politika

Atrodytų, kad politikai, pasisakantys prieš LGBTQ+ teises, neturėtų sulaukti šios bendruomenės palaikymo. Tačiau politiniai pasirinkimai retai būna tokie paprasti. Vieniems svarbesnė ekonomika, kitiems – religija, saugumas ar priklausymas politinei stovyklai. O kai kurie tiesiog netiki, kad politikų retorika ar sprendimai palies juos asmeniškai. Kodėl dalis LGBTQ+ žmonių palaiko politikus, kurių pozicijos gali prieštarauti jų pačių teisėms?

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui rengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo. Už projektą balsavo 7 komiteto nariai, 2 buvo prieš, o vienas susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete.

Lietuvos viešojoje erdvėje keičiasi temos, tačiau kai kurių politinių ir aktyvistinių grupių retorikoje galima pastebėti pasikartojantį principą: vienu metu taikiniu tampa LGBTQ+ bendruomenė, kitu – migrantai. Kas sieja šiuos skirtingus klausimus ir kodėl diskusijos nuo „tradicinių vertybių“ iki tautinės tapatybės persipina?

Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Sinicos viešosios komunikacijos, kurioje politinei žinutei apie migrantų deportaciją iliustruoti panaudotas fizinio smurto prieš žmogų vaizdinys.

Sietlo miesto taryba vienbalsiai pritarė teisės aktui, kuriuo poliamoriniai ir kiti nemonogaminiai santykiai bei žmonių sudarytos šeimos įtraukiamos į nuo diskriminacijos saugomų kategorijų sąrašą. Naujos taisyklės turėtų įsigalioti 2027 metų birželį.

Ramadano metu Lietuvos musulmonų bendruomenė Iftar vakarienei pakvietė skirtingų religinių tradicijų atstovus į bendrą susitikimą ir dialogą. Susitikimas vyko krikščioniškosios tradicijos pasninko laikotarpiu ir tapo pavyzdžiu, kad skirtingos religinės bendruomenės Lietuvoje gali ne tik egzistuoti greta, bet ir sąmoningai kurti tarpusavio santykį.

Seimas atmetė Vytauto Sinicos siūlymą iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už viešą teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą. Pateikimo stadijoje projektas nesulaukė daugumos palaikymo: už jį balsavo 18 parlamentarų, 43 buvo prieš, 29 susilaikė.

Turkijoje valdžios institucijos pradėjo plataus masto operaciją prieš LGBTQ+ organizacijas, aktyvistus ir su bendruomene susijusias vietas. Per reidus keliolikoje provincijų sulaikyta dešimtys žmonių, o žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad tai gali būti naujas represijų etapas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė, kokių priemonių Vyriausybė planuoja imtis gimstamumui Lietuvoje didinti. Pagal planą tam numatoma skirti beveik 800 mln. eurų, kurie būtų nukreipti į šeimų finansinio saugumo didinimą, vaikų priežiūros ir ugdymo išlaidų mažinimą, būsto prieinamumą.

Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, 12 valandą vyks antrosios „Kaunas Pride“ eitynės. Nepriklausoma LGBTQIA+ aktyvisčių(-tų) ir pilietinės visuomenės atstovų(-ių) grupė kviečia rugsėjo 12-ąją kartu žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja ir taip palaikyti saviraiškos laisvę, pasipriešinti neapykantai ir diskriminacijai. GayLine.LT pateikia informaciją kas, kur ir kaip vyks.

Vokietijoje kraštutiniai dešinieji populiarūs kaip niekada iki šiol. Rugsėjo 6 d. Saksonijos-Anhalto žemėje „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 43,8 proc. balsų – tai stipriausias jų pasirodymas rinkimuose Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Partija dabar turi galimybę pirmą kartą vadovauti vienai iš šalies žemių. Tuo pat metu kanclerio Friedricho Merzo CDU patyrė skaudų pralaimėjimą, o ilgai Vokietijos politikoje veikusi „užkarda“ bendradarbiavimui su AfD patiria vis didesnį spaudimą. Prie AfD pergalės prisidėjo ir homoseksuali partijos lyderė.

Rugsėjo 1-oji daugeliui yra išskirtinė diena. Į mokyklas sugrįžta vaikai, pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengia pirmokai, o socialinius tinklus užplūsta nuotraukos su gėlėmis ir besišypsančiais vaikais bei jų tėvais. Tačiau žmogaus teisių aktyvistas Martynas Norbutas šią dieną pasirinko atkreipti dėmesį į tas šeimas, kurios nori turėti vaikų, bet dėl valstybės politikos - negali.

Netikrumas dėl ateities lemia žmonių elgsenos pokyčius. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, hibridinės atakos, Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmai ir kiti veiksniai skatina žmones atsisakyti ne pirmos būtinybės paslaugų. Apie tokią tendenciją kalba ir sekso paslaugų teikėjai, kurie praėjusiais metais sulaukė gerokai mažiau klientų.

Dar visai neseniai birželio mėnesį verslo pasaulis margindavo logotipus vaivorykštės spalvomis, rengdavo „Pride“ kampanijas ir viešai deklaruodavo paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dabar dalis didžiųjų bendrovių renkasi tylą, atsisako ankstesnių įsipareigojimų įvairovei arba vengia bet kokio viešo politinio pareiškimo. Kas pasikeitė – ir ar verslas iš tiesų atsitraukia nuo LGBTQ+ žmonių, ar tiesiog mokosi iš naujo gyventi politiškai poliarizuotoje visuomenėje?

Rinkimų kampanija turėtų būti metas kalbėti apie tai, kaip valstybė ar savivaldybės bus valdomos. Tačiau vis dažniau politinė kova perkeliama į visiškai kitą debatų lauką – kas kelia didžiausią grėsmę „mūsų“ visuomenei. LGBTQ+ žmonės tokiuose pasakojimuose neretai paverčiami patogiu priešu: jų teisės pristatomos kaip pavojus vaikams, šeimai, tradicijoms ar net pačiai valstybei. Kodėl tokia strategija veikia ir ar ji iš tiesų padeda laimėti rinkimus?

Dolly Parton buvo ne tik viena garsiausių JAV muzikos atlikėjų. Per dešimtmečius ji tapo ir LGBTQ+ žmonių mylima ikona – viešai rėmė lygybę, tos pačios lyties porų teisę tuoktis, gynė translyčius žmones ir savo veiksmais rodė, kad pagarba žmogui neturėtų priklausyti nuo jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Rugpjūčio 25-ąją dainininkė mirė sulaukusi 80 metų.

Jei rimtu veidu pasiūlai šleivą sprendimą – jis netampa geresnis. Būtent tokį naujoji Vyriausybė siūlo kaip tariamą išeitį, kuri neva turėtų saugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo. Akivaizdu, kad registras pats savaime nėra atsakymas į klausimą, kodėl tokie nusikaltimai apskritai įvyksta, kodėl jie metų metus lieka neatskleisti ir kodėl aukos priverstos tylėti. Tai kodėl jis siūlomas?

Istoriškai užsienio kilmės Lietuvos gyventojų įtrauktis nebuvo labai matoma tema Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu apie ją kalbame vis daugiau. Nors užsieniečiai prisideda prie šalies ekonomikos, padeda spręsti demografines problemas, gaivina Lietuvos regionus bei per mokamus mokesčius padeda finansuoti Lietuvos viešąsias paslaugas, viešojoje erdvėje dažniausiai jie vaizduojami tik kaip grėsmė. Matome vis daugiau pasiūlymų riboti žmonių galimybes, griežčiau kontroliuoti tam tikras migrantų grupes.

Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas viešai pabučiavo savo sužadėtinį Nicolásą Keenaną po Argentinos rinktinės pergalės pasaulio žolės riedulio čempionate. Akimirka buvo užfiksuota vaizdo įraše ir žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose.

Ilgus metus diskusijoje apie translyčių moterų dalyvavimą moterų sporte vienas argumentas kartojamas ypač dažnai: net ir po hormonų terapijos jos esą išlaiko tokį fizinį pranašumą, kad varžybos tampa nesąžiningos. Tačiau nauja didelės apimties mokslinių tyrimų analizė verčia iš naujo pažvelgti į šį teiginį.