Aptardamas prezidento poziciją civilinės sąjungos įstatymui, P. Gritėnas pažymi, jog jo retorika priklauso nuo to, ar kalbama vakarietiškai auditorijai, ar savo rinkėjui.

„Galima spėti, kad didžiausią nerimą kelia partnerystės formos artumas santuokai. Tik jei tas artumas yra koncepcinis, skirtį puikiai galima apibrėžti teikiant teisinius siūlymus, formuojant savo įstatyminės apibrėžties variantus. Bet jei tas artumas yra labiau susijęs su psichologiniais vaizdiniais ar asmeninėmis baimėmis, tuomet turinio neišplovimas darosi abstrakčia ir sunkiai įveikiama problema“, - apie prezidento dvejones ir po jomis slypinčias priežastis kalba apžvalgininkas.

Paulius Gritėnas pastebi, kad lyderystės žmogaus teisių temose nerodo net partijos iš kurių to reikėtų tikėtis - pirmiausia socialdemokratų.

„Progresyvesnės socialdemokratų dalies savo rinkėjų burbuliukui dalinami pažadai dėl vieningos pozicijos žmogaus teisių klausimais ne pirmą dešimtmetį atsimuša į regionų ar vyresnės kartos socialdemokratų konservatyvumą ir atsargius populistinius manevrus. Vakarietiška kairė vis dar tūno posovietinės kairės užantyje“, - LRT.LT rašo jis.

Anot apžvalgininko ne ką geresnė padėtis konservatorių gretose: „Balsavimuose žmogaus teisių klausimais tik paryškėja dvi skirtingos partijos linijos ir kol kas didesnę sėkmę turi ta, kuriai artimesnė lenkiškoji ar net vengriškoji socialinės politikos samprata“.

Jis pastebi, kad ir liberalų gretose padėtis yra pasta - vieni neišsivaduoja nuo regionuose išrinktų politikų konservatyvumo, kiti - neturi įgūdžių daryti pokyčius politikoje.

„Mažiausiai įtakos valdančiųjų gretose turinčios partijos frakcija pati savo viduje sunkiai gali pasipriešinti valstietiškajai rajonų daliai. Rajono skyrių ir atskirų parlamento narių valstietiškumas liberaliu Seimo pirmininkės veidu nėra pagrindu užimti stiprią ir vienareikšmišką poziciją ten, kur jos reikia“, - apie Liberalų sąjūdį komentuoja P. Gritėnas.

„Laisvės partija vienintelė nuosekliai užsiima žmogaus teisių klausimų kėlimu, bet taip pat nuosekliai demonstruoja negebėjimą įtikinti savo koalicijos partnerius ar pasiūlyti gerus politinius mainus, kurie priverstų bent jau iš pragmatinių paskatų imtis vieno ar kitos klausimo sprendimo. Entuziazmas ne visada sutampa su politiniu talentu“, - rašo jis.

Anot apžvalgininko, kol politikai nesusitaria, Lietuvos jaunimas jau yra pažengęs gerokai į priekį ir gyvena kitokiame pasaulyje.

„Jaunoji karta jau gyvena paralelinėje tikrovėje, kurioje tie dalykai dėl kurių teisėtumo ar reglamentavimo atsargiais žingsneliais trypčiojama vietoje yra ne tik subkultūriškumo, bet kasdienių patirčių ir tapatybės klausimų dalis, - teigia. P. Gritėnas.