Lukas apsirengęs į kalinio drabužius panašius rūbus žygiavo per Vilnių atbulomis. Taip  menininkas norėjo atkreipti dėmesį į žmogaus teisių problemas Lietuvoje, kur LGBTQ+ žmonės neginami policijos, teisėsaugos, o politikai nesiima veiksmų padėtį keisti. Kalbėdamas su GayLine.LT menininkas pateikė daugiau detalių.

Susijęs straipsnis - Lukas Svirplys surengė performansą. Atkreipė dėmesį į LGBTQ+ teisių padėtį

- Kaip Jums kilo mintis rengti performansą? 

Įkvėpimas atėjo iš naujai kuriamos mados kolekcijos „PATYS KALT“, o šios kolekcijos įkvėpimas – asmeninė patirtis, susijusi su įvykusiu homofobiniu įvykiu, nuėjusiu iki teismo Lietuvoje ir Žmogaus Teisių Teismo. Daug mąsčiau apie šį įvykį, kaip jis mane paveikė, kokius procesus tenka pereiti. Mados kolekcijoje keliu klausimą ar LGBTQ+ žmogus Lietuvoje yra kalinys? Nagrinėju kaltės temą  lygindamas su įkalinimo įstaigose esančiai žmonėmis.

Atrodo, kad mūsų kaltė prigimtinė, o kalinio įgyta. Jis įkalinimo įstaigoje išperka savo kaltes, o mes taip ir liekam gyventi su ja. Neveltui performanso pradžia Seimas – įstatymų leidžiamoji valdžia, o pabaiga teismas – ėjau į savo paskutinį teismo posėdį. Supratau, kad visos neįspręstos žmogaus teisių problemos Lietuvoje mus ĮKALINA, ar kalbėtume apie LGBTQ+ - diskriminaciją, stereotipus, homofobiją, nesureguliuotus teisiškai santykius ir kt., ar apie smurtą artimojoje aplinkoje.

- Kokia žinią siekėte perduoti rūbais, kuriais dėvėjai performanso metu? 

Fokusas buvo sutelktas į ĮKALINIMĄ. Sukurti kalinio kostiumą, tik adaptuotą stilistiškai. Jį sudarė kelnės, sijonas ir švarkas – tarsi proginis kostiumo komplektas, kur sijono ir kelnių kombinaciją atlieka prasilaužimo efektą.

LGBTQ+ spalvos ant sijono krašto tarsi nurodo, kad tas kalinys nusipiešė savo simbolį, kaip laisvės ir pasididžiavimo ženklą. O rožinis trikampis, taip nacių Vokietijoje, koncentracijos stovyklose buvo žymimi homoseksualūs vyrai. Šiandien tai atminimo ir įkvėpimo ženklas.

„Suplyšusi“ kepurė pilna britvų, žiedelių, žiogelių, tai tarsi skurdumo ir nepritekliaus ženklas, nurodantis, jog ilgai tenka nešioti tą uniformą ir slėptis. Tai mados kalba, kaip mados dizaineris norėjau įtraukti į savo performansą ir simbolinę dizaino kalbą. Sustiprinti jausmą, perteikiant žinutę.

- Pamatę jūsų performansą, nemaža visuomenės dalis LGBTQ+ bendruomenei sakytų, kad gyvenkit sau ir nelįskit į akis - ką tokie žodžiai reiškia jums asmeniškai? 

Taip sako net dalis LGBTQ+ bendruomenės. Susiskaldymas, mano nuomone, jaučiasi visur. Man šie žodžiai savyje neša daug baimės, nelaisvės ir neapsiskaitymo. Man tai tolygu slėpynėms, aš tokių nežaidžiu. Esu menininkas, man saviraiška ir savikūra ypatingai svarbūs elementai gyvenime. Ir net nesvarbu, ar būčiau LGBTQ+ asmuo ar ne, vis tiek mano išraiškos, estetiniai suvokimai ir žmogaus vertybių klausimas išliktų toks pat.

O kodėl slėptis, jei turime tiek daug tamsos šalia? Kam ir kodėl jai leisti išplisti? Jei mes atmetame LGBTQ+ bendruomenę, tai tampa pavojumi demokratijai, tai tampa pradžia nekęsti, nemėgti kitų bendruomenių. Tai lyg virusas. Slepiasi tie, kas jaučiasi padarę nusikaltimus. Mes nieko nepadarėme dėl ko reiktų slėptis. Daugiau taikos, drąsos, laisvės, diskusijų, įstatymų.

- Ką tau, kaip LGBTQ+ atstovui, reiškia gyventi Lietuvoje?

Visaip. Kartais turiu momentų, kai pagalvoju, kad po studijų mielai važiuočiau pagyventi, įsikvėpti, pabūti ten, kur daugiau laisvių. Dėl to mėgstu daug keliauti. Atviruose miestuose niekam nėra įdomu, ar tu LGBTQ+, ar ne. Visi gyvena savo įvairius gyvenimus. O čia, kur dar mums labai svarbu, kaip čia kas gyvena, kur dirba, ką veikia, su kuo miega - kuriasi nelaisvės atmosfera.

Esu kažkur per vidurį. Yra daug priežasčių, kodėl gražu, nuostabu ir miela gyventi čia, bet kartu ir argumentų bei patirčių, kurios sukelia sunkumus ir atima energiją. Mokausi dalyvauti socialiniame gyvenime ir mados kalbą pritaikyti sau, kaip ginklą. Jei tenka išvažiuoti, dalyvauti ten, kur žmonės gali nepriimti tavęs, aš vizualiai šiek tiek prisitaikau. Artumas – ginklas. Aišku, tai kainuoja, bet gyvenimas yra žaidimas, ar ne?

Norėčiau čia gyventi savęs nemažinant ir negalvojant apie savo ir kitų saugumą. Todėl man labai aktualu į savo kūrybą sudėti aktualijas, save savotiškai gydyti ir įkvėpti kitus, nešti pokyti. Gyventi atvirai kainuoja daugiau nei slapstytis. Man slapstytis ir negalėti savęs išreikšti, tai reiškia mokėti dar didesnę kainą.

Ačiū už pokalbį.