Apskaičiuota, kad per dvylika mėnesių po įstatymo paskelbimo Uganda patyrė 434–1,5 milijardo eurų ekonominių nuostolių. Paskelbtame dokumente pabrėžiama, kad tai „gali pakeisti šalies ekonomikos trajektoriją ateinantiems metams“.

Atliktuose skaičiavimuose matoma, kad bendri nuostoliai per penkerių metų laikotarpį sieks nuo 2,12 iki 7,65 milijardų eurų.

„Open for Business“ nustatė aštuonias pagrindines Ugandos ekonomikos sritis, kurios nukentėjo. Tai tarptautinė pagalba, tiesioginės užsienio investicijos, turizmas ir nacionalinė reputacija, visuomenės sveikata, produktyvumas, išlaidos teisėsaugai, žmogiškojo kapitalo ir talentų pasitraukimas bei prekybos santykiai.

Sausio mėn. Jungtinės Amerikos Valstijos išbraukė Ugandą iš šalių, galinčių pasinaudoti Afrikos augimo ir galimybių akto parama. Pagal jį į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys gali eksportuoti į JAV daugiau nei 1800 produktų be muito. Praėjusį rugpjūtį Pasaulio bankas sustabdė naujų paskolų suteikimą Ugandai. Remiantis ataskaita, vien Ugandos teisės į lengvatinę prekybą sustabdymas gali kainuoti 0,46 mln.

Jau ankščiau vienas Ugandos sveikatos priežiūros darbuotojas „The Guardian“ pasakojo, kad įstatymas daro niokojantį poveikį šalies visuomenės sveikatai. LGBTQ+ žmonės nebesikreipia pagalbos. Remiantis „Open for Business“ ataskaita, dėl to didėja sergamumas ŽIV ir depresiją.

Uganda taip pat skaičiuoja, kad kasmet turizmo sektoriuje bus prarasta nuo 8,3 iki 91,27 mln. eurų. Taip pat prognozuojama, kad iš šalies pabėgs apie 5 – 15 tūkstančių aukštos kvalifikacijos LGBTQ+ žmonių ir dėl to mažės darbo našumas.

2023 m. gegužę Ugandos prezidentas pasirašė įstatymą, kuris baudžia žmones už homoseksualius santykius. Kai kuriais atvejais žmonėms gresia ir mirties bausmė.