Pasak jos, LGBTQ+ žmonės nesulaukę paramos gali nuspręsti išvykti dirbti į užsienį arba rinktis slėpti savo tapatybę, kas kelia nerimą, depresiją.

„Šių žmonių ir jų problemų ignoravimas turi tiesioginę ir netiesioginę kainą valstybei ir visuomenei. Čia, kaip ir kitose srityse, kur kas geresnių rezultatų galima pasiekti sprendžiant ne problemų padarinius, o jų priežastis“, - teigia Agnė LRT paskelbtame tekste.

Agnė Jonaitytė-Karalienė sako, kad organizacijos turėtų imtis proaktyvių žingsnių kuriant įtraukią aplinką visiems.

„Pirmiausia, parodyti palaikymą. Jis gali būti išreiškiamas paprastais ženklais: iškelta vėliava su vaivorykštės spalvomis, atitinkamos atributikos naudojimu organizacijos naudojamuose komunikacijos kanaluose, eitynėse dalyvaujančių darbuotojų palaikymu. Gali atrodyti, kad tokie veiksmai yra nereikšmingi ir proginiai, tačiau jie rodo palaikymą LGBTQ+ bendruomenės nariams ir siunčia atitinkamą žinutę organizacijos klientams ir darbuotojams“, - sako ji.

Vėliau „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė priduria, kad ne mažiau reikšmingi yra pokyčiai pačios įmonės viduje.

„Apie LGBTQ+ bendruomenę vis dar sklando daug mitų ir įsivaizdavimų. Dėl to reikia kalbėtis tarpusavyje, siekti mitus išsklaidyti, bet tuo pačiu nesmerkti kitų už tam tikrų dalykų neišmanymą, gebėti išklausyti įvairias nuomones ir nuogąstavimus“, - teigia Agnė.