„Laisvė visada yra kūryba, o ne destrukcija. Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat tos iškovotos laisvės dalis“, – Nepriklausomybės aikštėje sakė I. Šimonytė, taip bandydama kurti tiltus tarp tų, kurie atėjo pagerbti žuvusiųjų, ir tų – kurie rado dar vieną progą pareikšti nepasitikėjimą valdžia.

Tačiau ne visi politikai sugebėjo šaltai reaguoti į situaciją. Prezidento tyla ir nenoras sustabdyti rodomos nepagarbos, taip pat ir Laisvės premiją „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjams atėjusiai atsiimti vienuolei Bernadetai Mališkaitei, neliko nepastebėta.

Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas LRT komentuodamas minios šūksnius „gėda“ kalbą sakant B. Mališkaitei, sake: „Jei mūsų laikas kažkas panašaus būtų vykę, iš taip vadinamų Lietuvos mylėtojų, tai tas, kuris laiko save jų autoritetu, šitaip atsitikus būtų priėjęs prie mikrofono ir labai griežtai pasakęs, kad jie liautųsi šitaip elgtis. Deja, vienintelis asmuo, pagrindinis Lietuvos pareigūnas, kuriam vieninteliam šita minia plojo, nerado savyje nei drąsos, nei suvokimo šitaip pasielgti“.

Ne mažiau kritikos sulaukė ir Vytauto Landsbergio protestuojančios minios prilyginimas fašistams.

„Tai kokie čia žmonės. Čia gi „Jedinstvo“. Nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, „Jedinstvo“. Na taip, problema žinoma. Pamišėlių pakankamai daug“, – po minėjimo atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė V. Landsbergis.

Kairiųjų atstovas Povilas Šimonėlis atkreipė dėmesį, kad protestuotojų menkinimas veda į dar didesnį supriešinimą ir patinę situaciją.

„Aišku, kad tai, dėl ko būtent protestavo šeimų sąjūdis yra nesąmonė, bet tai nieko nekeičia. Kaip į viską reaguoja didelė dalis politikų ir visuomenininkų? Jie,  juos ignoruoja, bando juos "pastatyti į vietą", jie juos nužmogina.

Galima sakyti, kad jie net skatina klasinę neapykantą. "Tu bedarbis, tai ir tylėk - žinok savo vietą. Tu buvai paraštėse, esi paraštėse ir būsi paraštėse. Tu balso neturi" - tokį įspūdį man paliko tie visi pasipiktinimai. Žinoma, niekas net nežino, kiek ten tų bedarbių, kiek ir kokių kitų socialinių grupių žmonių - nesvarbu, jie visi bus "bedarbiai-alkoholikai", o jie gi turi žinot savo vietą, taip?“, - klausė P. Šimonėlis.

Visuomenininko Kasparo Pociaus nuomone, pastarieji įvykiai turi ir tam tikrų teigiamų aspektų:

"Nepaisant viso pykčio iš vienos ir kitos pusės yra gerų žinių, kad mūsų visuomenė diversifikuojasi, įvairėja ir, net daugumos įpareigota laikytis rimties ir pagarbos, pradeda reikšti reikalavimus, kurie susiję tik su tų neramių grupių interesais ir turi būti išgirsti (nesvarbu, kokie tie reikalavimai ir kaip jie reiškiami). Taip yra nutikę Prancūzijoje geltonųjų liemenių laikais, taip anksčiau nutikdavo beveik visur. Tokia teisių ir reikalavimų reiškimo - ir tam tikrų teisingų reikalavimų išpildymo - demokratija ir yra tai, už ką buvo kovota", - rašė jis.

Visuomenininkas Mantvydas Noreika vertindamas situaciją taip pat atkreipė dėmesį į nepriimtiną protestuotojų vertinimą.

„Man nepriimtina ir tai, kad kai kurie buvę politikai vadina protestuotojus ne žmonėmis. Jie žmonės, su savo matymu, jausmais ir siekiais. Ne visi supranta kas yra etika, o ir jos ribos yra švietimo mokykloje ir šeimoje išdava. Man asmeniškai, kalbant Laisvės premijos laureatei  šaukti "gėda" yra neetiška. Kitiems, matyt, etiška ir normalu.

Mano galva yra neetiška sakyti, kad kažkas nėra žmogus, jei nesidalija tomis pačiomis vertybėmis kaip aš. Kita vertus - tai neatima teisės į kritiką. Kritiką, kaip buvo elgiamasi. Kritiką tiek valdantiems, tiek opozicijai Seime, kuri pataikauja nacionalistiškai nusiteikusiems žmonėms, o ne stengiasi kurti tiltus link vienas kito supratimo. Šis procesas yra tikroji grėsmė Lietuvai“, - rašė Mantvydas.