Vyriausybės siūlyti teisės aktai neįteisino tos pačios lyties santuokų ir net nesukūrė visaverčio partnerystės instituto. Vietoje to buvo siūloma įteisinti vadinamąsias bendro gyvenimo sutartis, kurios leistų dviem kartu gyvenantiems suaugusiesiems reglamentuoti svarbiausius kasdienio gyvenimo klausimus: bendrą turtą, galimybę gauti informaciją apie partnerio sveikatą, priimti medicininius sprendimus ar tvarkyti laidojimo reikalus.

Vis dėlto prezidentas pareiškė, kad net ir tokios ribotos teisės prieštarauja Lenkijos Konstitucijoje įtvirtintai santuokos sampratai. Jo teigimu, siūlomi teisės aktai sukurtų naują šeimos teisės institutą, pernelyg panašų į santuoką, kuri pagal Konstituciją yra vyro ir moters sąjunga.

Premjeras Donaldas Tuskas prezidento sprendimą įvertino itin griežtai. Socialiniame tinkle jis pareiškė, kad veto yra paniekos žmonėms ir jų teisei į laimingą bei normalų gyvenimą išraiška.

Lygių galimybių ministrė Katarzyna Kotula pabrėžė, kad prezidentas nusigręžė nuo maždaug dviejų milijonų žmonių, gyvenančių nesusituokusiose partnerystėse. Ji priminė, kad įstatymai būtų buvę naudingi ne tik LGBTQ+ poroms, bet ir heteroseksualiems partneriams, kurie dėl įvairių priežasčių nėra sudarę santuokos.

Žmogaus teisių organizacija Campaign Against Homophobia (KPH) taip pat neslėpė nusivylimo. Aktyvistai atkreipė dėmesį, kad vetuoti įstatymai jau buvo gerokai susilpninta pirminio partnerystės projekto versija. Jų vertinimu, prezidento sprendimas rodo, kad net minimalios teisinės garantijos tos pačios lyties poroms jam pasirodė nepriimtinos.

Lenkija išlieka viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje nėra nei registruotos partnerystės, nei tos pačios lyties santuokų instituto. Nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika įpareigoja tam tikrais atvejais pripažinti užsienyje sudarytas tos pačios lyties santuokas, šalies viduje tokios poros vis dar neturi aiškaus teisinio statuso.

Teoriškai Lenkijos parlamentas dar galėtų atmesti prezidento veto, tačiau tam reikėtų trijų penktadalių balsų daugumos. Dabartinėje politinėje situacijoje tokios paramos valdančioji koalicija neturi, todėl tikimybė, kad įstatymas vis dėlto įsigalios, vertinama kaip itin menka.