Lietuvoje

Šeštadienį Vilniuje surengtos eitynės prieš rasizmą ir neapykantą migrantams. Į sostinės centrą susirinkę protestuotojai reikalavo keisti migracijos ir integracijos politiką, tačiau Katedros aikštėje jų laukė ir visiškai kitokią poziciją pasiruošę išreikšti, savo veidus po kaukėmis slėpę žmonės. Galiausiai tarp skirtingų grupių kilo konfliktas, į kurį teko įsikišti policijai.

„Kaunas Pride“ eitynės grįš 2026 m. rugsėjo 12 d. ir mums reikia Jūsų paramos, kad jos įvyktų! Pirmasis „Kaunas Pride“ 2021 metais buvo proveržis ir stipriai įgalino mūsų bendruomenę Kauno mieste – tačiau vis dar nematome progreso teisės, visuomenės nuostatų, sveikatos apsaugos ar švietimo srityse. Šiais metais reikalaujame moksliškai ir istoriškai teisingos mūsų būties ir patirčių reprezentacijos Lietuvos švietimo sistemoje, pagarbos iš kitų visuomenės narių, bekompromisio teisinio pripažinimo ir apsaugos, kokybiškos sveikatos priežiūros ir oraus elgesio sveikatos priežiūros institucijose.

Po penkerių metų pertraukos į Kauno gatves vėl grįžta „Kaunas Pride“. Organizatoriai GayLine.LT sako, kad šįkart eitynes paskatino ne tik užaugusi nauja aktyvistų karta, bet ir poreikis garsiau kalbėti apie LGBTQ+ žmonių teises ne vien Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Nors dalis Pride ankstesnių reikalavimų liko neįgyvendinti, organizatoriai teigia matantys ir tam tikrą progresą, tačiau jo nepakanka. Apie tai, kodėl „Kaunas Pride“ rengiamas būtent dabar, kokių pokyčių siekiama ir kuo šios eitynės skirsis nuo pirmųjų, kalbamės su renginio organizatoriais.

LGBTQ+ bendruomenės nariams ieškant pažinčių svarbuds privatumas, saugumas bei galimybė būti savimi. Būtent apie tai galvodamas naujos pažinčių svetainės „GayDay“ kūrėjas nusprendė pasiūlyti kitokią erdvę susipažinti: čia nereikia viešinti savo nuotraukos, o skelbimai po septynių dienų ištrinami kartu su juose pateikta informacija. Apie tai, kas paskatino imtis šios idėjos, kuo naujasis portalas skiriasi nuo įprastų pažinčių programėlių ir kaip jame siekiama užtikrinti naudotojų privatumą, kalbamės su „GayDay“ kūrėju.

Reaguojant teismui perduotas baudžiamąsias bylas, kuriose Katalikų Bažnyčios kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus, paskelbtas viešas kreipimasis į Lietuvos vyskupus. Jame raginama nedelsiant sudaryti nepriklausomą komisiją seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine bei institucine valdžia atvejams Lietuvos Katalikų Bažnyčioje ištirti.

Prokuratūrai teismui perdavus bylą, kurioje kunigas kaltinamas per 23 metus galėjęs seksualiai išnaudoti 11 jaunuolių, klausimas nebegali apsiriboti vien konkretaus dvasininko atsakomybe. Reikia kalbėti ir apie instituciją, jos pareigas ir atsakomybę bei tai, kaip ji reaguoja į galimą seksualinį smurtą.

Psichiatras Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą negrįš, tačiau gydymo įstaigai teks jam sumokėti dešimtis tūkstančių eurų. Teismas nusprendė, kad gydytojas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, o galutinė jam priteista suma siekia daugiau kaip 80 tūkst. eurų.

Lietuvos Vyriausybė atsakė į Vokietijoje gyvenančių lietuvių kreipimąsi, kuriame buvo raginama viešai išreikšti solidarumą po Berlyne per LGBTQ+ eitynes įvykdyto teroro išpuolio. Atsakyme pabrėžiama, kad tragedija neliko nepastebėta, tačiau konkretaus Vyriausybės ar premjero viešo pareiškimo jame nėra ir nebus.

Lietuvos Katalikų Bažnyčia pranešė, kad 2025 metais pradėjo du vidinius tyrimus dėl galimo nepilnamečių seksualinio išnaudojimo. Tuo pat metu visuomenė negauna atsakymų į svarbiausius klausimus – kur galėjo įvykti galimi nusikaltimai, ar apie juos informuota teisėsauga ir kokių veiksmų imtasi siekiant apsaugoti galimas aukas.

Buvęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys naujausiame komentare teigia, kad Lietuva neva pamažu praranda savo vertybes, o visuomenė, kaip „lėtai kaitinama varlė“, nepastebi artėjančios grėsmės. Tarp įvairių politinių temų jis ir vėl grįžta prie LGBTQ+ žmonių, jų teisių bei lytinės tapatybės klausimų, juos pristatydamas kaip vieną didžiausių pavojų valstybei. Tokia retorika Lietuvoje girdima ne pirmą kartą, tačiau ji kelia rimtų klausimų – ar tikrai kalbama apie realias grėsmes, ar tiesiog kuriamas dirbtinės panikos naratyvas?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės buvusio Seimo nario Petro Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje vertinama, ar jo vieši pasisakymai apie LGBTQ+ bendruomenę peržengė saviraiškos laisvės ribas ir gali būti laikomi neapykantos kurstymu. Byla į Aukščiausiąjį Teismą grįžta po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas šių metų pavasarį politiką išteisino.

Po kruvino išpuolio Berlyno LGBTQ+ eitynėse Lietuvos naujienų portalų komentarų skiltys virto ne užuojautos, o atviro smurto šlovinimo vieta. Šimtai komentarų ne tik tyčiojosi iš aukų, bet ir ragino žudyti daugiau LGBTQ+ žmonių, vadino juos „ne žmonėmis“, sveikino teroro išpuolį ir reiškė paramą užpuolikui. Vis dėlto, mūsų atlikta analizė rodo, kad didžioji dalis šių komentarų buvo skelbiami sąmoningai iš neegzistuojančių žmonių paskyrų.

Nors Lietuvoje vis dažniau kalbama apie didėjantį visuomenės palankumą LGBTQ+ žmonėms, realybė rodo ką kitą. Homofobija niekur nedingo, o žmonės ryžtasi net atimti žmonėms gyvybę, jei jie neatitinka jų lūkesčių. Puikus įrodymas - neapykantos išpuolio byla, kuri neseniai baigta nagrinėti teismuose. Trys asmenys už žiaurų išpuolį prieš homoseksualų vyrą pasiųsti už grotų arba nuteisti laisvės apribojimu.

Seimui patvirtinus XXI Lietuvos Respublikos Vyriausybę, žmogaus teisių organizacijos ir LGBTQ+ bendruomenė naująjį Ministrų kabinetą pasitiko dvejopomis nuotaikomis. Viena vertus, Vyriausybės programoje atsirado pažangesnių formuluočių nei ankstesniame dokumente. Kita vertus, nemažai abejonių kelia kai kurių ministrų ankstesnė veikla bei jų požiūris į LGBTQ+ žmonių teises.

GayLine.LT redakcija visiškai netyčia sutiko vieną tėvą, kuris suteikė galimybę anonimiškai atskleisti jo gyvenimo istoriją. Jis sako ilgai gyvenęs su kaltės jausmu dėl to, kaip sureagavo sužinojęs, kad jo sūnus yra homoseksualus. Šiandien tėvas ir sūnus vėl bendrauja, tačiau, anot pašnekovo, prarastų metų niekas nebesugrąžins. Tėvas tikisi, kad jo patirtis padės kitiems nepadaryti tos pačios klaidos.

Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo apeliacinius skundus byloje, kurioje jie buvo nuteisti už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos. Teismas sprendimą paskelbs rugpjūčio 28 dieną.

Generalinė prokuratūra nusprendė skųsti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo europarlamentaras Petras Gražulis buvo išteisintas byloje dėl LGBTQ+ asmenų niekinimo. Prokurorai siekia, kad bylą išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir pateiktų galutinį išaiškinimą, kada vieši politikų pasisakymai peržengia saviraiškos laisvės ribas.

Seime pristatyta XXI Vyriausybės programa atneša nedidelį, bet simboliškai svarbų pokytį žmogaus teisių srityje. Dokumente pirmą kartą aiškiai įrašytas įsipareigojimas kovoti su homofobija – termino, kurio ankstesnės Vyriausybės programoje buvo vengiama. Vis dėlto, pažvelgus į visą tekstą, akivaizdu, kad didelė dalis nuostatų žmogaus teisių klausimais iš esmės perkelta iš ankstesnės programos, o kai kurie anksčiau buvę įsipareigojimai apskritai dingo.

Ką laikome šeima, kai kraujo ryšiai ne visuomet atneša saugumą, priėmimą ar galimybę būti savimi? Tokį klausimą savo bakalauro baigiamajame darbe šiemet kėlė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sveikatos psichologijos studentas Ugnius Kulberkis, vadovaujamas doc. dr. Gitos Argustaitės-Zailskienės. Darbe buvo kalbama apie LGBTQ+ žmonių pasirinktas šeimas – artimus žmones, kurie nėra biologiniai giminaičiai, bet gyvenime atlieka šeimai būdingą vaidmenį.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.