Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip paprasti akiniai. Tačiau į rėmelį integruota kamera, mikrofonai, dirbtinis intelektas ir kitos funkcijos leidžia jų naudotojui fotografuoti bei filmuoti beveik taip pat nepastebimai, kaip slaptomis kameromis.

Būtent dėl šios savybės socialiniuose tinkluose kai kurie „Meta“ išmanieji akiniai pradėti vadinti „iškrypėlių akiniais“ arba „šnipinėjimo akiniais“. Tokios pravardės atsirado ne dėl pačios technologijos paskirties, o dėl atvejų, kai akiniai buvo naudojami žmonėms filmuoti be jų žinios.

Problema – kamera, kurios beveik nesimato

Išmanieji akiniai turi vieną esminį skirtumą nuo įprasto išmaniojo telefono. Kai žmogus išsitraukia telefoną ir nukreipia kamerą į kitą asmenį, aplinkiniai dažniausiai supranta, kas vyksta. Su akiniais situacija kitokia.

Kamera įmontuota į rėmelį, todėl pašaliniam žmogui gali būti labai sunku suprasti, ar priešais jį esantis asmuo fotografuoja, filmuoja, naudojasi dirbtiniu intelektu ar tiesiog vaikšto su akiniais.

Gamintojai yra įdiegę LED indikatorių, kuris turėtų signalizuoti, kad vyksta filmavimas. Tačiau būtent šio sprendimo veiksmingumas tapo viena pagrindinių diskusijų priežasčių. „Meta“ pastaruoju metu net sustiprino apsaugą: nauja programinė įranga neleidžia tęsti filmavimo, jei įrašymo indikatorius yra uždengiamas. Tai buvo padaryta po kritikos, kad kai kurie naudotojai bandė apeiti apsaugą ir filmuoti aplinkinius nepastebimai. Tačiau vien techninio sprendimo, regis, nepakanka.

Europoje daugėja ribojimų

Diskusija dėl išmaniųjų akinių jau persikėlė iš socialinių tinklų į realų gyvenimą. Jungtinėje Karalystėje kai kurie barai, restoranai ir teatrai pradėjo riboti tokių akinių naudojimą. Teismai Anglijoje ir Velse taip pat ėmėsi priemonių, drausdami juos teismų patalpose. Kino industrija svarsto papildomus ribojimus dėl galimo slapto filmų įrašinėjimo.

Vokietijoje privatumo gynėjai jau kreipėsi į institucijas dėl „Meta“ ir „Ray-Ban“ išmaniųjų akinių. Vienas pagrindinių argumentų – tokie įrenginiai gali būti naudojami kaip paslėptos kameros, o žmogus, kuris patenka į kadrą, apie tai gali nė nenutuokti.

Svarbu pabrėžti, kad kalbėti apie visoje Europoje įvestą absoliutų išmaniųjų akinių draudimą būtų per anksti. Daugeliu atvejų kalbama apie konkrečių institucijų, renginių ar privačių vietų taisykles, o ne visuotinį šios technologijos uždraudimą. Tiesa, kryptis akivaizdi: visuomenė ir politikai nori aiškesnių taisyklių.

Kodėl žmonės taip stipriai reaguoja?

Pagrindinis klausimas yra ne „ar galima filmuoti?“, o ar žmogus turi realią galimybę žinoti, kad yra filmuojamas. Tai tampa ypač jautru viešose vietose. Gatvėje, bare, sporto klube, universitete ar parduotuvėje žmogus gali būti užfiksuotas tokiose situacijose, kurių jis nenorėtų viešinti. Dar daugiau - tokia medžiaga gali būti pasitelkta konkretų žmogų kompromituoti.

Dar didesnė problema atsiranda tada, kai tokia medžiaga patenka į socialinius tinklus. Pastaraisiais mėnesiais viešumoje daugėjo istorijų apie žmones, kurie naudodami išmaniuosius akinius filmavo nepažįstamus asmenis, ypač moteris, ir vėliau dalijosi įrašais internete. Dėl tokių atvejų technologija pradėjo įgyti itin neigiamą reputaciją. Tai iš esmės keičia visuomenės požiūrį į pačius akinius.

Anksčiau kamera akiniuose buvo pristatoma kaip patogus būdas užfiksuoti savo gyvenimą. Dabar vis dažniau klausiama: o kas apsaugo žmogų, kuris nenori būti jūsų gyvenimo vaizdo dalimi?

Technologija turi ir gerąją pusę

Vis dėlto būtų klaida išmaniuosius akinius vaizduoti vien kaip privatumo grėsmę. Ši technologija gali būti itin naudinga žmonėms su regėjimo sutrikimais. Dirbtinis intelektas gali padėti atpažinti aplinką, perskaityti tekstą, suteikti informaciją apie objektus ar padėti orientuotis. Kai kuriems žmonėms tai gali reikšti didesnį savarankiškumą kasdieniame gyvenime.

Be to, išmanieji akiniai gali būti naudojami vertimui, navigacijai, skambučiams, muzikos klausymui, informacijos paieškai ir kitoms užduotims. Naujos kartos modeliai siekia tapti savotišku asmeniniu dirbtinio intelekto asistentu, kuris visą laiką yra šalia naudotojo. Todėl akinių legalumo klausimas nėra toks paprastas.

Ar užtenka mirksinčios lemputės?

Čia ir slypi viena didžiausių diskusijų. Gamintojas gali sakyti, kad šviesos indikatorius informuoja aplinkinius apie filmavimą. Tačiau kritikai klausia, ar žmogus realiai pastebės mažą LED lemputę triukšmingoje gatvėje, tamsiame bare ar minioje.

Jeigu technologija gali rinkti informaciją apie aplinkinius, vien atsakomybės perkėlimas naudotojui gali būti nepakankamas. Todėl vis dažniau kalbama apie vadinamąjį privatumą pagal dizainą. Kitaip tariant, apsauga turėtų būti įdiegta pačiame įrenginyje, o ne priklausyti vien nuo to, ar naudotojas elgsis sąžiningai.

Australijos e. saugumo priežiūros institucija neseniai net pasiūlė, kad išmanieji akiniai automatiškai sulietų filmuojamų žmonių veidus ir turėtų aiškesnius pranešimus apie vykstantį įrašymą.

Ar mūsų laukia išmaniųjų akinių era?

Tikėtina, kad taip. Technologijų bendrovės į išmaniuosius akinius žiūri kaip į vieną iš galimų naujos kartos kompiuterijos platformų. Telefonas gali būti ne vienintelis pagrindinis mūsų ryšio su dirbtiniu intelektu įrenginys – ateityje dalis funkcijų gali persikelti tiesiai ant mūsų veido.

Tačiau tam, kad ši ateitis būtų priimta, gamintojams teks išspręsti vieną labai paprastą problemą: kaip užtikrinti, kad patogumas vienam žmogui nevirstų privatumo praradimu kitam. Kol kas Europa renkasi atsargesnį kelią. Užuot visiškai uždraudus technologiją, vis dažniau ribojamas jos naudojimas vietose, kuriose ypač svarbus privatumas – teismuose, kino teatruose, teatruose, baruose ir kituose renginiuose. Tai gali būti tik pradžia.

Jeigu išmanieji akiniai taps tokie pat įprasti kaip išmanieji telefonai, visuomenei teks iš naujo susitarti dėl to, kas yra priimtina viešoje erdvėje. Nes ateityje klausimas gali būti nebe „ar mane kas nors filmuoja?“, o daug paprastesnis ir kartu daug nemalonesnis: „Ar aš apskritai galiu žinoti, kada esu filmuojamas?“.