Netrukus menininkas surengs naują parodą, kurioje kalbės apie AIDS pandemiją, rašo starobserver.com.au. „Ši paroda yra labai uždelstas emocinis atsakas į devintojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje patirtas emocijas, kurias tuo metu man sukėlė ŽIV ir AIDS pandemija“, – sako G. J. Whitworth.

„Manau, kad dėl traumų ir gedėjimo procesų atsakas dažnai vėluoja“, – aiškina jis. – „Kuo didesnė trauma, tuo ilgiau vėluojama“.

Menininkas sako, kad tuo metu jam, kaip jaunam gėjui vyrui, buvo sunku matyti kaip aplink miršta jo pažįstami žmonės.

„Tuo metu buvau paauglys, dvidešimtmetis, dar tik formavausi kaip žmogus (...) Mačiau jaunus vyrus, kuriuos mylėjau, kuriuos įsimylėjau, su kuriais turėjau santykių, pasiduodančių šiai ligai ir taip pat mirštančių nuo šios ligos“, - sako menininkas. - „Iš tikrųjų tai buvo kažkas, su kuo negalėjau susitvarkyti labai ilgą laiką, ir su tuo susidursiu visą likusį gyvenimą“.

Praėjo maždaug trys dešimtmečiai nuo tada, kai Guy James Whitworth patyrė siaubą matydamas viruso šėlsmą  ir tik dabar jis jaučiasi pajėgus bei savimi pasitikintis, kad galėtų papasakoti patirtas istorijas savo mene.

„Dabar atėjo laikas queer menininkams viską iš esmės supurtyti ir per kultūrą bei meną, suteikti žmonėms išsilaisvinimą, suteikti žmonėms būdą, kaip dorotis su trauma“, – sako G. J. Whitworth.

Jis mano, kad menininkai turėtų turėti laisvę mesti iššūkį status quo, tyrinėti ribinius dalykus ir pateikti radikalių naujų koncepcijų.