Naujausi

LGBTQ+ poras teismuose ginantis Aivaras Žilvinskas sako, kad jei ne drąsios poros – Lietuvoje nebūtų sulaukta pokyčių lygiateisiškumo užtikrinimo srityje. Tiesa, tai neatleidžia politikų nuo atsakomybės laikytis Konstitucijos ir tarptautinių įsipareigojimų, bei ginti kiekvieną žmogų – nepriklausomai nuo to ką jis myli.

Lietuvoje mėgstame kartoti, kad esame laisva šalis. Turime Konstituciją, laisvus rinkimus, nepriklausomą žiniasklaidą ir teismus. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai išryškino tai, kad mūsų laisvė vis dar nepasiekta. Ji fragmentuota, selektyvi ir per dažnai skirta tik tam tikrai grupei žmonių. Protestai už laisvą žiniasklaidą labai svarbūs ir sulaukia daug dėmesio. Bet norisi kalbėti ir apie tuos žmones, kurie vis dar kovoja už teisę būti savimi ir pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Vidinė homofobijos terminas reiškia giliai asmenyje įsišaknijusį neigiamą požiūrį į savo paties seksualinę orientaciją ar tapatybę, kuris yra grindžiamas visuomenės nusistovėjusių stereotipų ir neigiamo požiūrio į LGBTQ+ asmenis. Vidinė homofobija yra psichologinė būklė, kuri gali pasireikšti įvairiais būdais: nuo savęs nepriėmimo iki persekiojančių jausmų, kad reikia laikytis „normų“. Ji stipriai veikia asmeninę savivertę, santykius ir gyvenimo kokybę.

Teismai ir toliau įpareigoja Lietuvą užregistruoti dviejų asmenų sudarytas partnerystes. Nors nėra suteikiamas laikas tai padaryti ir sprendimai turi būti atlikti nedelsiant – deja mūsų šalis to nedaro ir teisinasi, kad tam nėra pritaikytos informacinės sistemos. Už šiuos darbus atsakinga Teisingumo ministrė informavo, kad sistema pradės veikti kitais metais.

Nacionalinės LGBT teisių asociacijos LGL teisininkė Monika Antanaitytė sako, kad politikai verčia žmones atlikti darbą, kuriam Seimo nariai buvo išrinkti. Vietoj to, kad priimti sprendimus dėl partnerystės – poros turi pačios rūpintis jų pripažinimu teismuose.

Latvijos parlamento vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa teigia, kad jos šalis nors ir yra konservatyvi, galiausiai priėmė partnerystės įstatymą. Pasak jos, politikai bijodami palaikyti partnerystę dažnai pervertina galimą riziką – o realybėje žmonių gyvenimai pasikeičia, o politinis pasaulis nenugriūva. Priešingai – išsprendus klausimą jis dingsta iš politinių diskusijų lauko.

Gruodžio 8 dieną Tolerantiško Jaunimo Asociacija surengė tarptautinę nuotolinę diskusiją apie partnerystės ir šeimos teisių reguliavimą Baltijos šalyse. Renginyje dalyvavo politikai, teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, aptarę skirtingus šalių kelius siekiant teisinio pripažinimo tos pačios lyties poroms. Vienas iš renginio pranešėjų – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dr. Laurynas Šedvydis – pristatė Lietuvos konstitucinį ir politinį kontekstą, pabrėždamas, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė rizika, o neišvengiamas valstybės įsipareigojimas.

Tėvų ir vaikų kalbėjimasis apie seksą dažnai yra sudėtinga ir prieštaringai vertinama tema, tačiau ji tampa dar svarbesnė ir sudėtingesnė, kai bendraujama su homoseksualiais paaugliais. Tėvų vaidmuo švietime apie lytinį gyvenimą yra esminis, siekiant užtikrinti paauglių sveikatą, saugumą ir gerovę. To nedarant – kyla papildomos rizikos vaikui.