Sulaukęs 50-ies vyras gali pastebėti, kad kūnas į seksualinį susijaudinimą reaguoja kitaip nei anksčiau. Erekcijai gali prireikti daugiau stimuliacijos, ji gali būti ne tokia tvirta, o tarp lytinių santykių gali reikėti daugiau laiko atsistatymui. Tai nebūtinai reiškia, kad atsirado problema.

Vis dėlto, staigūs ar nuolatiniai pokyčiai neturėtų būti ignoruojami – kartais jie gali būti susiję ne su amžiumi, o su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, hormonų pokyčiais, stresu ar vartojamais vaistais.

• Erekcija nėra vienintelis gero sekso matas

Vienas svarbiausių dalykų – atsisakyti minties, kad geras seksas būtinai turi reikšti ilgai trunkančią ir visiškai tvirtą erekciją. Gėjų vyrų seksualumas gali apimti daugybę skirtingų veiklų: bučinius, prisilietimus, oralinį seksą, masturbaciją, tarpusavio stimuliaciją ar analinį seksą.

Erekcijos praradimas sekso metu nebūtinai reiškia, kad seksas turi baigtis. Kartais būtent mažesnis dėmesys erekcijai sumažina psichologinį nerimą ir leidžia labiau mėgautis tuo, kas vyksta.

• Daugiau laiko – nebūtinai blogiau

Vyresniame amžiuje kūnui gali reikėti daugiau laiko susijaudinti. Tai reiškia, kad verta neskubėti. Ilgesnė preliudija, daugiau prisilietimų ir atviresnis bendravimas gali ne tik kompensuoti fiziologinius pokyčius, bet ir padaryti seksą malonesnį.

Svarbu nelyginti kaip seksas vyko būnant 20-ies ar 30-ies ir dabar. Kūnas keičiasi, todėl gali keistis ir tai, kas jį jaudina.

• Jei skauda – nereikia kentėti

Analinio sekso metu skausmas nėra dalykas, kurį reikėtų tiesiog „iškentėti“. Pakankamas lubrikanto kiekis, lėtesnis tempas, tinkama preliudija ir nuolatinis bendravimas su partneriu gali padėti išvengti diskomforto.

Jeigu skausmas kartojasi, atsiranda kraujavimas ar kitų neįprastų simptomų, verta kreiptis į gydytoją.

Ypač svarbu prisiminti, kad seksualinė sveikata nėra vien apie gebėjimą atlikti tam tikrą seksualinį veiksmą. Seksas turi būti malonus ir savanoriškas visiems jame dalyvaujantiems žmonėms.

• Pasikalbėkite apie erekcijos problemas su gydytoju

Erekcijos sutrikimai tampa dažnesni su amžiumi, tačiau jų nereikėtų automatiškai nurašyti senėjimui. Erekcija priklauso nuo kraujagyslių, nervų sistemos, hormonų ir psichologinės būklės. Todėl jos pokyčiai kartais gali būti ankstyvas kitų sveikatos problemų signalas.

Gydytojas gali įvertinti galimas priežastis ir, jeigu reikia, pasiūlyti gydymą. Vaistai erekcijos sutrikimams gydyti kai kuriems vyrams yra veiksmingi, tačiau jų nereikėtų vartoti savarankiškai. Ypač svarbu gydytojui pasakyti apie visus vartojamus vaistus, nes kai kurie deriniai gali būti pavojingi.

• Nepamirškite seksualinės sveikatos patikrų

Lytiškai plintančių infekcijų (LPI) rizika išlieka nepriklausomai nuo amžiaus. Todėl vyresniems gėjams vyrams taip pat svarbu reguliariai tikrintis dėl LPI, įskaitant ŽIV, sifilį, gonorėją ir chlamidiozę, atsižvelgiant į seksualinę praktiką ir individualią riziką.

Svarbu gydytojui pasakyti, kokio pobūdžio seksualiniai santykiai yra praktikuojami. Tai padeda parinkti tinkamas tyrimų vietas – pavyzdžiui, gerklės ar tiesiosios žarnos mėginius, kai jie reikalingi.

• Prezervatyvai ir PrEP gali būti aktualūs ir po 50-ies

Amžius nesuteikia apsaugos nuo ŽIV ar kitų LPI. Vyrams, kuriems yra didesnė ŽIV rizika, gali būti aktuali PrEP profilaktika. Ji reikšmingai sumažina ŽIV perdavimo riziką, kai vartojama tinkamai.

PrEP neapsaugo nuo kitų LPI, todėl prezervatyvų naudojimas ir reguliarūs tyrimai išlieka svarbūs. Taip pat verta pasitikrinti, ar esate paskiepytas nuo hepatito A ir B bei žmogaus papilomos viruso (ŽPV), jeigu tokia vakcinacija jums rekomenduojama.

• Alkoholis ne visada padeda

Vienas ar keli gėrimai gali sumažinti įtampą, tačiau didesnis alkoholio kiekis gali apsunkinti erekciją ir sumažinti gebėjimą mėgautis seksu. Tas pats galioja ir kai kurioms kitoms psichoaktyviosioms medžiagoms.

Chemseksas taip pat gali padidinti riziką užsiimti nesaugiu seksu ir susidurti su kitomis sveikatos problemomis.

• Judėjimas naudingas ir seksualiniam gyvenimui

Fizinis aktyvumas nėra tik būdas kontroliuoti svorį ar kraujospūdį. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, o gera kraujotaka yra svarbi ir erekcijai.

Vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, jėgos treniruotės ar kita mėgstama fizinė veikla gali būti viena iš ilgalaikės seksualinės sveikatos priemonių.

• Nepamirškite psichologijos

Seksualumas nėra vien fiziologija. Nerimas dėl savo kūno, baimė „nepasirodyti pakankamai gerai“, vienatvė, depresija ar santykių problemos gali labai paveikti libido ir erekciją.

Gėjų vyrams papildomų iššūkių gali sukelti ir su amžiumi susijęs diskriminavimas LGBTQ+ bendruomenėje – vadinamasis ageizmas. Kai žmogus pradeda manyti, kad yra „per senas“ seksualiniam gyvenimui, šis įsitikinimas pats gali tapti kliūtimi intymumui. Tačiau seksualumas neturi galiojimo termino.

• Kalbėkite su partneriu

Vienas paprasčiausių būdų pagerinti seksą – pasikalbėti apie jį. Ką mėgstate? Ko nebenorite? Kas pasikeitė? Kas kelia nerimą? Kokias seksualines praktikas norėtumėte išbandyti?

Ilgalaikiuose santykiuose tokie pokalbiai kartais būna svarbesni už bet kokią „seksualinę techniką“. Be to, vyresniame amžiuje seksualiniai santykiai gali tapti mažiau orientuoti į rezultatą ir labiau į artumą.

Sulaukus 50-ies seksualinis gyvenimas gali pasikeisti, tačiau tai nereiškia, kad jis turi tapti prastesnis. Kartais reikia daugiau laiko. Kartais – daugiau lubrikanto. Kartais – gydytojo konsultacijos. O kartais tiesiog reikia nustoti matuoti sekso kokybę pagal tai, koks jis buvo prieš 20 metų.