• Spektaklis „Kaip jums patinka“ // Vilniaus mažasis teatro nuotr.
  • Spektaklis „Kaip jums patinka“ // Vilniaus mažasis teatro nuotr.
  • Spektaklis „Kaip jums patinka“ // Vilniaus mažasis teatro nuotr.

Radikalią Shakespeare’o komedijos adaptaciją sukūrusi Bartoševičiūtė nagrinėja lyties - tapatybės kaitą

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

Radikalią Shakespeare’o komedijos adaptaciją sukūrusi Bartoševičiūtė nagrinėja lyties - tapatybės kaitą

Ant, 03/15/2022 - 12:20
Kategorija:
0 komentarų

Š. m. kovo 10 ir 13 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre (VMT) žiūrovams pristatyta vienos ryškiausių jaunosios kartos režisierių, Uršulės Bartoševičiūtės spektaklio „Kaip jums patinka“ pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare’o pjesę premjera, rašo Delfi. Feministinės krypties, drąsi ir savita kūrėja, 2021 m. pabaigoje buvo apdovanota LR kultūros ministerijos jaunojo kūrėjo premija.

Kūrėja neslepia atlikusi gana radikalią pjesės adaptaciją: iš kone trisdešimties pjesės personažų spektaklyje liko tik šeši, taigi kūrybinis procesas toli gražu neapsiribojo tarnavimu žymiojo klasiko tekstui, o vyko laikantis pjesėje įžvelgtos lyties takumo (angl. gender bending) perspektyvos. Šią režisierės įžvalgą pagrindė interpretacijos teoriniu pagrindu tapusi Sue Ellen-Case knyga „Teatras ir feminizmas“, kurioje nagrinėjami Shakespeare‘o pjesių moteriškų vaidmenų atvejai, ypatingi tuo, kad dramaturgo gyventoje Renesanso epochoje juos atlikdavo vyrai ir berniukai.

Pjesėje „Kaip jums patinka“ įvyksta dvigubas persirengimas: Rozalinda, kurią Shakespeare`o laikais vaidindavo aktorius vyras, pjesėje persirengia vyru Ganimedu, tad šis keliagubas virsmas tapo akstinu režisierei nagrinėti Rozalindos personažo lyties arba bendriau – tapatybės – kaitą, Kitas išeities taškas: transseksualumo ir queer problematika, kuri Lietuvoje vis dar nesulaukia adekvataus dėmesio.

„Šis klausimas yra be galo sudėtingas ir vaidybos, ir režisūros atžvilgiu, nes kuriame ties reprezentavimo etikos riba, kadangi atstovaujame Lietuvoje ypač diskriminuojamai žmonių grupei. Realiame gyvenime tai juk nėra tik travesti efektas, tik persirengimas, nėra tik pasinaudojimas išvaizda. Tai – tapatybės sampratos kismas,“ – temos pasirinkimo motyvus atskleidė režisierė.

Spektaklio kūrėjai, savitai išnaudodami Vilniaus mažojo teatro rūsio kavinės patalpą, pakvietė į iliuzinę Vilniaus metro stotį (scenografė – Ieva Rojūtė). Vaizdo projekcijų menininkas Kristijonas Dirsė šią požeminio pasaulio, metro iliuziją pripildė intensyvaus miesto ritmo, išplėtojo atspindžio temą, taip pat gyvą aktorių vaidybą keitė filmuotos scenos. Spektaklio kompozitorė, 2020 m. „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Marija Paškevičiūtė, leidosi į viduramžių miesto garsyno ir šiuolaikinio megapolio garsų sąsajų, žemo dažnio garsų kaitos paieškas, spektaklyje visa tai supindama su populiariąja muzika ir taip antrindama režisierės žaidimui su laiko perspektyva.

Daugiau Delfi.