Rusija

Rusijos valdžios karas su LGBTQ+ bendruomene pasiekė dar vieną, daugelį nustebinusį etapą. Šį kartą cenzūros taikiniu tapo ne žmogaus teisių aktyvistai ar nepriklausoma žiniasklaida, o visame pasaulyje populiarus animacinis serialas „Kempiniukas Plačiakelnis“.

Rusijoje toliau griežtinamos represijos prieš LGBTQ+ bendruomenę. Orenburgo teismas skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes naktinio klubo „Pose“ savininkui ir dviem darbuotojams. Jie pripažinti kaltais dėl „ekstremistinės organizacijos veiklos organizavimo ir dalyvavimo joje“. Sprendimas tapo galimas po to, kai 2023 metais Rusijos Aukščiausiasis Teismas neegzistuojantį „tarptautinį LGBT judėjimą“ paskelbė ekstremistine organizacija.

Iki 2022 metų kovo pradžios Rusijoje gyvenusi žmogaus teisių aktyvistė Saša Kazanceva dėl savo saugumo buvo priversta palikti šalį. Tiesa, gyvenimas Lietuvoje jai irgi nėra ramus – ji sulaukia garsinimų, prie jos namų paliktos susidoroti žadančios žinutės. Vilniaus apskrities policija dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą.

Rusijoje vykusiame 18-ajame psichiatrų kongrese nuskambėjo pareiškimai, kurie sukėlė nerimą žmogaus teisių gynėjams ir medicinos ekspertams. Viena žinomų šalies psichiatrių pasiūlė įvesti naują diagnozę – vadinamąjį „translytiškumo spektro sutrikimą“, nors tarptautinė medicinos bendruomenė jau prieš kelerius metus aiškiai ir nedviprasmiškai paneigė teoriją, kad translytiškumas yra psichikos liga.

Rusijoje toliau plečiamos represijos prieš LGBTQ+ bendruomenę pasiekė dar neregėtą mastą. Šį kartą valdžios institucijų taikiklyje atsidūrė vos 13 metų berniukas, kuris buvo apkaltintas LGBTQ+ „propaganda“ ir „ekstremistinių simbolių demonstravimu“ po to, kai bendraklasiams parodė internete rastą vaizdo įrašą.

Po dešimties metų dominavimo Europa turi naują LGBTQ+ teisių lyderę. Organizacijos ILGA-Europe paskelbtame naujausiame „Rainbow Map“ reitinge pirmąją vietą užėmė Ispanija, aplenkdama iki šiol viršūnėje buvusią Maltą. Šis pokytis laikomas ne tik simboliniu, bet ir politiškai reikšmingu ženklu kai daugelyje Europos valstybių LGBTQ+ teisių užtikrinimas patiria nuosmukį.

Tarptautinė LGBTI+ teises ginanti organizacija „ILGA-Europe“ paskelbė 2026 metų „Vaivorykštės žemėlapį“ ir „Vaivorykštės indeksą“. Lietuva ir toliau lieka tarp prasčiausiai LGBTQ+ žmonių teises užtikrinančių Europos Sąjungos valstybių. Mūsų šalis nukrito į 37 vietą iš 49 vertintų Europos valstybių ir surinko vos 24 proc. galimų taškų.

Iš Rusijos vyras buvo deportuotas, nes apkaltintas LGBTQ+ „propaganda“. Priežastis – paprastas atsiliepimas internete apie įsigytą sijonėlį.

Rusijoje LGBTQ+ žmonių persekiojimas įsibėgėja. Pastaruoju metu nusitaikyta į žmogaus teises ginančias organizacijas. Sankt Peterburgo teismas paskelbė „Rusijos LGBT tinklą“ ekstremistine organizacija ir uždraudė jo veiklą šalyje. Tai dar vienas žingsnis platesnėje Kremliaus kampanijoje prieš LGBTQ+ bendruomenę bei nepriklausomą pilietinę visuomenę.

Rusija žengė dar vieną žingsnį vykdant LGBTQ+ žmonių persekiojimą. Šalies valdžia oficialiai uždraudė tarptautinę LGBTQ+ teisių organizaciją „ILGA World“, paskelbdama ją „nepageidaujama organizacija“. Šis sprendimas ne tik simbolinis, bet ir itin pavojingas tiems, kurie Rusijoje dar bando kovoti už lygias teises.

„Jumyse visada radome stiprybės“, – savo skaitytojams rašė „Popcorn Books“, paskelbusi apie uždarymą. Maskvoje neliks dar vienos vietos, kuri stengėsi atsilaikyti prieš Kremliaus propagandą ir nešti šviesą į visuomenę.

Maskvos teismas apkaltino eilę transliuotojų, jog jie rodydami filmus bei serialus skleidžia LGBTQ+ „propaganda“. Išpuolio sąraše atsidūrė „Kinopoisk“, „Wink“, „Ivi“, „Amediteka“, „24TV“, „Digital Television“ ir „Beeline TV“.

Kirilui Samozdri iki šiol negali pamiršti siaubingą 2020 m. birželio dieną. Jį ir trans draugu einant Luhansko gatve pagrobė automobiliu su rusiškais numeriais privažiavę vyrai. Neseniai Kirilas apie gyvenimą rusų okupuotose teritorijose papasakojo portalo „Hromadske“ žurnalistams.

Kryme ir Donecke okupantai iš karto nusitaikė į nevyriausybines organizacijas dirbusias su ŽIV prevencijos klausimais ir LGBTQ+ aktyvistų grupeles. Organizacijos uždarytos, o žmonės pradėti persekioti. Apie įvykius rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose papasakoja žmogaus teisių gynimo LGBT centro „Mūsų pasaulis“ atstovas Oleksandras Zinčenkovas.

Kelios dešimtys žmonių išėjo į protestą prieš Rusijos valdžios sprendimą užblokuoti populiarią JAV vaikų žaidimų platformą Roblo dėl neva ten patiriamo seksualinio priekabiavimo. Ši demonstracija – reta vieša kritika interneto cenzūros politikai šalyje, kurioje griežtos reguliavimo priemonės taikomos vis didesnės dalies užsienio skaitmeninių paslaugų.

Slovakijos prezidentas ne kartą rodė palankumą Rusijai ir kartu su Vengrija stengėsi užblokuoti naujas Europos Sąjungos sankcijas šiai šaliai. Tačiau ne vien draugystė su agresoriumi išskiria ją iš kitų. Neseniai šalies parlamentas priėmė sprendimą, kuris pamina ES teisę. Nusitaikyta į LGBTQ+ bendruomenę. Tai dar kartą rodo, kad žmogaus teisių niekinimas glaudžiai susiję su Rusijos interesų gynimu.

Jiems nepakako jo nužudyti. Maskvos teismas paskelbė nuosprendį, kurį žmogaus teisių gynėjai vadina absurdišku ir cinišku: po mirties nuteistas gėjų keliones organizavęs agentas Andrey’us Kotovas. Nepriklausomas portalas „Mediazona“ pranešė, kad vyras pripažintas kaltu dėl tariamo dalyvavimo neegzistuojančioje „LGBT ekstremistinės organizacijos“ veikloje, jos veiklos organizavimo ir nepilnamečių įtraukimo į pornografijos platinimą.

Nepaisant tarptautinių institucijų, žmogaus teisių gynimo organizacijų raginimų nesekti Rusijos pramintomis pėdomis, dar vienos šalies politikai nusprendė uždrausti viešai kalbėti apie LGBTQ+ žmones.

Kazachstanas ketina žengti Rusijos keliu ir uždrausti LGBTQ+ „propagandą“. Siūlomas draudimas apimtų viešąją erdvę, medijas bei internetą. Reuters praneša, kad parlamentas preliminariai pritarė pataisoms, leidžiančioms skirti baudas arba iki 10 dienų laisvės atėmimo už kartotinius pažeidimus.

Rusijos teismas išnagrinėjo bylą dėl prieš penkerius metus socialiniuose tinkluose paskelbtų vaivorykštės vėliavos vaizdų. Nors tuo metu nebuvo jokio draudimo tokius vaizdus skelbti - moteris sulaukė 1 000 rublių – maždaug 6,62 eurų baudos. Gali atrodyti, kad bauda labai maža, bet šis sprendimas iliustruoja sisteminį mechanizmą, kuriuo valdžia eskaluoja priekabiavimą prie LGBTQ+ bendruomenės, terorizuodama visus, kurie bet kada reiškė paramą.