išgyvenimus vardija jis.

Martynas tiki, kad patyčių priežastys galėjo būti ir jo seksualinė orientacija. Tiesa, jis tuo metu dar pats nebuvo savęs atradęs, tačiau apylinkiniai vaikai matyt matė jo išskirtinumą.

„Jau nekalbant apie tuos žodžiu apie “pydarus”, kai aš dar pats nebuvau atsakęs sau į klausimus kas aš esu. Ir viskas dėl to, kad nebuvau pakankamai vyriškas, naglas, nesielgiau pagal kažkieno sukurtus stereotipus“, - teigia M. Norbutas.

Anot jo, blogai tai, kad dalis visuomenės pati nesuvokdama skatina patyčias kurdama iliuziją apie tam tikrus priimtinus ir nepriimtinus žmonių elgesio, išvaizdos, net mąstymo modelius.

„Iki šiol patyčios vyksta, dalis mokytojų ir tėvų vis dar gyvena mitų ir stereotipų pasaulyje bei net nesirengia kažko keisti - juk ne įvairovė, o stereotipinis vaidmuo visuomenėje mums vis dar prioritetas. Juk ne žmogus svarbus, o ar jis atitinka visuomenės lūkesčius… Na nebent ant scenos, mene - būk įdomus, kitoks, bet nuo jos nulipęs privalai elgtis vyriškai, ar ne? Kita vertus šiek tiek sąmoningėjam. Bet kai tai vyksta per lėtai - kainą moka pirmiausia vaikai“, - rašo Martynas.