Byloje teigiama, kad 2025 m. socialiniame tinkle „Facebook“, po viešais naujienų portalo „GayLine.lt“ įrašais, buvo paskelbti komentarai, kuriuose LGBTQ+ žmonės buvo raginami „šaudyti visus“ ir „naikinti tokius“. Abu komentarai buvo paskelbti iš to paties asmens paskyroje ir apie juos policijai pranešė Martynas Norbutas.

Nepaisant to, Lietuvos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Policija, prokuratūra ir teismai nusprendė, kad šie komentarai laikytini jau anksčiau nuteisto asmens tęstinės nusikalstamos veikos dalimi, todėl naujas baudžiamasis procesas esą pažeistų principą non bis in idem, draudžiantį antrą kartą bausti už tą pačią veiką.

„Šioje byloje problema yra ne tik tai, kad nebuvo ištirti konkretūs komentarai. Lietuvos institucijos sukūrė precedentą, pagal kurį dalis viešų raginimų smurtauti gali likti visiškai nenagrinėti vien todėl, kad kaltininkas jau buvo nuteistas už kitą panašų komentarą. Mano nuomone, tai reiškia, kad daliai neapykantos nusikaltimų praktiškai suteikiamas nebaudžiamumas“, – sako pareiškėjas Martynas Norbutas.

EŽTT pateiktame pareiškime teigiama, kad teisėsaugos veiksmai lėmė, jog du atskiri vieši raginimai smurtauti prieš LGBTQ+ bendruomenę nebuvo ištirti, nebuvo teisiškai įvertinti ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra aiškiai pasakęs, kad net ir vienas viešas homofobinis komentaras, kuriuo kurstomas smurtas, turi būti vertinamas rimtai ir veiksmingai ištirtas. Šioje byloje institucijos pačios pripažino, kad komentarai kurstė smurtą ir diskriminaciją, tačiau vis tiek atsisakė pradėti tyrimą. Todėl siekiame, kad Strasbūro teismas įvertintų, ar toks teisinis aiškinimas suderinamas su Europos žmogaus teisių standartais“, – teigia M. Antanaitytė.

Pareiškime argumentuojama, kad toks valstybės institucijų sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos 8, 13 ir 14 straipsniams bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai praktikai, įskaitant sprendimą byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą. Pareiškėjo teigimu, valstybė turi pozityvią pareigą veiksmingai tirti viešus raginimus smurtauti prieš pažeidžiamas visuomenės grupes.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė pažymi, jog 2025 m. gruodžio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas užbaigė šio sprendimo vykdymo priežiūrą, konstatavęs, kad Lietuva įgyvendino visas reikalingas priemones. Tą pačią dieną Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė M. Norbuto skundą ir paliko galioti atsisakymą tirti raginimus „šaudyti visus“ ir „naikinti tokius“.

”Šis atvejis kelia platesnį klausimą dėl Lietuvos institucijų pareigos užtikrinti veiksmingą atsaką neapykantos kurstymui“, – sako M. Antanaitytė.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinės bylą prieš Lietuvą, susijusią su valstybės veiksmais vertinant homofobinę neapykantos kalbą.