politika

Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, 12 valandą vyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Nepriklausoma LGBTQIA+ aktyvisčių(-tų) ir pilietinės visuomenės atstovų(-ių) grupė kviečia rugsėjo 12-ąją kartu žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja ir taip palaikyti saviraiškos laisvę, pasipriešinti neapykantai ir diskriminacijai. GayLine.LT pateikia informaciją kas, kur ir kaip vyks.

Vokietijoje kraštutiniai dešinieji populiarūs kaip niekada iki šiol. Rugsėjo 6 d. Saksonijos-Anhalto žemėje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 43,8 proc. balsų – tai stipriausias jų pasirodymas rinkimuose Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Partija dabar turi galimybę pirmą kartą vadovauti vienai iš šalies žemių. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo CDU patyrė skaudų pralaimėjimą, o ilgai Vokietijos politikoje veikusi „užkarda“ bendradarbiavimui su AfD patiria vis didesnį spaudimą. Prie AfD pergalės prisidėjo ir homoseksuali partijos lyderė.

Rugsėjo 1-oji daugeliui yra išskirtinė diena. Į mokyklas sugrįžta vaikai, pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengia pirmokai, o socialinius tinklus užplūsta nuotraukos su gėlėmis ir besišypsančiais vaikais bei jų tėvais. Tačiau žmogaus teisių aktyvistas Martynas Norbutas šią dieną pasirinko atkreipti dėmesį į tas šeimas, kurios nori turėti vaikų, bet dėl valstybės politikos - negali.

Netikrumas dėl ateities lemia žmonių elgsenos pokyčius. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, hibridinės atakos, Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmai ir kiti veiksniai skatina žmones atsisakyti ne pirmos būtinybės paslaugų. Apie tokią tendenciją kalba ir sekso paslaugų teikėjai, kurie praėjusiais metais sulaukė gerokai mažiau klientų.

Dar visai neseniai birželio mėnesį verslo pasaulis margindavo logotipus vaivorykštės spalvomis, rengdavo „Pride“ kampanijas ir viešai deklaruodavo paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dabar dalis didžiųjų bendrovių renkasi tylą, atsisako ankstesnių įsipareigojimų įvairovei arba vengia bet kokio viešo politinio pareiškimo. Kas pasikeitė – ir ar verslas iš tiesų atsitraukia nuo LGBTQ+ žmonių, ar tiesiog mokosi iš naujo gyventi politiškai poliarizuotoje visuomenėje?

Rinkimų kampanija turėtų būti metas kalbėti apie tai, kaip valstybė ar savivaldybės bus valdomos. Tačiau vis dažniau politinė kova perkeliama į visiškai kitą debatų lauką – kas kelia didžiausią grėsmę „mūsų“ visuomenei. LGBTQ+ žmonės tokiuose pasakojimuose neretai paverčiami patogiu priešu: jų teisės pristatomos kaip pavojus vaikams, šeimai, tradicijoms ar net pačiai valstybei. Kodėl tokia strategija veikia ir ar ji iš tiesų padeda laimėti rinkimus?

Dolly Parton buvo ne tik viena garsiausių JAV muzikos atlikėjų. Per dešimtmečius ji tapo ir LGBTQ+ žmonių mylima ikona – viešai rėmė lygybę, tos pačios lyties porų teisę tuoktis, gynė translyčius žmones ir savo veiksmais rodė, kad pagarba žmogui neturėtų priklausyti nuo jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Rugpjūčio 25-ąją dainininkė mirė sulaukusi 80 metų.

Jei rimtu veidu pasiūlai šleivą sprendimą – jis netampa geresnis. Būtent tokį naujoji Vyriausybė siūlo kaip tariamą išeitį, kuri neva turėtų saugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Akivaizdu, kad registras pats savaime nėra atsakymas į klausimą, kodėl tokie nusikaltimai apskritai įvyksta, kodėl jie metų metus lieka neatskleisti ir kodėl aukos priverstos tylėti. Tai kodėl jis siūlomas?

Istoriškai užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktis nebuvo labai matoma tema Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu apie ją kalbame vis daugiau. Nors užsieniečiai prisideda prie šalies ekonomikos, padeda spręsti demografines problemas, gaivina Lietuvos regionus bei per mokamus mokesčius padeda finansuoti Lietuvos viešąsias paslaugas, viešojoje erdvėje dažniausiai jie vaizduojami tik kaip grėsmė. Matome vis daugiau pasiūlymų riboti žmonių galimybes, griežčiau kontroliuoti tam tikras migrantų grupes.

Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas viešai pabučiavo savo sužadėtinį Nicolásą Keenaną po Argentinos rinktinės pergalės pasaulio žolės riedulio čempionate. Akimirka buvo užfiksuota vaizdo įraše ir žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose.

Ilgus metus diskusijoje apie translyčių moterų dalyvavimą moterų sporte vienas argumentas kartojamas ypač dažnai: net ir po hormonų terapijos jos esą išlaiko tokį fizinį pranašumą, kad varžybos tampa nesąžiningos. Tačiau nauja didelės apimties mokslinių tyrimų analizė verčia iš naujo pažvelgti į šį teiginį.

Ekstremizmas stiprėja ne tik dėl tų, kurie jį aktyviai skleidžia, bet ir dėka žmonių, kurie nusprendžia tylėti ir nieko nedaryti. Istorija šį dėsnį įrodė ne vieną kartą. Ar šiandien Lietuvoje nesukuriame tokios pačios, ekstremizmą skatinančios, tylos?

Niujorko įstatymų leidėjai siekia panaikinti dešimtmečius galiojantį teisinį draudimą suaugusiesiems skirtoms pirtims ir saunoms, kuris buvo įtvirtintas AIDS krizės metu. Iniciatyvos autoriai teigia, kad šiandieninė visuomenės sveikatos politika turėtų būti grindžiama šiuolaikiniais moksliniais įrodymais, o ne prieš 40 metų priimtais sprendimais.

Naujausias 2026 m. „Sexually Liberal City Index“ tyrimas atskleidė, kad būtent Europos miestai išlieka vienomis patraukliausių vietų LGBTQ+ žmonėms. Nors geriausiu pasaulio miestu LGBTQ+ gyvenimui pripažintas ir San Franciskas, tačiau didžiąją dešimtuko dalį sudaro Europos miestai, garsėjantys ne tik tolerancija, bet ir stipria teisine apsauga bei aktyviu bendruomeniniu gyvenimu.

Lietuvos Vyriausybė atsakė į Vokietijoje gyvenančių lietuvių kreipimąsi, kuriame buvo raginama viešai išreikšti solidarumą po Berlyne per LGBTQ+ eitynes įvykdyto teroro išpuolio. Atsakyme pabrėžiama, kad tragedija neliko nepastebėta, tačiau konkretaus Vyriausybės ar premjero viešo pareiškimo jame nėra ir nebus.

Rusijoje toliau griežtinamas spaudimas LGBTQ+ bendruomenei. Maskvoje savivaldybės tarybos nario posto siekiantis Daniilas Neonovas buvo nuteistas dešimčiai parų administracinio arešto vien dėl to, kad socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše vilkėjo marškinėlius su vaivorykštės spalvomis. Teismas nusprendė, kad tai yra „ekstremistinės simbolikos demonstravimas“.

Buvęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys naujausiame komentare teigia, kad Lietuva neva pamažu praranda savo vertybes, o visuomenė, kaip „lėtai kaitinama varlė“, nepastebi artėjančios grėsmės. Tarp įvairių politinių temų jis ir vėl grįžta prie LGBTQ+ žmonių, jų teisių bei lytinės tapatybės klausimų, juos pristatydamas kaip vieną didžiausių pavojų valstybei. Tokia retorika Lietuvoje girdima ne pirmą kartą, tačiau ji kelia rimtų klausimų – ar tikrai kalbama apie realias grėsmes, ar tiesiog kuriamas dirbtinės panikos naratyvas?

Londone savaitgalį įvyko didžiausios istorijoje „London Trans+ Pride“ eitynės. Organizatorių vertinimu, į sostinės gatves išėjo apie 150 tūkst. žmonių, kurie reikalavo didesnės translyčių asmenų apsaugos, kritikavo pastarųjų metų politinius sprendimus Jungtinėje Karalystėje ir siuntė aiškią žinią – trans bendruomenė neketina trauktis iš viešojo gyvenimo.

Kruvinas išpuolis Berlyne vykusių „Pride“ eitynių metu sukėlė plataus masto tarptautinę reakciją. Europos Sąjungos institucijų vadovai, valstybių prezidentai, premjerai, ministrai ir žmogaus teisių gynėjai vieningai pasmerkė smurtą, pareikšdami solidarumą aukoms, jų artimiesiems bei LGBTQ+ bendruomenei. Daugumos jų pareiškimuose pabrėžiama, kad išpuolis buvo nukreiptas ne tik prieš šventės dalyvius, bet ir prieš demokratijos, laisvės, lygybės bei tolerancijos principus.

JAV Atstovų Rūmai atmetė Respublikonų siūlymą įstatymu įtvirtinti prezidento Donaldo Trumpo vykdomuoju įsaku nustatytą draudimą translyčiams asmenims tarnauti šalies kariuomenėje. Sprendimas reiškia, kad draudimas ir toliau lieka grindžiamas prezidento administracijos politika, tačiau netampa nuolatine federalinio įstatymo dalimi.