Vilniaus centre šeštadienį susirinkę žmonės siekė pasiųsti aiškią žinutę: migracijos politika negali būti grindžiama baime, rasizmu ir žmonių supriešinimu.

Eitynių dalyviai susirinko prie Europos aikštėje esančios Vilniaus miesto savivaldybės ir patraukė Katedros aikštės link. Demonstracijoje dalyvavo kelios dešimtys žmonių, rankose laikiusių plakatus „Solidarumas neturi ribų“, „Nei vienas nėra nelegalus“, „Kovok už klasę, ne už rasę“.

Tarp protestuotojų buvo matyti Lietuvos, Ukrainos ir Palestinos vėliavos. Renginio organizatoriai teigė norintys pasipriešinti Lietuvoje, jų vertinimu, stiprėjančiai antimigrantinei politikai ir retorikai.

Protestuotojai: migrantai neturi tapti politiniu taikiniu

Organizatoriai teigė, kad viešojoje erdvėje vis dažniau kuriamas įspūdis, jog migrantai yra pagrindinė įvairių visuomenės problemų priežastis. Jie kalbėjo apie tai, kad migrantų tema politikoje neretai naudojama siekiant mobilizuoti rinkėjus per baimę ir supriešinimą.

„Lietuvą su trenksmu pasiekė antimigrantų politikos lavina, kuri yra kuriama iš baimės, ksenofobijos, alarmizmo ir kaltės suvertimo ant migrantų“, – renginio aprašyme teigė organizatoriai.

Jie pabrėžė atmetantys naratyvus, nukreiptus prieš migrantus, ir kritikavo politikus bei visuomenės veikėjus, kurie, jų vertinimu, migrantų klausimą naudoja politinei darbotvarkei stiprinti.

Šis klausimas tampa ypač jautrus tada, kai politinė kritika dėl migracijos pereina į apibendrinimus apie ištisas žmonių grupes.

Tačiau Katedros aikštėje eitynių dalyvių laukė ir kitokią poziciją išreiškę žmonės. Jie buvo nešini Lietuvos vėliavomis, o kai kurie veidus buvo užsidengę kaukėmis, gobtuvais ar akiniais nuo saulės.

Šios grupės atstovai skandavo „Lietuva liks balta“, laikė plakatus „Balta Lietuva – graži Lietuva“ ir „Baltųjų gyvybės svarbios“. Tokie šūkiai neišvengiamai perkėlė diskusiją iš migracijos politikos į rasinės tapatybės ir Lietuvos visuomenės sudėties klausimus.

Būtent čia ir išryškėjo esminis skirtumas tarp dviejų tą dieną Vilniuje susitikusių grupių. Vieni protestavo prieš žmonių skirstymą pagal jų kilmę ar rasę, kiti akcentavo siekį išsaugoti neva gryną Lietuvos visuomenės sudėtį ir taip priminė nacistų naudotą retoriką.

Reikalavimai – ne tik apie šūkius

Eitynių organizatoriai pateikė ir konkrečių pasiūlymų. Jie reikalavo geresnių gyvenimo sąlygų pabėgėliams, aiškesnio natūralizacijos proceso, didesnio finansavimo migrantų integracijos programoms bei pokyčių kovojant su neapykantos kalba.

Taip pat keliamas klausimas dėl galimybės migrantams ir pabėgėliams atsivežti savo šeimos narius į Lietuvą. Organizatoriai taip pat siūlė atsisakyti aukštesnio lygio lietuvių kalbos reikalavimų srityse, kuriose jie nėra būtini, ir didesnę atsakomybę už dezinformacijos skleidimą apie migrantus taikyti politikams bei kitiems viešiems asmenims.

Tai rodo, kad protestas nebuvo vien simbolinis. Jo dalyviai siekė atkreipti dėmesį į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai ir pabėgėliai.

Migrantai kaltinami nebūtais dalykais

Migracijos klausimas pastaraisiais metais tapo viena jautriausių Lietuvos politinių temų. Tačiau visuomenės problemų sprendimas ieškant vienos grupės, kuriai būtų galima priskirti atsakomybę už visas problemas, retai padeda jas išspręsti.

Būtent todėl svarbu atskirti pagrįstą diskusiją apie migracijos politiką nuo politinės strategijos, kai migrantai paverčiami patogiu kaltininku dėl socialinių, ekonominių ar saugumo problemų.

Jeigu kyla problemų dėl integracijos, reikia kalbėti apie integracijos politiką. Jeigu trūksta darbuotojų – apie darbo rinką. Jeigu kyla saugumo klausimų – apie konkrečius nusikaltimus ir jų prevenciją.

Tačiau žmogaus kilmė, odos spalva ar migracijos statusas savaime neturėtų tapti priežastimi konkretų individą laikyti grėsme.

Įtampa Vilniuje peraugo ir į konfliktą

Šeštadienį vykusios eitynės neapsiėjo be incidentų. Policijos duomenimis, Katedros aikštėje įvyko konfliktas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Buvo sulaikyti du vyrai.

Tokie incidentai dar kartą parodo, kiek daug įtampos šiuo metu sukaupta migracijos temoje. Tačiau konfliktai gatvėse neturėtų tapti priežastimi atsisakyti pačios diskusijos apie migrantų teises. Priešingai – jie rodo, kad ši diskusija turi vykti dar atsakingiau.

Šeštadienio protestai Vilniuje iškėlė ne vien migracijos politikos klausimą. Jie tapo platesne diskusija apie tai, kokiais principais turėtų būti grindžiama Lietuvos visuomenė.

Viena vertus, galima rinktis politiką, kurioje migrantai pirmiausia matomi kaip problema, o jų skirtumai naudojami politinei baimei kurti. Kita vertus, galima reikalauti veiksmingos migracijos kontrolės ir kartu neprarasti pagrindinio principo – žmogaus teisės nepriklauso nuo jo odos spalvos, kilmės ar paso.

Būtent pastarąją poziciją šeštadienį Vilniaus gatvėse išreiškė protestuotojai, raginę atsisakyti rasizmo ir neapykantos migrantams.